Artėjant numatytai gimdymo datai, būsimoms mamoms dažnai atliekamos įvairios patikros, o kartais pasiūlomos ir procedūros, galinčios paskatinti natūralią gimdymo pradžią. Dvi iš tokių procedūrų - gimdos kaklelio patikra ir vaisiaus dangalų atskyrimas - kartais kelia klausimų ar net nerimo. Nėščiosioms labai svarbu suprasti jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir galimas komplikacijas.
Priešlaikinis vaisiaus membranų plyšimas (PROM) yra reikšminga akušerinė būklė, atsirandanti, kai vaisiaus maišelis, kuris nėštumo metu supa ir apsaugo vaisių, plyšta prieš prasidedant gimdymui. Priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas - tai vaisiaus vandenų maišelio plyšimas prieš prasidedant gimdymui, paprastai apibrėžiamas kaip įvykęs iki 37 nėštumo savaitės. Priešlaikinis membranų plyšimas (PMP) yra medicininė būklė, kai amnioninės membranos, supančios vaisių gimdoje, plyšta prieš prasidedant gimdymui. Šios membranos sudaro svarbią struktūrą, kuri ne tik saugo vaisių, bet ir palaiko tinkamą aplinką, kurioje jis vystosi. PROM yra gana dažnas reiškinys, pasireiškiantis maždaug 8-10 % nėštumų, o priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo dažnis svyruoja nuo 7 iki 12 procentų.

Infekcijos yra viena iš pagrindinių PROM priežasčių. Bakterinės infekcijos makštyje ar gimdos kaklelyje gali susilpninti gimdos gleivines ir sukelti jų plyšimą. Nors tikslios genetinės PROM priežastys nėra gerai suprantamos, kai kurie tyrimai rodo, kad priešlaikinių gimdymų šeimos istorija gali padidinti riziką. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos PROM rizikai. Pagrindinės priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko infekcijos, traumos, per didelis amniono skysčio kiekis arba tam tikros medicininės būklės, tokios kaip diabetas ar hipertenzija. Be to, nėštumo komplikacijos, tokios kaip daugialypis nėštumas ar ankstesni priešlaikiniai gimdymai, taip pat gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo.
Pagrindinis PROM simptomas yra staigus vaisiaus vandenų išsiskyrimas iš makšties. Tai gali būti juntama kaip gausus gaivus skystis arba lėtas nutekėjimas. Pagrindinis PROM požymis yra staigus vaisiaus vandenų išsiskyrimas, kuris gali būti juntamas kaip gausus tėkmė arba lėtas nutekėjimas. Kiti požymiai yra padidėjęs dubens spaudimas ir susitraukimai. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei staiga išsiskyrė skystis, skleidžiantis nemalonų kvapą, karščiuojate ar jaučiate stiprų pilvo skausmą.
PROM diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę ir atliks fizinę apžiūrą. Priešlaikinis membranų plyšimas diagnozuojamas atliekant klinikinį tyrimą ir anamnezę. Gydytojas gali atlikti tyrimus, tokius kaip ultragarso tyrimas, kad įvertintų amniono skysčio kiekį ir vaisiaus būklę. Taip pat gali būti naudojami specialūs testai, skirti nustatyti, ar makšties skystis yra amnioninis. Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.

PROM gydymas priklauso nuo gestacinio amžiaus ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Gydymo galimybių parinkimas priklauso nuo nėštumo amžiaus ir motinos bei kūdikio sveikatos. Jos gali apimti hospitalizaciją, antibiotikus, kortikosteroidus ir stebėjimą. Jei plyšimas įvyksta prieš 34 nėštumo savaitę, gali būti rekomenduojama hospitalizacija ir stebėjimas. Gali būti skiriami antibiotikai infekcijoms išvengti, o kai kuriais atvejais gali būti taikomas gydymas, siekiant sustabdyti gimdymą. Jei PROM pasireiškia anksčiau nei 34 savaitės, motina gali būti hospitalizuota stebėjimui, o kortikosteroidai gali būti skiriami kūdikio plaučiams subręsti. Svarbu užtikrinti, kad motina ir kūdikis gautų tinkamą priežiūrą, o po 34 savaičių, jei nėra komplikacijų, gali būti leista natūraliai gimdyti. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir naujoves, tokias kaip vaisiaus plaučių brandinimo terapija, jei reikia skatinti gimdymą anksčiau laiko.
Su PROM susijusi rizika apima infekciją, priešlaikinį gimdymą ir komplikacijas, tokias kaip virkštelės prolapsas. PROM gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl kurio kūdikiui gali kilti kvėpavimo takų, neurologinių problemų ir kitų sveikatos problemų. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.
Nors daugumos moterų gimdymas prasideda savaime, maždaug 37-42 nėštumo savaitę, kartais dėl medicininių priežasčių tenka gimdymą paskatinti dirbtinai. Tai vadinama gimdymo sužadinimu arba indukcija. Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai (sąrėmiai) prieš savaiminę gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą gimdymu per makštį. Pagrindinis tikslas - kad kūdikis gimtų natūraliu būdu per artimiausias 24-48 valandas.
Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos. Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs Jūsų ir vaisiaus būklę. Priežastys turi būti aiškios ir pagrįstos. Dažniausios priežastys:
Svarbu: Gimdymas nerekomenduojamas sužadinti vien dėl patogumo (pasirinkti gimdymo datą) ar įtarus stambų vaisių (jei nėra diabeto), nes tai gali nepagrįstai padidinti komplikacijų, įskaitant Cezario pjūvio operacijos (CPO), riziką.
Nėštumui artėjant prie pabaigos, gydytojas ar akušerė ginekologinės apžiūros metu gali įvertinti Jūsų gimdos kaklelio būklę - jo atsivėrimą (dilataciją), sutrumpėjimą (efacementą), minkštumą ir padėtį. Šie požymiai rodo, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui. Tačiau svarbu suprasti, kad šie radiniai neleidžia tiksliai nuspėti, kada tiksliai prasidės gimdymas ar kiek jis truks. Gimdos kaklelis gali būti šiek tiek prasivėręs (pvz., 1-2 cm) kelias dienas ar net savaites iki gimdymo pradžios, arba, priešingai, būti visiškai „nepasiruošęs“ likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų sąrėmių.
Ar jos būtinos? Nėra tvirtų įrodymų, kad reguliarios, kas savaitę atliekamos gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje (jei nėra kitų medicininių priežasčių) duotų reikšmingos naudos. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad dažnos patikros (ypač jei jų metu bandoma atskirti dangalus) gali šiek tiek padidinti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką. Todėl dėl rutininių patikrų reikalingumo reikėtų diskutuoti su gydytoju.
Membranų atskyrimas (angl. membrane sweep, stretch and sweep) - tai makšties apžiūros metu atliekama procedūra, kai medikas pirštu atlieka sukamuosius judesius gimdos kaklelyje ir gimdoje, tokiu būdu atskirdamas(-a) vaisiaus vandenmaišio membranas nuo apatinės gimdos dalies. Membranos atskyrimas - tai makšties apžiūros metu atliekama procedūra, kai gydytojas ar akušeris pirštu atlieka sukamuosius judesius gimdos kaklelyje, lyg jį valytų, tokiu būdu atskirdamas membranas nuo gimdos kaklelio. Tai procedūra, kurią gydytojas ar akušerė gali pasiūlyti nėštumo pabaigoje (paprastai po 39-40 savaitės), siekiant paskatinti natūralią gimdymo pradžią ir sumažinti poreikį medicininei gimdymo indukcijai. Ginekologinės apžiūros metu specialistas pirštu per šiek tiek prasivėrusį gimdos kaklelį atsargiai apsuka ratu tarpą tarp gimdos sienelės ir vaisiaus vandenų pūslės (amniono maišo) apatinės dalies.

Ši procedūra padidina tikimybę prasidėti natūraliam gimdymui. Be to, sumažėja kitų gimdymo sužadinimo priemonių poreikis. Manoma, kad šis mechaninis veiksmas paskatina organizmą išskirti natūralius prostaglandinų - hormonus, kurie minkština, trumpina ir veria gimdos kaklelį bei gali paskatinti gimdos susitraukimų pradžią.
Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms buvo atliktas dangalų atskyrimas, yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad gimdymas prasidės savaime per artimiausias 48 valandas ar savaitę, palyginti su tomis, kurioms procedūra nebuvo atlikta. Tai gali padėti sumažinti medicininės gimdymo indukcijos (vaistais) poreikį. Tačiau ši procedūra negarantuoja gimdymo pradžios ir dažnai neužtenka, kad moteris pagimdytų be papildomų intervencijų. Lyginant su gimdymo sužadinimu prostaglandinais, esminių skirtumų gimdymo išeityse nerasta.
Procedūra daugeliui moterų yra nemaloni ar net skausminga. Po procedūros gali pasirodyti nedidelis kraujavimas ar gleivingų išskyrų - tai normalu. Gali prasidėti nereguliarūs, paruošiamuosius primenantys sąrėmiai, kurie nebūtinai perauga į tikrą gimdymo veiklą. Priešlaikinis vandenų nutekėjimas: yra nedidelė rizika, kad procedūros metu ar po jos gali netyčia pažeisti vaisiaus vandenų pūslę ir nubėgti vandenys dar neprasidėjus sąrėmiams. Nors tyrimai nerodo reikšmingai padidėjusios infekcijos rizikos (net ir BGS nešiotojoms), bet kokia intervencija pro gimdos kaklelį teoriškai šiek tiek padidina šią riziką. Pati nesenai sužinojau, kad jei tik yra galimybė, tai geriausia atsisakyti šitos procedūros, kadangi labai stipriai išauga infekcijos tikimybė. Kaip viena mama sakė, geriau jau niekas ten pirštų nekaišiotų.
Kai kurios tarptautinės gairės (pvz., NICE Jungtinėje Karalystėje) rekomenduoja pasiūlyti dangalų atskyrimą moterims nuo 40-41 nėštumo savaitės kaip vieną iš būdų paskatinti gimdymo pradžią ir išvengti pernešiojimo. Lietuvos metodikose konkretus optimalus dažnis nėra nurodytas. Alternatyva (jei kaklelis uždaras): jei gimdos kaklelis visiškai uždaras ir procedūros atlikti neįmanoma, kartais minimas gimdos kaklelio masažas per makšties skliautus, kuris gali turėti panašų stimuliuojantį poveikį.
Prieš pradedant sužadinimą, gydytojas įvertina Jūsų ir vaisiaus būklę, patikslina nėštumo laiką, vaisiaus padėtį ir būtinai patikrina gimdos kaklelio brandumą pagal Bishop skalę. Nuo to priklauso metodo pasirinkimas.

Jei gimdos kaklelis nebrandus (pagal Bishop skalę įvertinimas < 6 balai): pirmiausia reikia jį paruošti - suminkštinti, sutrumpinti ir šiek tiek pravesti. Tai vadinama gimdos kaklelio brandinimu.
Jei gimdos kaklelis brandus (pagal Bishop skalę įvertinimas ≥ 6 balai): galima taikyti šiuos metodus:
Dažnai gimdymui sužadinti taikomas kelių metodų derinys.
Ar galima sužadinti gimdymą po buvusios Cezario pjūvio operacijos? Jei ankstesnė Cezario pjūvio operacija buvo atlikta atliekant klasikinį (vertikalų per visą gimdą) arba T formos pjūvį, tuomet gimdymo sužadinimas (ir dažnai net bandymas gimdyti natūraliai - VBAC) yra kontraindikuotinas dėl labai didelės gimdos plyšimo rizikos. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama planinė pakartotinė Cezario pjūvio operacija.
Po apatinio segmento skersinio (horizontalaus) pjūvio, kuris atliekamas dažniausiai: Jei ankstesnė operacija atlikta atliekant įprastą apatinio gimdos segmento skersinį pjūvį (kuris yra saugiausias vėlesniems nėštumams), tuomet gimdymo sužadinimas KARTU su bandymu gimdyti natūraliai (VBAC) yra įmanomas, tačiau su tam tikromis išlygomis ir atsargumo priemonėmis:
Sužadintas gimdymas gali būti ilgesnis ir dažnai skausmingesnis nei prasidėjęs savaime. Todėl svarbu aptarti skausmo malšinimo galimybes su gydytoju. Viso proceso metu bus atidžiai stebima jūsų ir kūdikio būklė. Nors gimdymo sužadinimas yra dažna ir paprastai saugi procedūra, ji susijusi su šiek tiek didesne rizika nei savaiminis gimdymas:
Gydytojas privalo jus informuoti apie galimas rizikas ir naudą jūsų konkrečiu atveju. Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas.

Daugelis moterų, susidūrusių su membranų atskyrimo procedūra, dalijasi įvairiomis patirtimis. Dažnai paminima, kad procedūra yra nemaloni ar net skausminga, ypač jei gimdos kaklelis dar buvo uždaras, tačiau daugeliu atveju apibūdinama kaip trumpa ir iškenčiama. Kai kurios moterys nejuto jokio skausmo, kitoms skausmingesnė atrodė apžiūra praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Po procedūros dažnai pasireiškia kraujavimas ar rudos išskyros, kurios laikomos normaliu reiškiniu ir po kurio laiko baigiasi. Paminima, kad kartais teko pakraujuoti nemažai.
Dėl gimdymo pradžios laiko po procedūros, patirtys skiriasi: kai kurioms sąrėmiai prasidėjo po paros ar net tą patį vakarą, kitoms - po geros paros atsirado silpni skausmai, o vandenys nubėgo dar vėliau. Buvo atvejų, kai gimdymas prasidėjo lygiai po savaitės. Kai kurioms moterims procedūra nepadėjo ir prireikė kitų gimdymo sužadinimo būdų, pavyzdžiui, vandenų nuleidimo ar skatinamųjų vaistų.
Membranų atskyrimas buvo pasiūlytas dėl įvairių medicininių priežasčių, pavyzdžiui, dėl gestacinio diabeto, didelio vaisiaus svorio ar per didelio vaisiaus vandenų kiekio. Kai kurios moterys procedūros prašė pačios, siekdamos paskatinti gimdymą iki tam tikros datos. Nepaisant galimo diskomforto, daugelis moterų teigiamai vertino procedūrą, ypač kaip alternatyvą skatinimui vaistais, ir rinktųsi ją vėl. Tačiau kai kurios pabrėžia galimą didesnę infekcijos riziką ir pataria atsisakyti procedūros, jei yra galimybė.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia konsultacijos su Jus prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ar akušere. Sprendimas dėl gimdos kaklelio patikrų nėštumo pabaigoje ir ypač dėl vaisiaus dangalų atskyrimo turėtų būti priimtas kartu su jus prižiūrinčiu gydytoju ar akušere, įvertinus jūsų nėštumo eigą, pageidavimus, galimą naudą ir riziką.
tags: #membranos #atskyrimas #nestumo #metu