Rusijos finansinės pretenzijos Baltijos šalims: absurdiškas bandymas paneigti aneksiją
Rusijos bandymai kelti finansines pretenzijas Baltijos šalims už jų teritorijose paliktą buvusios Sovietų Sąjungos turtą yra absurdiškas bandymas paneigti šių šalių aneksiją. Tai vakar pareiškė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir kiti šalies politikai, komentuodami šią savaitę paskelbtą Rusijos audito rūmų išvadą, jog tarp Rusijos ir Baltijos šalių tebelieka neišspręsti tarpusavio finansiniai ir turtiniai klausimai, susiję su Sovietų Sąjungos iširimu, taip pat ir dėl jos užsienio skolos.
Rusijos audito rūmų nuomone, taip pat nėra išspręsti klausimai dėl kompensacijų už Baltijos šalyse likusį Rusijos kariuomenės turtą. Iš neteisės negali gimti teisė. Tokios turtinės pretenzijos Lietuvai, kuri 50 metų buvo okupuota Sovietų Sąjungos, yra absurdiškos tarptautinės teisės požiūriu, - tokią Lietuvos Prezidento poziciją perdavė jo patarėjas užsienio politikos klausimais Edminas Bagdonas. Prezidento V.Adamkaus nuomone, nereikėtų juokinti pasaulio tokiais skaičiavimais.
Rusijos audito rūmų išvados pateiktos Federaliniam susirinkimui, vyriausybei ir prezidento Vladimiro Putino administracijai. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sakė, kad Rusija tokiais veiksmais bando paneigti aneksiją. Jis pažymėjo, jog 1991 metais su Lietuva pasirašytoje sutartyje Rusija pripažino 1940 metų aneksiją ir įsipareigojo pašalinti jos pasekmes. Agresoriui reikalauti kompensacijų yra negirdėtas įžūlumas. Bandymai teikti tokias pretenzijas yra absurdiški ir tikrai neprisidės prie normalių ir partneriškų santykių plėtros, - pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Remdamiesi Rusijos centriniu banku ir Vnešekonombank, Rusijos audito rūmai paskelbė, jog Baltijos šalims tenkanti buvusios Sovietų Sąjungos dalis sudaro 3,06 mlrd. JAV dolerių. Visos pasaulio šalys pripažįsta, jog Baltijos šalims netenka jokia dalis Sovietų Sąjungos užsienio skolos, nes okupuotos šalys negali atsakyti už okupanto skolas, - sakė 1990-1992 metais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos parlamentui vadovavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
Rusijos audito rūmų išvadas V.Landsbergis taip pat vertina kaip ženklą, jog Rusija supranta neišvengsianti derybų dėl Sovietų Sąjungos okupacijos žalos Baltijos šalims atlyginimo ir rengiasi pateikti savo kontrieškinį. Lietuva Sovietų Sąjungos okupacijos žalą įvertino 80 mlrd. litų.
Teisiniai principai ir interpretacijos
Iš neteisės negali gimti teisė. Šis principas yra vienas pagrindinių teisės sistemoje ir yra taikomas įvairiose situacijose, įskaitant ir tuomet, kai svarstomi turtiniai klausimai po okupacijos ar kitų neteisėtų veiksmų. Šis principas pabrėžia, kad neteisėtai įgytos teisės ar padėtis negali būti pripažintos teisėtomis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) ir pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę. Vis dėlto bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas, įskaitant buities tvarkymą, būsto įrengimą ar remonto darbus, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuoja jungtinė veikla, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas. Teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai nustatomas aiškus susitarimas dėl tokios veiklos, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas.
Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas. Jeigu asmens indėlis bendro gyvenimo metu nelaikomas neatlygintina parama ir negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu, spręstinas klausimas, ar kitas asmuo negavo nepagrįstos naudos kito asmens sąskaita. Tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės reiškia siekį kompensuoti patirtas išlaidas, kai nėra galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į sukurtą ar pagerintą turtą. Taigi, indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją.
Aktoriaus A. Večerskio teismo byla ir jos kontekstas
Aktorius A. Večerskis trečiadienio rytą praleido Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjamas jo Kultūros ministerijai pareikštas ieškinys dėl konkurso užimti LNDT direktoriaus vietą rezultatų panaikinimo. Be to, buvęs teatro vadovas siekia, kad teismas pripažintų neteisėtu ir ministro A. Gelūno sprendimą neleisti jam dalyvauti konkurse. A. Večerskis iš pretendentų sąrašo buvo pašalintas konkurso dieną - jam buvo pranešta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra nusprendusi, jog jis yra pažeidęs viešus ir privačius interesus, todėl trejus metus negali pretenduoti į darbą valstybės tarnyboje.
Buvusiam LNDT vadovui teisme atstovavęs advokatas Romualdas Mikliušas teigė, kad apie šį VTEK sprendimą Kultūros ministerija žinojo dar 2010-ųjų pavasarį, tačiau viešai pateikė, jog šią informacija gavo „vos ne konkurso išvakarėse“. Teisininko teigimu, konkursą organizavusi Kultūros ministerija pažeidė procedūras - kai A. Večerskis pateikė dokumentus dalyvauti konkurse, per 5 d. privalėjo nurodyti, kad jis atrankoje negali dalyvauti, tačiau tai padarė konkurso metu.
„Ministras sukvietė visą komisiją ir perskaitė raštą, kad aš negaliu dalyvauti konkurse - ir dar rankoje laikė knygą, mojavo, jog čia teisė“, - A. Večerskis teigė patyręs pažeminimą, nes tai pranešti A. Gelūnas galėjo gerokai anksčiau ir asmeniškai, o ne visų kolegų akyse. „Buvo pažeistos A. Večerskio teisės ir teisėti interesai - jis turėjo teisę dalyvauti konkurse ir pristatyti savo programą, viziją, - kalbėjo aktoriaus advokatas R. Mikliušas. - Po to komisija turėjo spręsti, ar jis laimi, o jeigu konkursą būtų laimėjęs, tai tik tuomet, kai turėjo būti pasirašoma sutartis, Kultūros ministerija privalėjo atsižvelgti į VTEK sprendimą ir jo neskirti direktoriumi. Tai - procedūrų pažeidimas, toks dalykas sprendimus paverčia negaliojančiais“. Advokatas pripažino, kad ministerijos padaryti pažeidimai yra formalūs, tačiau, pasak jo, iš neteisės negali gimti teisė. „Jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, privalome laikytis visų procedūrų“, - R. Mikliušo teigimu, aktoriui turėjo būti leista dalyvauti konkurse, o „ne tėkšti į veidą įsakymą“.
A.Večerskis pažymėjo, kad kultūros ministras dar prieš konkursą ne kartą viešai žarstėsi esą nepagrįstais kaltinimais - „pradedant dokumentų deginimu, baigiant kitais nusikaltimais, kurių, kaip paaiškėjo, visai nėra“. Aktorius neslėpė, kad ginčą teisme išprovokavo pats kultūros ministras, viešai pareiškęs, jog jam geriau bylinėtis su A. Večerskiu, nei su VTEK. „Nemanau, kad kažkoks valdžios žmogus gali būti aukščiau už teisės normas“, - aktorius pabrėžė, kad po VTEK sprendimo kalbėjosi su ministerijos teisininkais, kurie patikino, jog jis galės dalyvauti konkurse.
Aktorius sakė, kad dėl kilusio skandalo buvo priverstas atsisakyti darbo televizijos projekte „Lietuvos talentai“. „Esu vienas populiariausių Lietuvoje, turėjau atsisakyti projektų televizijoje - kai sprendi apie kito žmogaus pasirodymus, kaip jis gražiai šoka, dainuoja, o ant tavęs beria, kad tu esi kažką galimai padaręs, ne kiekvienam žmogui paaiškinsi, kas čia vyksta, - sakė jis. - Ir aš niekam neaiškinau, ilgai tylėjau, nes nesupratau, ką turiu paaiškinti. Šitie dalykai nepraeina taip veltui, tai yra visam mano likusiam gyvenimui. Jeigu nuo kiekvieno valdininko pasikeitimo išsakytos nuomonės priklausys mūsų gyvenimai, apie kokią teisinę valstybę mes tada kalbame“.
Aktorius taip pat patikino, kad jis turėjo teisę teatre įdarbinti savo žmoną ir dukrą - esą teisininkai išaiškino, jog jis „atitiko sąrašą žmonių, kurie gali dirbti šeimomis“. Be to, A. Večerskis pažymėjo, kad buvo nubaustas už tai, jog savo sutuoktinei, kaip ir kitiems teatro darbuotojams, skyrė kalėdines premijas. „Jeigu tai būtų šiandien, žmonai skirčiau penkis kartus didesnę premiją - kad būtų už ko užsikabinti“, - patikino A. Večerskis.
Teismo procese trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir dabartinis LNDT vadovas Martynas Budraitis. Jis pažymėjo, kad sąžiningai dalyvavo konkurse: „Manau, kad teisėtai užimu šias pareigas“. M. Budraitis teismo prašė atmesti A. Večerskio ieškinį, nes tai susiję su jo teisėmis - ministerija iš naujo privalėtų skelbti konkursą. Tuo tarpu Kultūros ministerijos atstovė Vida Česnaitė aiškino, kad A. Večerskis nepagrįstai siekia panaikinti konkurso rezultatus ir draudimą jam dalyvauti konkurse. Pasak jos, tuometis LNDT vadovas žinojo apie jam taikomą draudimą ir su juo sutiko, nes VTEK sprendimo neskundė teismui.
V. Česnaitė tikino, kad aktorius pernelyg sureikšmina ministro elgesį, įvardydamas jį žeminančiu: „Tai kiekvieno asmens vidinio įsitikinimo, suvokimo reikalas“. „O kas jam trukdė nebūti žeminamam, nes A. Večerskis suvokė, kad jo teisės yra ribotos dalyvavime konkurse?“ - Kultūros ministerijos atstovė pažymėjo, jog konkurso rezultatai neturi įtakos A. Večerskio teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jo ieškinys turėtų būti atmestas.
Kaip nuspręs teismas, turėtų paaiškėti balandžio 19-ąją, kai bylą išnagrinėjęs teisėjas Vitalijus Abramovičius paskelbs sprendimą. „Aš jums labai dėkingas už tokį didžiulį dėmesį, jūs kuriate man piarą veltui, ačiū jums už reklamą, gerų jums Velykų, nusidažykite gražiai kiaušinius, tegul jie būna tvirti, tegul jūsų nebaugina pabrangimas“, - išeidamas iš teismo žurnalistams sakė A. Večerskis.
A.Večerskis teisme komentavo savo iškeltą bylą ir nuopelnus teatrui
Turtiniai klausimai neformaliuose santykiuose
Gyvenote kartu, remontavote būstą, pirkote medžiagas, prisidėjote pinigais ir darbu - tačiau turtas registruotas tik kito asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tai atrodo kaip natūrali kasdienybė, bet jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar jūsų indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar jis laikytinas neatlygintina parama? Tipinė situacija - du asmenys, neformalizavę tarpusavio santykių, kelerius metus gyvena kartu ir faktiškai veda bendrą ūkį. Vieno asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas atnaujinamas bendromis pastangomis ir lėšomis: atliekami remonto darbai, įsigyjamos medžiagos ir buities daiktai. Vėliau šis turtas parduodamas, o gautos lėšos panaudojamos kitam nekilnojamajam turtui įsigyti, šis turtas taip pat įregistruojamas tik vieno asmens vardu.
Jeigu tokie asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, laikoma, kad juos sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas.
Taigi, indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją. Iš neteisės negali gimti teisė !!!!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
