Nevaisingumo tyrimai ir skydliaukės vaidmuo

Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo.

Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Žinoma, kuo moteris yra vyresnė, tuo jos kiaušidžių rezervas yra mažesnis. Moters vaisingumas mažėja su amžiumi. Daugelis moterų laukia, kol joms sukanka 30 arba 40 metų, kad susilauktų vaikų. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.

Nevaisingumas tampa vis aktualesnė problema visame pasaulyje. JAV maždaug 6 proc. 15-44 metų sutuoktinių negali pastoti per pirmuosius metus. Europoje, viename iš turtingiausių pasaulio žemynų, stebimas vaisingumo mažėjimas su kiekviena karta. Įvairūs religiniai nuostatai, vaiko ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugų įperkamumas, kova už lygias moterų teises - visa tai taip pat iš dalies prisideda prie vaisingumo mažėjimo. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, reikalinga visokeriopa pagalba poroms su sutrikusiu vaisingumu, norinčioms susilaukti vaikelio. Apskritai, poros Europoje turi didelį pasitikėjimą vaisingumo ekspertais, teikiančiais medicininę pagalbą dėl IVF ar kitus alternatyvius gydymo sprendimus, kuris kasmet vis auga apie 9% porų. Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų.

Daugelis porų pasaulyje nuolatos bando išsigydyti nevaisingumą ir pastoti, tačiau dažnai manoma, jog dėl nepastojimo gali būti kalta tik moteris. Apie 35 proc. porų nustatomas poros??( gal moters)?? nevaisingumas, o 8 proc. Beveik 9 proc.

Yra daug rizikos veiksnių ir ligų, kurios gali trukdyti pastoti, todėl labai svarbus kryptingas poros ištyrimas, kuris apima bendruosius ir specialiuosius tyrimus. „Northway“ vaisingumo centro specialistų svarbiausias tikslas - kaip įmanoma tiksliau nustatyti poros nevaisingumo priežastis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą gydymo planą, padedantį šeimai susilaukti kūdikio. Visus reikiamus laboratorinius, instrumentinius bei genetinius tyrimus galėsite atlikti bet kuriame mūsų vaisingumo centre Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Rygoje.

Poros nevaisingumo priežasčių ištyrimą rekomenduojame pradėti nuo spermogramos tyrimo. Spermogramos tyrimo rezultatus su embriologo komentaru gausite el. paštu.

Nevaisingumo tyrimų tipai

Laboratorinių tyrimų spektrą apima kraujo, spermos ir kitų terpių tyrimai. Tyrimai skirstomi į specifinius ir nespecifinius.

Specifiniai tyrimai:

• PRL (Prolaktinio tyrimas)
• TTH tyrimas
• AMH (antimiulerinis hormonas)
• E2 (estradiolis)
• LH (liuteinizuojantis hormonas)
• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas)
• Lytiškai plintančių ligų PGR tyrimai

Nespecifiniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT)
• Kraujo grupė
• Rh faktorius
• Vitamino D tyrimas

Pirmas ir pagrindinis tyrimas vyrų nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra spermos tyrimas - spermograma. Mūsų laboratorijose taip pat atliekami specifiniai spermos tyrimai: oksidacinės pažaidos vertinimas, spermos HBA tyrimas, spermos DNR fragmentacijos tyrimas.

Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.

Pagrindinis instrumentinis tyrimas, atliekamas moterims, nevaisingumo priežasčiai nustatyti yra ginekologinė echoskopija, kurią gydytojas neretai atlieka pirminės konsultacijos metu.

Genetinis ištyrimas ir genetiko konsultacija yra tikslinga, jei vienam iš partnerių arba abiem yra diagnozuota arba įtariama paveldima liga ar anamnezėje yra įvykę du ir daugiau savaiminių persileidimų.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Skydliaukės vaidmuo nevaisingumo tyrimuose

Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą. Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Sveikos, gal kazkas esat susidūrę su panašia situacija 🙂 Sergu autoimuniniu tiroiditu, TTH ir FT3 tikrindavausi kas metus, buvo normoj, vaistų nevartojau. Šiuo metu esu 12 sav nėščia, pasidariau šiek tiek daugiau tyrimų. Kitą sav laukia endo vizitas, bet pamačius atsakymus nerimas sukilo 😞 Kaip manot, skirs vaistus? Kokia žala gali būti, jei tik dabar juos pradėsiu? Pirmo trimestro metu gal geriau nerizikuoti nutraukti Ypac kai laukiates dvynuku, ir tiroksino poreikis yra dar didesnis nei vienam vaikuciui.

Toks pokytis mano TTH, tiroksiną pradėjau gerti vasario mėnesį. Truputį keista, kad tik per mėnesį tiek daug nukrito, nuo 2,35 iki 0,95. Išsigandau pamačiusi šiandien atsakymą, kad taip nukrito per menesiuką. Bet susirašėme su endokrinologe ir sakė nutraukti vartojimą ir pakartoti po 4savaičių tyrimą. Tai dabar visiškai pasimetusi esu, internete jokios informacijos nerandu, tik apie padidėjusį TTH, o man jis gan smarkiai sakyčiau sumažėjo, galvojau bent virš vienetuko bus. Nežinau kaip elgtis, bet turbūt turėčiau endokrinologės klausyti ir nutraukti tiroksiną jei taip sako..? Jusu tth nera per zemas,jis optimalus pirmam nestumo trimestrui. Tth apie 1 nera per mazai, reiskia tokia tiroksino doze jums optimali. Jusu tth nera per zemas,jis optimalus pirmam nestumo trimestrui.

O jeigu tarkim geriant ir toliau tą mano 25 dozę tyrimo atsakymas kritiškai nukristų greitu metu iki mažiau normos? Nes pagal kritimą mano matosi, kad jis man greit linkęs kristi pakankamai. Kažkaip baisu ir kad nenukristų žemiau normos. Nes aš tiroksiną apskritai pradėjau gerti skyrus vaisingumo specialistei dėl nepastojimo virš metų, niekada neturėjau jokių bėdų su skydliauke ar nusiskundimų, buvo paskirtas tik dėl tuometinio nevaisingumo priežasčių ieškojimo.

Prieš pradedant gerti tiroksiną buvo 3,01. O jeigu tarkim geriant ir toliau tą mano 25 dozę tyrimo atsakymas kritiškai nukristų greitu metu iki mažiau normos? Jusu geriama doze labai minimali, neturetu nukristi zemiau normos, t.y., zemiau 0,4-0,5.

Kokie bendri savijautos požymiai rodo, kad derėtų apsilankyti pas gydytoją endokrinologą ir išsitirti skydliaukės veiklą? Skydliaukės sutrikimo simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo paciento amžiaus, skydliaukės veiklos sutrikimo trukmės ir sunkumo. Sunerimti reikėtų, jei atsiranda per aktyvios skydliaukės veiklos (tirotoksikozės) požymiai, tokie kaip svorio kritimas nepaisant normalaus ar padidejusio apetito, prakaitavimas, rankų drebėjimas, jaučiamas širdies plakimas arba padidėja širdies susitraukimų dažnis (vyresnio amžiaus žmonėms gali sutikti širdies ritmas), šilumos ir fizinio krūvio netoleravimas, akių pokyčiai - paraudimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, stūmimo jausmas, padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimas ar nemiga. Rečiau moterims sutrinka menstruacijų ciklas, o vyrams atsiranda ginekomastija (krūtų liaukinio audinio išvešėjimas) arba erekcijos sutrikimai. Kitu atveju, jei skydliaukė veikia nepakankamai (hipotirozė), simptomai būna ne tokie ryškūs bei geriau toleruojami. Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos pradeda augti svoris, išsausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai. Neretai būdingas nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, prislėgta nuotaika ar depresyvumas, sulėtėja mąstymas, pablogeja koncentracija ir atmintis. Moterims sutrinka menstracijų ciklas ar pasireiškia nevaisingumas, o pastojimo metu padididėja savaiminio persileidimo rizika.

Skydliaukės veiklos sutrikimas dažnai susijęs su įvairiais nervų sistemos ar psichikos sveikatos sutrikimais. Dažniausiai depresyvumas ar prislėgta nuotaika pasireiškia jau esant gana pažengusiai hipotirozei (nepakankamai skydliaukės veiklai), todėl visada reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra kitų simptomų, susijusių su skydliaukės patologija, o jiems esant - išsitirti dėl galimų skydliaukės hormonų pokyčių.

Skydliaukės veiklos suaktyvėjimas gali lemti svorio kritimą ar jo nepriaugimą nepriklausomai nuo ne itin sveikos mitybos. Su amžiumi medžiagų apykaita palaipsniui linkusi lėtėti, todėl bepriežastinis svorio kritimas (nepakeitus mitybos, fizinio aktyvumo įpročių ir nesant intensyvaus streso) gali signalizuoti, jog būtinas ištyrimas dėl skydliaukės patologijos, o ją atmetus - gerokai rimtesnių sveikatos problemų.

Simptomai blogina gyvenimo kokybę ir darbingumą, o kai kuriais atvejais negydoma tirotoksikozė, dažniausiai esant sisteminei autoimuninei Graveso ligai, gali sukelti gyvybei grėsmingų komplikacijų, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, psichozės simptomai. Labai išvešėjusi skydliaukė gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą ar labai retais atvejais sukelti tirotoksinę krizę, kuomet išsekus kompensaciniams mechanizmams sutrinka įvairių organizmo organų veikla.

Kadangi jodo trūkumas yra vienas svarbiausių mazginio ar difuzinio gūžio atsiradimo rizikos veiksnių, todėl skydliaukės sutrikimų paplitimas priklauso nuo jodo deficito regione. Literatūros duomenimis, mažiausiai jodo suvartojama Europoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, taigi, Lietuva taip pat priklauso endeminiam jodo deficito regionui - Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad populiacijoje skydliaukės mazgų vis daugėja, galimai dėl geresnės diagnostikos, plačiau klinikinėje praktikoje naudojant UG tyrimą, ilgėjant gyvenimo trukmei bei dėl aplinkos poveikio, ypač jodo trūkumo teritorijose. Regionuose, kur netrūksta jodo, skydliaukės mazgai nustatomi 4-7 proc. populiacijos, esant jodo deficitui - apie 50 proc. populiacijos.

Nustatyta, kad yra genetinis polinkis sirgti autoimunine skydliaukės liga, kuriai priklauso Greivso liga ir LAT, taigi, jei pacientas ar jo šeimos nariai serga autoimuninėmis ligomis (Adisono liga, 1 tipo cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, vitiligo, miastenija ir kitomis), rizika susirgti automunine skydliaukės liga yra didesnė. Rūkymas, stresas, pervargimas taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai. Vis dėlto neretai tiksli skydliaukės hormonų sutrikimo priežastis išlieka nežinoma, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į specialistą bei pradėti gydymą siekiant išvengti komplikacijų.

Net ir nejaučiant jokių simptomų ištirti skydliaukę rekomenduojama planuojant nėštumą ar nėštumo pradžioje, jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį (aplinkos radiaciją ar radioterapiją į galvos ar kaklo sritį), vartojantiems tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, amiodaroną, ličio preparatus.

Skydliaukės funkcijai įvertinti ir skydliaukės ligai diagnozuoti gali būti atliekami keli tyrimai, dažniausi iš jų yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono), laisvųjų T4 (tiroksino) ir T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Taip pat gali būti atliekamas skydliaukės antikūnų, ultragarsinis, rečiau kiti tyrimai, priklausomai nuo individualios situacijos.

Per pastaruosius metus labai išaugo suaugusiųjų ir paauglių sergamumas skydliaukės ligomis ir vėžiu. Retkarčiais gali atsirasti skydliaukės mazgų ir gali pasireikšti arba neturėti jokių simptomų, todėl sunku greitai nustatyti diagnozę. Skydliaukės mazgeliai yra skydliaukės išaugos. Tai gana paplitusi tarp suaugusiųjų, bet rečiau tarp paauglių ir vaikų. Kai kurie skydliaukės mazgeliai gali būti kieti, o kiti gali būti skysčių užpildytos cistos. Kartais kai kurie skydliaukės mazgeliai gali būti abiejų derinys. Beveik 95% šių ataugų yra gerybiniai (ne vėžiniai), tačiau nedidelė jų dalis gali būti vėžiniai.

Nors didžioji dauguma skydliaukės mazgų nėra vėžiniai, nedidelė jų dalis vis tiek gali būti vėžiniai. Norint nustatyti skydliaukės mazgų dydį ir ypatybes, gali prireikti ultragarsinio kaklo ir skydliaukės nuskaitymo. Ši informacija gali padėti gydytojams suprasti, kad reikia atlikti tolesnį skydliaukės mazgų tyrimą ir numatyti tinkamo gydymo būdus.

Smulkios adatos aspiracinė skydliaukės mazgelių biopsija yra laikoma auksiniu diagnostikos metodo standartu dėl jos patikimumo, saugumo ir didelio pacientų toleravimo bei mažų su procedūra susijusių išlaidų. Paprastai tai atliekama vadovaujant ultragarsu, todėl intervenciniai radiologai gali realiu laiku kontroliuoti adatą, o tai gali padėti išvengti aplinkinių kraujagyslių struktūrų poveikio.

Skydliaukės mazgų gydymas priklauso nuo mazgelių tipo ir priežasties. Kartais gydytojai gali rekomenduoti atidžiai laukti kartu su tolesniais patikrinimais arba gali rekomenduoti vaistus normaliai skydliaukės funkcijai atkurti.

Tiroidektomija yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti dalį visos skydliaukės per pjūvį, padarytą paciento apatinės lūpos vidinėje pusėje. Jei gydytojas rekomenduoja pašalinti skydliaukę per tiroidektomiją, pacientams gali net nereikėti nerimauti dėl rando, nes daugeliui įmanomos berandės skydliaukės procedūros.

Platus skydliaukės aspiracinės biopsijos plona adata taikymas klinikinėje praktikoje visiškai pakeitė ikioperacinį skydliaukės mazgų ištyrimą. Aspiracinės biopsinės medžiagos citologinis ištyrimas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti ir gydyti piktybinius skydliaukės mazgus bei nustatyti gėrybinius pakitimus ir išvengti nereikalingų operacijų, taip pagerinant pacientų su mazgine skydliauke gyvenimo kokybę.

Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ultragarsinio tyrimo metu stebėtų skydliaukės mazgų citologinius pokyčius. Retrospektyviai išanalizuoti 666 pacientų, kuriems nustatytas mazgas skydliaukėje, citologinio tyrimo duomenys: 633 (95 proc.) moterų ir 33 (5 proc.) vyrų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 45,76±13,57 metai (nuo 16 iki 84 metų). Pacientų kontingente vyravo (55,6 proc.) solitariniai mazgai, 25,7 proc. tiriamųjų nustatyti du mazgai skydliaukėje, 15,5 proc.- trys mazgai, 2,6 proc.- keturi mazgai ir 0,8 proc. - penki mazgai. Citologiškai gėrybinio pobūdžio pakitimai (benigna) nustatyti 79,6 proc. tiriamųjų, įtartini dėl piktybinio proceso (suspitio) pakitimai - 18,9 proc. Aiškaus vėžio citologinė diagnozė (maligna) nustatyta 1,5 proc. pacientų. Negauta medžiagos 1,1 proc. tirtųjų.

Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

tags: #mazgine #skydliauke #ir #nevaisingumas

• Kada atpratinti nuo sauskelnių
• Sužinokite, kodėl balzamas su cinku yra būtinas kūdikio priežiūrai
• Patarimai gupijų veisimui
• Vadovas darželio logopedui
• Apie gėlių nešimą mokytojams