Kraujavimas po gimdymo, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas, yra būklė, kai moteris po gimdymo netenka didelį kiekį kraujo. Ši liga tiesiogiai susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda ir jos kraujagyslėmis. Gimda, būdama pagrindinis organas, atsakingas už nėštumą ir gimdymą, po gimdymo turi sugebėti susitraukti ir uždaryti kraujagysles, kad būtų sumažintas kraujo netekimas.
Ankstyvuoju, arba pirminiu, pogimdyminiu kraujavimu (PK) vadinamas kraujavimas pirmųjų 24 valandų po gimdymo, o vėlyvas kraujavimas gali pasireikšti per pirmas šešias savaites po gimdymo. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant hipovoleminę šoką, organų nepakankamumą ir net mirtį, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Pogimdyminis kraujavimas yra rimta medicininė būklė, kuri gali atsirasti per 24 valandas po vaiko gimimo. Kraujavimas gali būti vidutinio sunkumo arba labai stiprus. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo.
Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc.
Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios. Pagrindinės kraujavimo po gimdymo priežastys yra šios:

Nors pogimdyminis kraujavimas dažniausiai įvyksta nesant jokių rizikos veiksnių, vis dėlto, svarbu juos nustatyti ir, jei yra galimybė, koreguoti nėštumo bei gimdymo metu. Džiaugiamės, kad pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar nėštumo metu.
Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu, apima buvusią cezario pjūvio operaciją, kraujavimus ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimus ar placentos įaugimą. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu. Jei rizika didelė - nustatyti kraujo grupę ir Rh faktorių, sutapatinti 2-4 kraujo vienetus.
Kraujavimo po gimdymo diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kurio metu gydytojas tiria moters būklę, atlieka fizinį egzaminą ir vertina kraujo netekimo lygį. Pagrindiniai ligos simptomai apima gausų kraujavimą iš makšties, kuris gali būti raudonas ir skausmingas.
Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kurio metu gydytojas atlieka fizinį patikrinimą ir vertina kraujavimo pobūdį. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant įvertinti hemoglobino lygį ir nustatyti, ar reikia kraujo perpylimo. Gimdos atonijos atveju apčiuopiama minkšta nesusitraukusi gimda virš bambos arba iš viso neapčiuopiami gimdos kontūrai. Nuolatinis gyvybinių funkcijų ir klinikinių rodmenų vertinimas gimdymo metu ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu yra kritiškai svarbus.
Gydant pogimdyminį kraujavimą labai svarbus komandinis darbo principas. Kraujavimo po gimdymo gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties. Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėti moterį ir užtikrinti, kad ji gautų reikiamą paramą.
Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda gimdai susitraukti (pvz., oksitociną), kraujo perpylimą, jei kraujo netekimas yra didelis, ir chirurgines intervencijas, jei kraujavimo šaltinis negali būti kontroliuojamas. Sunkesniais atvejais gali prireikti tokių procedūrų, kaip curettage, siekiant pašalinti placentos likučius. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras ir naujus vaistus, kurie gali pagerinti kraujo krešėjimą ir sumažinti kraujavimo riziką. Naujienos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, taip pat gali būti svarstomos kaip galimas gydymo būdas, priklausomai nuo individualios situacijos. Standartiškai gali būti skiriamas oksitocinas 20-40 VV/1000 ml kristaloidų tirpalo, infuzuojant į veną (1 dozė srove, vėliau 125-250 ml/val. greičiu).
Nemedicininiai sprendimai gali apimti poilsį, skysčių vartojimą ir tinkamą mitybą, siekiant užtikrinti, kad moteris greičiau atsistotų po gimdymo. Stabilizavus moters būklę, 24 valandas būtina stebėti, ar nekraujuoja, vertinant gyvybines funkcijas.
Jei ne donorų kraujas, šiais metais būtume netekę keturių gimdyvių. Kraujo donorų dėka mes galėjome jas išgelbėti - tai tikriausiai didžiausia motyvacija ir atsakymas, kodėl svarbu dovanoti kraują. Tapatinimas (kraujo grupių nustatymas) trunka maždaug 35-40 min., jei laboratorija dar neturi mėginio ir mėginyje nėra antikūnų. Jei laukti negalima, transfuzijai skirti 0 kraujo grupę. Kraujo perpylimui rekomenduojama skirti, kai atliekama daugiau kaip 2 vnt. eritrocitų koncentrato, taip pat gali prireikti 1 vnt. šviežiai šaldytos plazmos ir 10 vnt. trombocitų koncentrato.
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija).
Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus:
Taip pat pirmas dvi valandas po gimdymo per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose medikai turi skirti kraują skystinančius medikamentus.
Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pagimdžiusios moters organizme toliau vyksta daug pokyčių. Vienas tokių - gimdos valymasis po gimdymo. Tuo metu, kai moters gimda valosi, iš jos išteka išskyros su kraujo ir placentos likučių priemaišomis, dar kitaip vadinamos lochijomis.
Lochijos - tai pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių.
Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi. Tam įtakos turi oksitocinas, išsiskiriantis žindant naujagimį. Naujagimiui gimus po cezario pjūvio operacijos, tuo pačiu pašalinama ir placenta, kiek įmanoma iš gimdos išvalomas kraujas, susiuvamas pjūvis.
| Laikotarpis po gimdymo | Lochijų aprašymas |
|---|---|
| Pirma para po gimdymo | Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio. Apytiksliai per parą pasišalina nuo 150 iki 300 ml lochijų. Išskyros - ryškiai raudono šviežio kraujo atspalvio, gali būti ir rusvos. |
| 1 savaitė po gimdymo (2-6 dienos) | Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines. Išskyrų spalva pakinta, jos tampa rudos arba rožinės spalvos. Kiekis vis mažėja, 2-3 d. po gimdymo išskyrų kiekis būna analogiškas kaip ir per gausias mėnesines, ~6 d. išlieka tokios pat išvaizdos. |
| 2 savaitės po gimdymo | Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai sumažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio. |
| 3-4 savaitė po gimdymo | Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. Išskyros išlieka tokios pačios spalvos arba dar šiek tiek pašviesėja. |
| 6 savaitės po gimdymo | Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso. Išskyrų dar gali būti kelias savaites. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. |

Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Pirmasis ženklas, kad gimda tinkamai išsivalė - skaidrios išskyros.
Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą.
Svarbu neišsigąsti, jeigu kraujavimas po gimdymo - krešuliai pasirodo dydžio su lyg vynuoge ar šiek tiek didesni. Sunerimti ir pasirodyti prižiūrinčiam akušeriui - ginekologui reikia, kai krešuliai tampa didesni nei citrinos dydžio, jaučiami stiprūs gimdos skausmai. Taip pat svarbu pastebėti ir nurimti, jeigu šviežias kraujas pasirodo po intensyvesnio fizinio krūvio, greitesnio vaikščiojimo. Rekomenduojama daugiau ilsėtis atsistatymo metu ir į sportą grįžti palaipsniui ir palengva.
Svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus. Pastebima, kad kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo labiau ji jaučia gimdos susitraukimus. Dažniausiai jie yra jaučiami žindant kūdikį.
Jeigu jaučiate bent vieną iš žemiau išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės pas artimiausią gydytoją. Šie požymiai rodo gimdos uždegimą, kuris negydomas gali progresuoti ir sukelti dar didesnių komplikacijų.

tags: #kraujavimas #po #gimdymo #metodika