Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, kurie dėl sudėtingų situacijų negali jais pasirūpinti. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Egzistuoja priežastys, kurios gali nepriklausyti nuo tėvų valios arba atsirasti dėl tėvų kaltės. Pavyzdžiui, tėvai arba vienas iš tėvų padaro nusikaltimą ir dėl to atlieka bausmę, tėvai nesirūpina savo vaiku, netinkamai auklėja, smurtauja prieš savo vaikus, labai dažnai visa tai būna susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu ar kitomis priklausomybėmis.
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu ir jos trukmė yra iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa. Laikinoji globa reikalinga vaikui tuo laikotarpiu, kol nėra aišku, ar jis galės grįžti atgal į savo tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa. Tais atvejais, kai vaikui yra reikalinga laikinoji globa, pirmiausia globėjų yra ieškoma artimiausioje vaiko aplinkoje, tai artimieji giminaičiai, vyresni broliai seserys, seneliai.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.
Nuolatinė globa - tai vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas iki jo pilnametystės. Tai yra labai atsakingas bei altruistinis sprendimas, kuriam ryžtasi nedaugelis, nes dalį žmonių, galinčių atverti savo namus ir širdis tėvų globos netekusiems vaikams, pristabdo abejonės ir nuogąstavimai: ar užteks jėgų ir stiprybės užauginti savo šeimos netekusį vaiką. Lyg savaime suprantama, kad, priimdamas vaiką globoti į savo šeimą, įsipareigoji juo rūpintis iki pilnametystės. Taip, daliai vaikų, patekusių į globą, reikia nuolatinių globėjų, kurie jį užaugintų iki pilnametystės ir išleistų jį į gyvenimą.
Nuolatinė globa turi pranašumą prieš įvaikinimą tuo atveju, kai yra kalbama apie vyresnio amžiaus vaikus ar daugiau nei vieno vaiko globą.

Lietuvoje yra numatytos kelios globos formos, siekiant užtikrinti geriausią vaiko interesą ir tinkamiausią aplinką jo augimui:

Išsamesnė informacija apie globos formas pateikiama lentelėje:
| Globos forma | Aprašymas | Globojamų vaikų skaičius | Bendras vaikų skaičius (su savais vaikais) | Teisinis statusas |
|---|---|---|---|---|
| Globa (rūpyba) šeimoje | Natūralioje šeimos aplinkoje. | Iki 3 | Iki 6 | Fizinis asmuo/sutuoktiniai - globėjai |
| Globa (rūpyba) šeimynoje | Šeimos aplinkoje. | 4 ir daugiau | Iki 8 | Juridinis asmuo (šeimyna) - globėjas |
| Globa (rūpyba) budinčio globotojo šeimoje | Vaikas prižiūrimas budinčio globotojo namuose. | Iki 3 | Iki 6 | Globos centras - atstovas; budintis globotojas prižiūri |
| Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje | Išimtiniais atvejais, kai kitos formos negalimos. | (nenurodyta) | (nenurodyta) | Juridinis asmuo (socialinės globos įstaiga) - globėjas |
Globėjas (rūpintojas) - tai asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras.
Nuolatinis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove, kol jam sukanka pilnametystė.
Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Globėjais gali būti 21-65 m. asmenys, turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).
Nuolatinis globotojas prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties.

Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą, įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Ne viena šeima, jaučianti poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, dažnai renkasi įsivaikinti mažus vaikus, nes nori patirti tėvystę nuo vaiko kūdikystės. Tačiau labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, yra negalimi įvaikinti. Tokiu atveju tinkamiausia globos forma - nuolatinė globa.
Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, po apsisprendimo procedūra yra vienoda. Svarbiausia - nuoširdus noras padėti ir atvirumas.

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save globoje. Daugumos šeimų apsisprendimą globoti lemia jų vidinis noras padėti. Kartais sprendimą globoti nulemia ir pareigos jausmas - kai apsisprendžiama globoti savo anūkus, seseris, brolius ar kitus giminystės ryšiais susijusius vaikus. Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, suteiks galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas. Be to, prieinama trumpalaikė globa - atokvėpis kriziniu atveju - suteikianti pertrauką globėjams. Atsakymai į visus klausimus apie globą, įvaikinimą ar budinčio globotojo veiklą teikiami paskambinus pagalbos telefonu linija, kurios konsultantai konsultuoja ir el. paštu.
Biologinis ir globojamas vaikas skiriasi pažinimu ir ryšiu. Kai vaikas ateina į šeimą, kurios nepažįsta, reikia skirti ypatingą dėmesį ir laiko pažinti vieniems kitus bei užmegzti ryšį. Globėjai turi skirti erdvės ir laiko, nes nepažinus žmogaus ir neturint ryšio vaiko globa bus bevertė, netgi žalojanti vaiką. Labai svarbu prieš žengiant žingsnį link vaiko globos pasverti, ar gyvenime bus vietos pokalbiams ir veiklai su vaiku (-ais).
Apie vyresnius vaikus, kurie auga institucijose, visuomenėje gajūs klaidingi įsitikinimai. Tačiau mes visuomenėje ir apie pačią paauglystę turime tamsių minčių. Ar tikrai globoti mažą vaiką paprasčiau ir patogiau? Ar tikrai užmezgamas tvirtesnis ryšys? Globos namuose apie naujas šeimas ir namus svajoja per 1 600 vaikų, daugelis jų - vyresni.
Ar globojamas vaikas jus vadins mama ar tėčiu, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, kurie dėl sudėtingų situacijų negali jais pasirūpinti. Taigi, gali būti, kad vaikas jau turės vieną mamą ir vieną tėtį, ir jis rinksis tik juos vadinti mama ir tėčiu. Taip pat priklauso, kaip globėjas su vaiku susitaria: jie gali leisti vienas kitą vadinti vardais arba globėjas gali pasiūlyti jį vadinti mama ar tėčiu, kai vaikas pats to norės. Kartais vaikai labai greitai pradeda globėją vadinti mama arba tėčiu, tačiau globėjai susitaria su vaiku, jog jis prie mamos ar tėčio pridėtų ir jų vardą, kad vaikui būtų aiški takoskyra.
Labai dažnai vyresni vaikai turi ne vieną brolį ar seserį. Apsiimti globoti vieną vaiką yra viena, bet kelis - rimtas iššūkis. Problema didelė. Retai atsiranda globėjų, kurie į savo namus ir širdį pakviestų brolius ir seseris - tris ir daugiau. Džiugu yra tai, kad kai kurios savivaldybės skiria papildomą finansinę paramą globėjams, kurie gali ir sutinka globoti tris ir daugiau vienos šeimos vaikų.
Globėjams šeimoje dažnai tenka spręsti iškilusias specifines problemas, kuomet vaikas, likęs be tėvų globos, išgyvena stiprias emocijas, pyktį, nerimą dėl ateities. Tokiu atveju globėjams yra sunku būti šalia vaiko ir padėti jam išgyventi kylančius jausmus ir emocijas. Žmonės nelinkę ieškoti priežasčių, kodėl visa tai vyksta, jie nori pabėgti nuo tos emocijos, nes taip yra paprasčiau. Tokiais atvejais labai svarbu yra neužsisklęsti, mokytis, kreiptis pagalbos į specialistus. Ieškoti informacijos apie vaikų patirtas traumas bei jų įveiką.
tags: #apie #globojamus #vaikus