Meninio ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra ypatingas laikotarpis vaiko gyvenime, kuomet jis sparčiai auga, vystosi ir įgyja pagrindinius gebėjimus, kurie turės įtakos visam jo tolesniam gyvenimui.
Meninis ugdymas yra esminė vaikų ugdymo dalis, kuri padeda lavinti jų kūrybiškumą, emocinį intelektą, socialinius įgūdžius, kognityvinį vystymąsi, kultūrinį suvokimą ir pasitikėjimą savimi.
Kūrybiškumo lavinimas
Vaikystėje vaizduotė neturi ribų, ir meninis ugdymas yra puiki priemonė ją lavinti. Meninis ugdymas suteikia vaikams galimybę išreikšti save per įvairias meno formas: piešimą, tapybą, muziką, judesį, teatrą. Kūrybinės veiklos metu vaikai mokosi mąstyti laisvai, originaliai ir ieškoti naujų sprendimų.
Pranešėjos išryškino pasitikėjimo vaikų kūrybinėmis galiomis svarbą, pateikdama klausimą: pirmiausia sugalvok, ką nori pastatyti? Idėjos šiais laikais kainuoja brangiausiai. Jeigu vaikai nuo pat ankstyvos vaikystės išmoks generuoti idėjas, tikėtina, kad ir vėlesniais raidos etapais naudosis šiuo instrumentu - nebijos kurti, klysti ir mokytis iš savo klaidų.
Mokytoja skatina vaikus išlaisvinti vaizduotę ir nebijoti fantazuoti bei kurti. Realaus įgyvendinimo etape svarbu vaikams padėti suvokti, kad idealiai sukurti žmonių planai dažniausiai nepavyksta, bet ką daryti patyrus nesėkmę arba padarius klaidą.
Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Mokytojai nuolatos teikia vaikui motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus.
Viena iš svarbiausių ikimokyklinio ugdymo sričių yra meninis ugdymas, skatinantis vaikų saviraišką ir kūrybiškumą.
Emocinis intelektas ir socialiniai įgūdžiai
Per meninę veiklą vaikai gali lengviau išreikšti savo jausmus ir emocijas. Muzika, teatras, judesys ar dailė leidžia vaikui atsiverti ir pasidalinti tuo, ką jis jaučia. Tai padeda ugdyti emocinį intelektą - gebėjimą atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas.
Meninė veikla dažnai vyksta grupėse, kuriose vaikai mokosi bendradarbiauti, dalintis ir dirbti kartu. Tai ugdo socialinius įgūdžius, kurie yra būtini bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais. Vaikai mokosi klausytis kitų, gerbti jų nuomonę, kartu kurti bendrą kūrinį, kartu siekti bendrų tikslų.
Pranešėjos praturtino mūsų žinias, kaip galima formuluoti užduotis, skatinančias viso darželio vaikų bendrystės pojūtį, pvz., kaip pastatyti labirintą, kurį galėtume visi pereiti?
Pranešėjos įtraukė mus į ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybingumo lavinimą pasakų pagalba. Pvz., autorės paseka vaikams pasakos pradžią ir paprašo, jog pabaigą vaikais sugalvotų patys, arba sugalvoja papildomų pasakos veikėjų ir užduoda vaikam su tuo susijusius klausimus.
Pranešėjos vaikus suskirstė į grupes, kiekvienoje grupėje išrinko vadovą, kuris turėjo lėlę ir ugdėsi lyderio savybes. Skirtingoms grupėms buvo pateikti skirtingi klausimai, priklausomai nuo grupės vaikų stokojamų įgūdžių. Pvz., kaip susidraugauti?
Pranešėja supažindino su visiškai kitokia ir mums neįprasta pasakos pateiktimi vaikams, kuri apima kalbą, vaizdą ir garsą. Pvz., pasakos pasakojimas su vaizdine imitacija ir garsine iliustracija.
Kognityvinis vystymasis ir pasirengimas mokyklai
Meninis ugdymas taip pat prisideda prie kognityvinio vystymosi. Per menines veiklas vaikai lavina savo dėmesio koncentraciją, atmintį ir problemų sprendimo gebėjimus. Muzikos klausymas ir grojimas muzikos instrumentais gerina klausos suvokimą, atmintį, dėmesio koncentraciją ir loginį mąstymą.
Meninis ugdymas taip pat padeda vaikams pasiruošti mokyklai. Kaip jau ir buvo minėtą, kūrybinės veiklos skatina smulkiosios motorikos gebėjimų lavinimą, kas yra būtini gebėjimai pradedant mokytis rašyti.
Viena vertybinė nuostata yra domėjimasis tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima maisto ragavimą, maisto ruošimą su suaugusiojo pagalba, sveiko maisto produktų įvardijimą ir vaisių, daržovių plovimą bei supjaustymą.
Kitas vertybinės nuostatos aspektas - noras judėti, mėgti judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai apima kliūčių įveikimą keturpėsčias, savarankišką atsistojimą, stovėjimą, atsitūpimą, judėjimą įvairiomis kryptimis, bėgimą, lipimą laiptais, šokinėjimą ir kt.
Taip pat labai svarbu yra vaiko pasiruošimas saugiam elgesiui. Vaikai mokosi atpažinti šviesoforo spalvas, saugiai pereiti gatvę su suaugusiuoju, naudotis aštriais daiktais ir laikytis eismo taisyklių.
STEAM ir meninis ugdymas
Pranešėja išryškino pasitikėjimo vaikų kūrybinėmis galiomis svarbą, pateikdama klausimą: pirmiausia sugalvok, ką nori pastatyti? Idėjos šiais laikais kainuoja brangiausiai. Jeigu vaikai nuo pat ankstyvos vaikystės išmoks generuoti idėjas, tikėtina, kad ir vėlesniais raidos etapais naudosis šiuo instrumentu - nebijos kurti, klysti ir mokytis iš savo klaidų.
Vilniaus lopšelio-darželio „Bangelė“ mokytojos pristatė pranešimą temą „Aš tyrinėju pasaulį“. Pranešėjos atskleidė, koks spalvotas pasaulis yra skirtingais metų laikais, kokios sėkmingos gali būti STEAM veiklos, susijusios su metų laikais ir jų pažinimu.
Pakvietė klausytojus atsigręžti į STEAM edukacijos elementų taikymo esmę - vaikų įgalinimą bei įveiklinimą savarankiškai smagiai spręsti problemas ir drąsiai reflektuoti savo patirtį.
Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Viena iš STEAM sričių, kurią svarbu stiprinti, yra vaikų fizinis aktyvumas, susiejant jį su skirtingomis veiklomis bei įtraukiant visus penkis pojūčius į vaikų judėjimo procesą.
Šio pranešimo metu turėjome praktinį patyrimą - netikėtumo jausmą. Vienas pranešimas buvo aukštyn kojomis. Tai puiki galimybė pamatyti pasaulį kitaip, kas leido mums mokytis trūkumus paversti galimybėmis.
Puikios buvo pranešėjų realizuotos idėjos „vėjas ir lietus“, kuriose judesys susipina su muzika ir ritmo pajautimu.
Pamatėme, kaip kūrybingai galima gaminti picas, konstruoti lesyklėles, tyrinėti sniegą bei kurti tokius produktus, kurie kuria pridėtinę vertę visuomenei.
Pasinaudojau puikia idėja - užduoti vaikams klausimą: kokios spalvos tavo nuotaika šiandien? Spalvas kaip asociacijas galima naudoti įvairiose veiklose.
Atlikdami bandymus vaikai patiria daug teigiamų emocijų, susipažįsta su aplinkinio pasaulio reiškiniais.
Stebint drugelio skraidymą lape magneto pagalba, gimė daug kūrybinių idėjų bei probleminių klausimų vaikams, pvz., kaip sukurti įdomų gamtos kampelį drugeliams, kuriame jie galėtų skraidyti?
Vilniaus r. darželis, būdamas gamtos apsuptyje, puikiai išnaudoja esamą erdvę STEAM idėjoms realizuoti. Pvz., vaikai lavina vaizduotę ir ieško asociacijų tyrinėdami augalus, vabaliukus, kuriuos pagauna, o paskui juos piešia popieriaus lape.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Vaikų kūrybiškumo, fizinių ypatybių ugdymas, naudojant interaktyvius IMO kubus yra viena iš inovatyvių ugdymo krypčių.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai.
Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams.
Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus. Pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.
tags: #meninis #ugdymas #ikimokyklinis #ugdymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
