Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Tai reiškia, kad globėjas rūpinasi vaiko priežiūra, auklėjimu ir ugdymu, sudaro ir palaiko jam tinkamas dvasiškai ir fiziškai augti sąlygas, gina ir atstovauja jo asmeninėms bei turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Lietuvos teisės aktai numato kelias globos (rūpybos) formas, priklausomai nuo situacijos ir vaiko poreikių:
Lietuvoje taip pat išskiriamos kelios institucinės globos formos:
Be globos, egzistuoja ir įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o pats įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Svarbiausia, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie vaiko globą, ypač susijusių su vyresnių vaikų globa. Šie mitai dažnai atgraso potencialius globėjus nuo sprendimo atverti savo namus vaikams, kuriems reikia šeimos. Panagrinėkime kelis iš jų:
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose, būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių, kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai, ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausytų jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys, ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams: "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?". Tačiau tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?
Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jums reikės pateikti medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.

Nuo pat pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų. Šiuo metu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje globos centrų teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų paslaugų gavėjų lūkesčius.
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Ji apima kelias dalis:
Ši išmoka skiriama globotiniui išlaikyti. Jos dydis priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus ir amžiaus:
| Globojamų vaikų skaičius | Mėnesinė piniginė išmoka (BSI) | Pastabos |
|---|---|---|
| 1 vaikas | 4 BSI | |
| 2 vaikai | 6 BSI | |
| 3 ir daugiau vaikų | 9 BSI | |
| Papildomai už vaiką iki 3 m. | +1 BSI | Už kiekvieną vaiką iki 3 metų |
BSI - bazinės socialinės išmokos dydis.
Globėjams, kurie nesusiję artimais giminystės ryšiais su globotiniu (rūpintiniu), kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Savivaldybės administracija skiria ir moka pagalbos pinigus, t. y. 2 BSI.
Be to, yra nustatyta išmoka už vieno vaiko priežiūrą - 0,5 MMA (minimalios mėnesinės algos). Jeigu prižiūrimas vaikas yra iki 3 metų ar paauglys nuo 12 metų, ar vaikas turintis negalią - atlygis didinamas papildomai po 1 MMA už prižiūrimą vaiką. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais atlygis už vaiko priežiūrą gali siekti 1,5 MMA.

Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypač svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui, ypač pirmais mėnesiais, reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.

Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant, kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Parodą galite aplankyti įvairiose vietose, pavyzdžiui, Vilnius Outlet ar Istorijų namuose. Čia galėsite susipažinti su globėjų istorijomis bei kaip sprendimas tapti globėjais pakeitė jų gyvenimus!
Reguliariai vyksta ir įvairūs susitikimai bei konferencijos. Kovo 31 d. vyko susitikimas, kurio pagrindinis tikslas buvo aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų. Jau šeštus metus iš eilės organizuojama metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link“. Šią konferenciją, transliuojamą Vaiko teisių Tarnybos Youtube kanale, galima stebėti nemokamai.