Menopauzės prieš simptomai ir pokyčiai: išsamus vadovas

Menopauzė - tai natūralus moters gyvenimo etapas, žymintis vaisingo periodo pabaigą. Tai ne staigus įvykis, o laipsniškas procesas, apimantis kelis etapus: perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Nors menopauzė oficialiai diagnozuojama po 12 mėnesių be menstruacijų, daugelis moterų jau perimenopauzės metu, dažnai prasidedančios apie 40-uosius metus, pastebi reikšmingus pokyčius savo organizme. Šie pokyčiai yra susiję su hormonų, ypač estrogeno ir progesterono, lygio svyravimais.

Perimenopauzė, dar vadinama priešmenopauzės laikotarpiu, yra pereinamasis etapas, kuris gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Šiuo metu kiaušidžių funkcija palaipsniui silpsta, todėl menstruacinis ciklas tampa nereguliarus. Tai gali reikštis ilgesniais ar trumpesniais tarpais tarp mėnesinių, pakitusiu kraujavimo intensyvumu (nuo gausesnio iki silpnesnio) ar net tarpmenstruaciniu kraujavimu. Šie pokyčiai, nors ir gali atrodyti chaotiški, yra natūrali organizmo adaptacija prie naujos hormoninės pusiausvyros.

Menopauzė oficialiai prasideda, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna menstruacijų. Tai reiškia, kad ovuliacija ir menstruacijos nebesikartoja, o moteris tampa nevaisinga. Vidutinis menopauzės amžius yra apie 51-eri metai, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo genetikos, gyvenimo būdo ir kitų veiksnių. Ankstyva menopauzė diagnozuojama, jei ji prasideda 40-45 metų amžiaus, o priešlaikinė menopauzė - iki 40 metų.

Pagrindiniai perimenopauzės ir menopauzės simptomai

Kiekvienos moters patirtis menopauzės metu yra unikali. Kai kurios moterys beveik nejaučia jokių pokyčių, o kitos susiduria su daugybe varginančių simptomų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima tiek fizinius, tiek psichinius ir emocinius pokyčius:

Fiziniai simptomai:

• Nereguliarios mėnesinės: Tai vienas pirmųjų ir dažniausių perimenopauzės požymių. Ciklas gali tapti ilgesnis, trumpesnis, kraujavimas - gausesnis ar silpnesnis.
• Karščio bangos: Staigus šilumos pojūtis, plintantis per veidą, kaklą ir viršutinę kūno dalį, dažnai lydimas prakaitavimo, širdies plakimo ir net lengvo galvos svaigimo. Tai vienas iš pagrindinių klimakso simptomų, atsirandantis dėl smegenų termoreguliacijos centro jautrumo pokyčių, susijusių su estrogeno kiekio sumažėjimu.
• Naktinis prakaitavimas: Stiprus prakaitavimas miego metu, kuris dažnai pažadina iš miego ir priverčia keisti drabužius ar net patalynę.
• Makšties sausumas: Estrogeno kiekio sumažėjimas daro tiesioginę įtaką gleivinių būklei: jos tampa mažiau drėgnos ir elastingos. Dėl to makšties gleivinė gali tapti jautri, lengvai sudirginama ar net sukelti skausmą lytinių santykių metu (dyspareunija).
• Krūtų dydžio ar formos pokyčiai, krūtų skausmas ar jautrumas.
• Svorio padidėjimas ir lėtėjanti medžiagų apykaita: Menopauzės metu sulėtėjus medžiagų apykaitai, svoris didėja, dažnai riebalai kaupiasi pilvo srityje.
• Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas: Estrogeno kiekio sumažėjimas reikalingas plaukų folikulų augimui, todėl plaukai ima slinkti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs.
• Sausa oda, niežulys.
• Akių sausumas.
• Galvos skausmas.
• Padidėjęs šlapinimasis, šlapimo takų infekcijos (UTI), šlapimo nelaikymas.
• Raumenų ar sąnarių skausmas.
• Padidėjęs širdies ritmas (širdies plakimas).
• Padidėjęs veido ar kūno plaukų augimas (hirsutizmas).

Psichiniai ir emociniai simptomai:

• Nuovargis ir energijos trūkumas: Daugelis moterų klimakso metu skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir motyvacijos stoka. Net po pakankamai ilgo miego jaučiamasi pavargusiai. Nuovargis gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis.
• Miego sutrikimai: Klimakso laikotarpiu daugelis moterų patiria miego sunkumų. Miego kokybę blogina naktinis prakaitavimas, nerimas, emociniai svyravimai.
• Nuotaikų svyravimai: Klimakso metu labai dažni emociniai pokyčiai: moterys tampa jautresnės, greičiau supyksta, gali jaustis liūdnos ar susierzinusios be aiškios priežasties. Šie simptomai dažnai atsiranda dėl sumažėjusio estrogeno poveikio centrinės nervų sistemos neurotransmiteriams, kurie reguliuoja nuotaiką.
• Nerimas.
• Sumažėjęs lytinis potraukis (libido).
• Depresija.
• Sunkumas susikaupti (smegenų rūkas): Moterys klimakso metu dažnai pastebi sunkumus susikaupti, įsiminti informaciją ar aiškiai mąstyti. Šis reiškinys dažnai vadinamas „smegenų rūku“. Tai susiję su estrogenų poveikiu smegenų veiklai, ypač atminties ir dėmesio centrams.

Kodėl prasideda menopauzė?

Menopauzė yra natūralus procesas, kuris atsiranda dėl estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygio pokyčių su amžiumi. Šie pokyčiai yra susiję su aktyvių kiaušidžių folikulų praradimu. Šios struktūros gamina ir išskiria kiaušinėlius iš kiaušidžių sienos. Kai kuriais atvejais menopauzė gali prasidėti anksčiau dėl:

• Chemoterapijos
• Lyties patvirtinančios hormonų terapijos
• Gimdos traumos
• Radioterapijos
• Chirurginės operacijos (pvz., gimdos ar kiaušidžių pašalinimo)

Menopauzės etapai

Menopauzė yra laipsniškas procesas, turintis tris pagrindinius etapus:

1. Perimenopauzė: Laikotarpis iki menopauzės, paprastai prasidedantis apie 40 metų amžiaus. Hormonų lygis pradeda keistis, dėl to menstruacijos tampa labiau nereguliarios. Ji gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
2. Menopauzė: Prasideda, kai praeina 12 ar daugiau mėnesių nuo paskutinio menstruacinio ciklo. Kiaušidžių funkcija nutrūksta, o hormonų gamyba sumažėja.
3. Postmenopauzė: Laikotarpis po menopauzės. Šiuo metu menopauzės simptomai paprastai silpnėja, tačiau sumažėjęs estrogeno lygis gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip didesnė osteoporozės ir širdies ligų rizika.

Kaip žinoti, ar prasidėjo menopauzė?

Jei pasireiškia neįprasti simptomai ir nesate tikra, ar jie susiję su menopauze, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Jis gali paskirti kraujo tyrimus, kad patvirtintų, ar menopauzė yra tikėtina. PicoAMH Elisa diagnostinis testas gali padėti nustatyti, ar prasidėjo menopauzė. Kiti kraujo tyrimai gali išmatuoti FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) ir estradiolio (estrogeno formos) lygį. Kraujo lygis, kuris nuolat yra 30 mIU/ml ar didesnis, kartu su menstruacijų nebuvimu 1 metus, paprastai gali patvirtinti menopauzę.

Priklausomai nuo simptomų ir bendros sveikatos istorijos, sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti kraujo tyrimus, kad būtų galima atmesti kitas galimas ligas. Tai apima tyrimus:

• Cholesterolio
• Estradiolio
• Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG)
• Inkstų funkcijos
• Kepenų funkcijos
• Progesterono
• Prolaktino
• Testosterono
• Skydliaukės funkcijos

Fiziniai pokyčiai ir ligų rizika menopauzės metu

Fiziniai pokyčiai menopauzės metu gali padidinti tam tikrų ligų riziką:

• Širdies ligos: Mažėjant estrogenų kiekiui, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujotakos sistemai.
• Osteoporozė: Dėl estrogenų trūkumo kaulinis audinys tampa mažiau tvirtas ir gali greičiau prarasti tankį, todėl kaulai tampa trapesni ir labiau linkę lūžti.
• Šlapimo nelaikymas.
• Šlapimo takų infekcijos (UTI).
• Makšties infekcijos.
• Krūties vėžys: Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po menopauzės.
• Seksualinė disfunkcija: Dėl makšties sausumo ir sumažėjusio lytinio potraukio gali nukentėti seksualinė sveikata.

Ką galite daryti, kad palengvintumėte menopauzės simptomus?

Jei simptomai kelia nepatogumų ar trukdo gyventi, apsilankykite pas sveikatos priežiūros specialistą. Jis atsakys į visus klausimus ir rekomenduos gydymą pagal jūsų individualius poreikius. Priklausomai nuo simptomų, gali būti naudinga naudoti:

• Antidepresantus ir kitus geriamuosius vaistus
• Terapiją, padedančią valdyti karščio bangas
• Vietinę hormonų terapiją, padedančią išvengti atrofinio vaginito
• Makšties drėkintuvą, padedantį sumažinti ar išvengti kasdienio sausumo
• Makšties lubrikantą masturbacijos ir lytinių santykių metu, siekiant išvengti diskomforto

Namų gydymo būdai ir gyvenimo būdo pokyčiai:

• Asmens priežiūra: Kasdieninis drėkinamųjų kremų naudojimas gali padėti sumažinti sausumą. Venkite pernelyg ilgo buvimo saulėje ir stiprių kosmetikos bei valymo priemonių, nes jos gali išsausinti odą. Laisvi, sluoksniais drabužiai, kuriuos galima lengvai nusivilkti ar apsivilkti, gali padėti valdyti karščio bangas. Nešiojamas ventiliatorius gali padėti atvėsti, kai jaučiate karščio bangas.
• Mityba: Svarbu, kad maistas būtų įvairus ir turtingas būtinų maistinių medžiagų. Subalansuota mityba gali pagerinti bendrą savijautą. Jei negalite padidinti pagrindinių vitaminų ar mineralų kiekio maiste, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl maisto papildų vartojimo. Kai kurie tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti sumažinti naktinį prakaitavimą. Kalcis, vitaminas D ir magnis gali padėti sumažinti osteoporozės riziką. Svarbu vartoti pakankamai skaidulų, baltymų ir riboti perdirbtus produktus, sočiuosius riebalus, druską ir cukrų.
• Fizinis judėjimas: Fiziniai pratimai gali padėti stiprinti kūną, pagerinti bendrą savijautą ir kontroliuoti svorį. Dabartinės gairės rekomenduoja per savaitę skirti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniams pratimams ir dviem jėgos treniruotėms.
• Psichinė sveikata: Galite apsvarstyti galimybę pradėti jogą arba meditaciją, kad galėtumėte geriau valdyti stresą. Išmokę naudoti kvadratinio kvėpavimo arba kitas kvėpavimo technikas, taip pat galėsite geriau valdyti emocijas, kurios kyla per dieną. Taip pat gali būti naudinga prisijungti prie vietinės paramos grupės arba dirbti su konsultantu.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Jei rūkote, tai gali būti geras laikas sumažinti rūkymo kiekį arba visiškai atsikratyti šio įpročio. Priemonės, padedančios išvengti pasyvaus rūkymo, taip pat gali būti naudingos jūsų bendrai sveikatai. Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį menopauzės simptomams. Stenkitės riboti alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip vieno gėrimo per dieną.
• Alternatyvūs vaistai: Kai kurie žmonės vartoja juodąjį cohosh, kad palengvintų simptomus, pvz., karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų. Manoma, kad kai kurie alternatyvūs vaistai padidina estrogeno lygį, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad jie yra saugūs ar veiksmingi. Tai apima sojos izoflavonus, melatoniną ir linų sėmenis.

Svarbu pabrėžti, kad menopauzė nėra liga ar senatvės pradžia, o brandos ženklas ir galimybė skirti daugiau dėmesio sau, savo sveikatai bei gerovei. Jeigu pastebėjote simptomus ar kyla daugiau klausimų apie menopauzės pradžią ir tai, ko tikėtis jai prasidedant, kviečiame kreiptis į specialistus.

tags: #menstruacijos #pries #menopauze

• Ugdykite vaikus Gargžduose
• Vaiko pinigai užsienyje
• Vydūnas: žmogus, gimstantis šiam pasauliui
• Mažylio poreikių supratimas
• Karjera Raimundo Razukevičiaus