Lietuvos Televizijos Įkūrimas ir Medijos Raidai Svarbūs Metai
Lietuvos televizijos istorija prasidėjo 1957-ųjų balandžio 30-ąją, kai buvo transliuojama pirmoji Vilniaus televizijos laida. Tą vakarą, 19:45 val., lietuviškoji televizija pradėjo pirmąją oficialią transliaciją. Pirmąją televizijos transliuojamą programą stebėjo vos keli šimtai žmonių. Iš ekranų su žiūrovais pasisveikino diktorė Gražina Bigelytė. Vos 32 nespalvoti televizoriai Lietuvoje tą vakarą parodė kino apybraižą „Tėviškėje“ ir vaidybinį filmą „Prologas“. Tuo metu Lietuvoje buvo tik kelios dešimtys televizorių, tad kaimynai rinkdavosi kartu stebėti pirmųjų televizijos programų, vaidinimų ir koncertų.
1957 metais Lietuvoje buvo įkurta pirmoji televizija - Vilniaus televizijos studija. 1957 m. vasario 25 d. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 įkurta Vilniaus televizijos studija, o direktore paskirta Stanislava Borisienė. Pirmosios laidos buvo rodomos iš nedidelės 40 m² studijos Konarskio gatvėje Vilniuje. 1957 m. pavasarį statybos baigtos, įrengtas siųstuvas, mažytė studija, o kieme sumontuotas 180 metrų aukščio metalinis bokštas su 12 metrų antena. Pasak buvusio vyriausiojo Lietuvos radijo ir televizijos inžinieriaus Henriko Juškevičiaus, tuo metu tai buvo galingiausias televizijos siųstuvas visoje Sovietų Sąjungoje. Žurnalistai po kurio laiko šį bokštą dėl vakarais ryškiai šviečiančių raudonų lempučių juokais praminė „gerai suredaguota eglute“.
Jau 1957 m. birželį, sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją, buvo įsteigtas Lietuvos valstybinis televizijos ir radijo komitetas prie LSSR Ministrų Tarybos. 1957 m. gruodžio 9 d. Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“. Pradžioje laidos rodytos du kartus per savaitę, o nuo 1961 metų - kasdien. 1957 metų dienos programos trukmė buvo 1,4 valandos, o 1967 metais ji išaugo iki 5,5 valandos. Kažin ar jubiliejinės TV programos rengėjai žino, kad Kaune gyvena vienas pirmųjų Lietuvos televizijos studijos operatorių, filmavęs ir įvykinius reportažus, Juozas Ruzgas, kuris taip pat yra žinomas skulptorius, Lietuvos dailininkų ir žurnalistų sąjungų narys.
Lietuvos Radijo ištakos: Priešistorė iki Televizijos
Prieš atsirandant televizijai, Lietuva jau turėjo savo radijo istoriją. „Alio, alio - Lietuvos radijas - Kaunas“ - šiais žodžiais 1926-aisiais prasideda Lietuvos radijo istorija. 1926 m. birželio 12 d. vakare reguliarias transliacijas pradėjo Kauno radijo stotis. Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Tuo metu šalyje buvo vos 323 radijo imtuvai. Į Kaune įsikūrusią radijo studiją plūdo negausaus klausytojų būrio siunčiami sveikinimų ir palinkėjimų kupini atvirukai. Tačiau tuo pat metu sklido kalbos, kad naujas išradimas griauna gamtos tvarką, prišaukia audras - radijo bangos imtos kaltinti ir dėl oro permainų.
1926 m. pabaigoje radijo studiją sujungus telefono laidais su Valstybės teatru, imtos transliuoti operos. 1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga „Valstybės radiofonas“. Radijo programa gausėjo: nuo 1932 m. eteryje imamasi rengti sporto naujienoms skirtą laidą, o vos po metų pirmą kartą transliuojamas Kalėdų varpų skambėjimas iš Betliejaus Kristaus Gimimo bažnyčios. Radijo technika šalyje kėlė vis mažiau išgąsčio: Kaune studentų technikų draugijos radijo sekcija surengė naujausių konstrukcijų gamyklinių bei pačių pagamintų radijo imtuvų parodą.
Įprastus darbus sutrikdė karas: 1941 m. radijo stotį perėmė vokiečių karinė vadovybė, įvesta cenzūra, eteryje Lietuvos gyventojai mokomi vokiečių kalbos pradmenų. Radiofone dirbančių lietuvių pastangomis tarp vyraujančios vokiškos muzikos kasdien transliuojamas ir bent vienas studijinis lietuviškos muzikos koncertas. 1940 m. birželio 15 d. Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija, o vėliau, 1940 m. spalio 26 d., jis pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir įjungtas į SSRS Visasąjunginio radiofikacijos ir radiofonijos komiteto sudėtį. Įkurtos naujos redakcijos, pradėtos transliuoti rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai.
1944 m. Raudonajai armijai besiveržiant į Lietuvą, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radijo stočių įrengimus vokiečiai išsivežė į Vokietiją, o Kauno radijo stotį susprogdino. 1944 m. liepą, Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, atkurtas Lietuvos SSR LKT Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas, pradėtas tiesti laidinio radijo tinklas. 1945 m. atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus radijo stotis. Dešimtmečio pabaigoje radijas aprūpinamas garso įrašymo aparatūra. Nuo 1948 m. iš Maskvos atsiuntus įrašymo aparatūrą, visą radijo programą imta transliuoti tik iš įrašų. Ši cenzūra tęsėsi iki 1950 m. Nuo 1956 m. atmosfera ėmė švelnėti. Tais metais radijas sparčiai populiarėjo. 1987 m. buvo grįžta prie gyvo eterio - pradėta transliuoti pirmoji tiesioginė radijo laida „Klausiate - atsakome“.
Televizijos plėtra ir techninės naujovės
Nuo pat įkūrimo Lietuvos televizija sparčiai plėtėsi. Kaune ir Kėdainiuose TV siųstuvai įrengti 1958 metais, Panevėžyje ir Druskininkuose - 1959 metais, Klaipėdoje - 1960 metais, Šiauliuose - 1962 metais. 1958 metais pradėti rodyti kino juostoje nufilmuoti reportažai ir transliacijos iš įvykio vietos kilnojamąja TV stotimi. 1961 metais surengta pirmoji tiesioginė transliacija iš Kauno. 1962 metais pradėta reguliariai transliuoti Maskvos (Centrinės) TV programą Vilniuje, 1963 metais Kaune, 1964 metais Šiauliuose, o 1967 metais Klaipėdoje.
1960 metais įrengta nauja, didesnė (326 m²) studija Vilniuje, o 1971 metais - Kaune. 1975 metais Vilniuje pastatytas naujas TV aparatinių ir studijų kompleksas, įrengtos 2 didelės studijos, pradėtos rodyti spalvotosios TV programos. Tų metų vasario 26 d. įvyko pirmoji spalvota transliacija. Spalvotų transliacijų pradžia žymėjo filmas „Ties riba“, režisierius R. Vabalas, ir reportažas kilnojamąja TV stotimi iš Gegužės pirmosios demonstracijos Vilniuje. 1977 metais dienos programos trukmė pasiekė 9,6 valandos, pradėtos rodyti studijinės spalvotosios laidos, o 1982 metais - pirmoji spalvotoji transliacija iš Kauno. Pradedamos rodyti spalvotos televizijos transliacijos, o nešiojamasis spalvotas „Šilelis 401D“ laimi du aukso medalius Zagrebo ir Leipcigo parodose.
Dešimtmečio pabaigoje Kauno radijo gamykloje pradėjo gyvavimo metus ir televizoriai „Šilelis“: čia pagaminami pirmieji mažagabaričiai nešiojami nespalvoto vaizdo televizoriai. Siekiant pabrėžti, kad televizorius tinkamas išvykoms į gamtą, jis pavadintas „Šileliu“. Dešimtmečio pradžioje televizija pirmą kartą transliuoja dar ir šiandien puikiai žinomas programas: nuo 1974 m. rengiama „Dainų dainelė“, o pora metų anksčiau sukuriamas pirmas daugiaserijinis meninis filmas „Tadas Blinda“. Taip pat pasirodo tiesiogiai transliuojamas televizijos serialas „Petraičių šeima“. Jis sulaukė tokio pasisekimo, kad transliacijų metu gatvės ištuštėjo, o troleibusai kursavo tušti. Radijas toliau tobulėjo: Lietuvos radijo studijoje sumontuojami aparatūros komplektai, kuriuos sudaro stereopultas su stereomagnetofonu įrašams bei transliacijoms. Nauja technika leidžia sukurti „koncertų salę namuose“, kadangi garsas skinda iš įvairių taškų. Klausytis radijo programų jau galima per legendinius tranzistorinius imtuvus „VEF-12“.
Televizija ir istorijos sūkuryje
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvos televizija atliko propagandinę funkciją, laidos buvo cenzūruotos Glavlit darbuotojų, kino filmai (išskyrus animacinius) transliuoti rusų kalba. Rodytos informacinės laidos (nuo 1957 m. - Vilniaus naujienos, nuo 1958 m. - Televizijos žinios, nuo 1970 m. - Panorama), politikos laidos („Laikas, įvykiai, žmonės“, „Argumentai“, „Socialistinio lenktyniavimo dienoraštis“), ekonomikos laidos („Ieškome rezervų“, „Darbo našumas“) ir teisėsaugos laidos („Žmogus. Visuomenė. Įstatymas“, „Keliai. Mašinos“). Nuo 1957 m. kurti TV spektakliai; iš viso 6-9 dešimtmetyje sukurta daugiau kaip 400 spektaklių, kuriuos režisavo televizijos ir teatro režisieriai. 1964-72 m. kurtas TV serialas „Petraičių šeima“. 1968 m. įsteigtas „Telefilmo“ padalinys, kūręs vaidybinius ir dokumentinius filmus. Žymiausi radijo ir televizijos meno kolektyvai buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestras, mišrus choras, Armonikos ansamblis, liaudies muzikos orkestras, vaikų choras.
Esminiai pokyčiai Lietuvos televizijoje prasidėjo 1988 metais. 1990 metais LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas reorganizuotas į Lietuvos radiją ir televiziją. Kiek vėliau radijo darbuotojai laukė leidimo pranešti apie Černobylio katastrofą: kol užsienio radijo stotys skelbė pavojų, Lietuvoje Glavlito cenzūros straipsnis apibrėžė, kaip galima informuoti apie katastrofas Tarybų Sąjungoje. Apie avariją prabylama tik aštuntą-dešimtą dieną po įvykio.
1991 metais sausio 13-osios naktį SSRS kariuomenės desantininkai tiesioginės per tiesioginę transliaciją ginkluotu šturmu užėmė TV bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos kompleksą. Televizijos žinių studijoje naudojamas telefonas tapo istorinių įvykių liudininku: juo kalbėjo diktorė, žurnalistė Eglė Bučelytė. „Mūsų iš čia jėga neišvarys...“ - nutrūkus muzikai sausio 13-ąją iš radijo studijos kalbėjo diktorė Bernadeta Lukošiūtė. Nepriklausomos Lietuvos televizijos transliacijos netrukus buvo organizuotos iš Kauno studijos ir Aukščiausiosios Tarybos pastato Vilniuje, o nuo 1991 m. vasario 25 d. jos programą galėjo matyti visa Lietuva. Iš Lietuvos televizijos studijos Vilniuje buvo transliuojama prosovietinė Tarybų Lietuvos TV programa. Atsigavus po tragiškų įvykių, darbai tęsiami: kolegos iš užsienio radijui padovanojo daug plokštelių, garso kasečių ir kompaktinių diskų su įvairių žanrų ir stilių muzika. 1993 m. sausio 1 d. LRT tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu.
Šiuolaikinės LRT tendencijos ir inovacijos
Naujasis tūkstantmetis atnešė dar daugiau pokyčių Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. 2001 metais darbą pradeda antrasis televizijos kanalas LTV2 (vėliau - LRT KULTŪRA, dabar - LRT PLIUS), o rekordinę auditoriją prie TV ekranų suburia „Lietuvos šokių dešimtukas“. 2000-aisiais sukurta LRT interneto svetainė tapo naujienų portalu, o 2006 m. ji tapo reguliariu naujienų portalu. LRT pirmoji iš Lietuvos eterio dalyvių susikuria paskyras socialiniuose tinkluose. Lietuvos radijas pradeda siųsti žinias mobiliųjų telefonų turėtojams - tai pirmas bandymas šalyje sujungti radijo informacinę tarnybą su mobiliąja telefonija. Šiandien LRT (nuo 2018 m. generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė) pirmasis (pagrindinis) kanalas matomas visoje Lietuvoje, o per internetinį naujienų portalą ir visame pasaulyje.
Nuo 2011 metų LRT TELEVIZIJA pradeda transliuoti raiškiuoju (HD) formatu. Laidose imta naudoti bepilotėmis skraidyklėmis filmuota medžiaga, jos gausu ir pirmą kartą rengiamame TV projekte „Nacionalinė ekspedicija“. Per televiziją ir radiją nebetransliuojama komercinė reklama. LRT RADIJAS ima transliuoti naujuoju dažniu. Kokybiškesnį garsą užtikrinančiais dažniais klausytojai gali išgirsti ir pradėtas transliuoti naktines radijo žinias. Sukuriama pirmoji programėlė išmaniesiems telefonams „LRT grotuvas“. Po aštuonerių metų atnaujintas LRT.LT portalas su naujuoju šūkiu: „LRT.LT - tikrų naujienų portalas“. Nuo 2003 m. lietuviškų televizijų (LRT Plius, nuo 2005 m. ir LRT) programos transliuojamos ir per palydovą. 2004 m. siųstuvu Vilniuje pradėtos antžeminės skaitmeninės transliacijos, o 2006 m. - skaitmeninės transliacijos laidinio plačiajuosčio ryšio tinklais. LRT sudaro trys radijo kanalai: „LRT Radijas“, „LRT Klasika“, „LRT Opus“; trys televizijos kanalai: „LRT televizija“, „LRT Plius“, „LRT Lituanica“; ir du internetiniai portalai: LRT.lt, LRT Epika. Tiesioginės transliacijos ir įrašai rodomi internetu (portale ir „Youtube“ kanale).
Orų prognozių evoliucija televizijoje
Vos pasirodžiusios TV eteryje orų prognozės tapo labai populiarios. Pirmosios televizijos transliuotos orų prognozės atrodė lyg ant mokyklinės lentos nupieštas Amerikos žemėlapis ir ant jo kreida kritulius, pragiedrulius ir laipsnius piešiantis pranešėjas, o kitoje jo rankoje - telefono ragelis, kuriame girdi profesionalaus sinoptiko nurodymus. 1940-1941 metais pirmieji jas pradėjo transliuoti amerikiečiai. Europoje kasdien apie orus 1954 metais pradėjo informuoti britų BBC tarnyba, o 1958 metais - ir prancūzai. Laidų vedėjai apžvelgdavo meteorologų atsiųstą informaciją, ant lentų pritvirtintuose žemėlapiuose su rašikliais, vėliau magnetais vaizduodavo, kaip juda oro frontai, žymėdavo kritulius, prognozuodavo ateinančių dienų orus.
Septintajame dešimtmetyje į ciklonus ir anticiklonus pažiūrėta iš viršaus: imtos naudoti palydovinės nuotraukos ir žemėlapiai. TV orų prognozėse pradėtas naudoti dar vienas triukas - inkrustacijos, kuomet orų pranešėjas mostaguoja priešais tuščią mėlynos ar žalios spalvos foną, o žiūrovai ekranuose mato besikeičiančius žemėlapius ar vaizdus. Tobulėjant vaizdo programoms ir kompiuteriams, žemėlapiai ėmė judėti, žaibuoti, realiu laiku rodyti orų permainas, spėlioti galimus jų scenarijus ar transliuoti iš audrų epicentro. Konkuruodami tarpusavyje televizijos kanalai ėmė samdyti profesionalius sinoptikus, kad jų prognozės būtų kuo tikslesnės ir išsamesnės. Tačiau maždaug septintajame dešimtmetyje profesionalus iš eterio išstūmė vadinamosios orų mergaitės (kai kur ir berniukai) - televizijų vadovai nusprendė, kad žiūrovams maloniau žiūrėti į gražias moteris nei į rimtus specialistus. Negana to, nepraleista progos ir pasipelnyti - gražiosios orų pranešėjos šį tą ir pareklamuodavo, pavyzdžiui, dėvimą drabužį.
Skirtingai nei žiūrovai, televizijos kanalai nedėkingam klimatui labai dėkingi - kuo prastesni ir įvairesni orai, tuo atidžiau susirūpinę žmonės seka prognozes, tad jos televizijai tampa tikru aukso veršiu. Populiarios orų prognozės buvo ir tebėra naudinga ir glausta informacija, transliuojamos žiūrimiausiu metu - prieš ar iš karto po žinių. Didžiausias Prancūzijos komercinis kanalas TF1 suskaičiavo, kad per pusantrų metų transliuotos daugiau nei 9000 sekundžių orų prognozių atnešė per 19 milijonų eurų už reklamą. Populiarų žanrą privalo pristatyti ir patys populiariausi veidai, tad televizijos negaili labai apvalių sumų orų mergaitėms ir berniukams, kurie yra ne tik išvaizdūs, bet kai kuriose šalyse privalo turėti ir meteorologo, ir komunikacijos specialisto išsilavinimą, būti tikros žvaigždės bei socialinių tinklų vilkai.
Orų ataskaita
Orų prognozių pristatymas: Lietuva ir pasaulis
1997 m. rudenį po „Panoramos“ atsirado atskira orų prognozės rubrika. LTV buvo pirmoji televizija Lietuvoje, kurioje prognozę žiūrovams pristatė „orų mergaitės“. Lietuvoje pirmosiomis „orų mergaitėmis“ tapo studentės Aušrinė Aleksaitė ir Auksė Armonaitė. 1999 m. „oru mergaitėmis“ pradėjo dirbti lituanistė Asta Slapšienė ir tuomet dar tik studijavusi žurnalistiką Lavija Šurnaitė. Pačios merginos tekstų nekurdavo - tai darydavo meteorologai. Informaciją apie rytdienos orus į LTV Naujienų direkciją atsiųsdavo sinoptikai iš Hidrometeorologijos tarnybos, ją belikdavo suredaguoti. Tuo metu dėl sunkios TV finansinės padėties apdarais reikėjo rūpintis pačioms. LRT kostiumininkai išgalėdavo pasiūlyti tik porą švarkelių, o šiltesnę dieną tekdavo puoštis asmeninio garderobo drabužiais. 2000 m. rudenį, kai beveik visos lietuviškos televizijos turėjo orų rubrikas, LTV su orų pranešėjomis atsisveikino. Kaip sakė LTV Naujienų direkcijos direktorės pavaduotojas Jonas Ramelis, „Lietuvos televizijai dabar sunkūs laikai... Todėl nuspręsta, jog nuo šiol orus pranešinės žinių vedėjai.“ Visos „orų mergaitės“ sako, kad ir atsisveikinus su eteriu pažįstami jų vis klausinėja, koks bus rytoj oras.
Kita vertus, orų prognozių žiūrimumas priklauso ir nuo šalies klimato. Lietuvoje šis žanras mažiau populiarus nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurių didžiulės teritorijos įvairūs regionai susiduria su skirtingais ir pavojingais gamtos reiškiniais: Pietus siaubia uraganai ir viesulai, Šiaurė sulaukia nuožmių pūgų ar audrų. Tokios stichijos grasina ne tik žmonių saugumui, bet ir veikia ekonomiką, tad svarbu jas numatyti ir iš anksto pasirengti. Tai liudija ir 1987 m. Kanados Albertos provincijai smogęs labai galingas viesulas. Nors Kanados meteorologai gyventojus mėgino įspėti, tačiau vietos žiniasklaida į tai deramai nereagavo ir laiku neišplatino informacijos apie artėjantį pavojų. 27 žmones pražudęs ir pusę milijardo dolerių nuostolių pridaręs viesulas įėjo į Kanados istoriją ne tik Juodojo penktadienio vardu, bet ir dėl to, kad po šios stichijos šalyje nuspręsta įkurti nuolat informaciją apie orus teikiantį televizijos kanalą. O pirmasis pasaulyje kiaurą parą tik apie orus kalbantis ir Amerikos televizijos klasika tapęs kanalas „The Weather Channel“ transliacijas pradėjo 1982 metais.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) yra visuomeninis transliuotojas, įkurtas 1926 m. birželio 12 d. (radijas) ir 1957 m. balandžio 30 d. (televizija). Centrinė būstinė yra S. Konarskio g. 49, Vilniuje. LRT sudarytas iš trijų radijo kanalų: „LRT Radijas“, „LRT Klasika“, „LRT Opus“; trijų televizijos kanalų: „LRT televizija“, „LRT Plius“, „LRT Lituanica“; ir dviejų internetinių portalų: LRT.lt, LRT Epika. Tiesioginės transliacijos ir įrašai rodomi internetu (portale ir „Youtube“ kanale). LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirba ir iš reklamos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
