Vasara - ne tik atostogų, bet ir erkių aktyvumo metas. Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, oro temperatūrai pasiekus 5-7 laipsnius šilumos, ir tęsiasi iki lapkričio. Erkės puola ir vėlyvą rudenį, kol vidutinė oro temperatūra nukrenta iki 5 laipsnių šilumos. Klimato atšilimas lemia, kad jų aktyvumo laikotarpis ilgėja. Dėl to svarbu būti budriems ne tik gamtoje, bet ir miestuose, kur žaliosios zonos tampa vis dažnesne erkių buveine.
Erkės yra maži parazitiniai organizmai, gyvenantys miškingose vietovėse ir laukuose. Kad išgyventų, šiems voragyviams reikia žmonių ar gyvūnų kraujo. Lietuvoje yra apie 20 erkių rūšių. Pavojingiausios žmonėms yra paprastoji ir pievų erkė. Erkės yra kelių milimetrų ilgio. Lakiosios erkės kūnas yra apvalus ir suplotas, alkanos erkės - apvalus. Erkės yra išoriniai parazitai, priskiriami arachnidų grupei. Jos gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, kurios gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net paralyžių.

Erkės gali būti įvairių sunkių ligų nešiotojos, kurias gali perduoti žmonėms, kuriems įkando. Šių ligų simptomai skiriasi ir gali būti karščiavimas arba šaltkrėtis, kūno skausmai, galvos skausmas, bėrimas ir pykinimas. Šie simptomai žmogui gali pasireikšti praėjus daugeliui metų po įkandimo.
Visų pirma ir svarbiausia - būti pasiskiepijus nuo erkinio encefalito. Vakcinacija yra efektyviausia priemonė nuo šios pavojingos ligos. Besilaukianti moteris gali būti skiepijama nuo erkinio encefalito, jei tam yra indikacijų, nes Lietuvoje įregistruotos vakcinos nuo erkinio encefalito yra inaktyvuotos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vakcina nuo erkinio encefalito turėtų būti skiriama visoms nėščiosioms, gyvenančioms vietovėse, kuriose erkinio encefalito ligos paplitimas yra didesnis nei 5 atvejai iš 100 tūkst. gyventojų. Įkandus erkei vakcinacijos nuo erkinio encefalito atidėti nereikia. Galima tęsti revakcinaciją.

Jeigu yra įtarimas, kad žmogus galėjo persirgti erkiniu encefalitu, t. y., Ig G antikūnų prieš erkinio encefalito virusą tyrimas yra mokamas (apie 10-15 eurų), galima atvykti ir jį pasidaryti Infekcinių ligų konsultacinėje poliklinikoje.
Erkės įkandimas dažnai nepastebimas iš karto, nes erkės išskiria anestetines medžiagas, kurios slopina skausmą. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip atrodo erkės įkandimas, kaip jį atpažinti ir kada reikėtų sunerimti. Erkės įkandimo vieta dažniausiai atrodo kaip mažas raudonas taškelis ant odos. Erkė dažnai prisisiurbia vietose, kur oda yra plonesnė ir drėgnesnė - pažastyse, kirkšnių srityje, už ausų, ant kaklo, kelių linkiuose ar plaukuotoje galvos dalyje.
Erkės būna nuo 1-2 milimetrų (aguonos grūdo dydžio) iki 10 mm skersmens (pieštuko trintuko dydžio).
Visų pirma, reikėtų žinoti, kad įsisiurbusią erkę ištraukti reikia kuo skubiau: kuo ilgiau ji nepašalinama, tuo didesnė tikimybė, kad bus perduoti ligos sukėlėjai. Dauguma infekcijų perduodamos, kai erkė išbūna prisisiurbusi bent 24-36 valandas. Laimo spirochetos į žmogaus organizmą patenka tik praėjus maždaug 24 valandoms po įkandimo. Todėl labai svarbu kasdien labai atidžiai apžiūrėti vaiko odą - geriausia prieš maudynes vakare. Erkės dažniausiai įkanda į sąnarių sulenkimus, kaklą ir ausų kaušelius - todėl šias vietas reikia stebėti ypač atidžiai. Sugrįžę iš gamtos, atidžiai apsižiūrėkite, ar ant drabužių ir kūno neropoja erkių, persirenkite, palįskite po dušu ir išsišukuokite plaukus.
Nereikia erkės dusinti ir tepti aliejais ar kitais riebalais, vazelinu ar alkoholiu. Dėl šių metodų erkės burna gali likti jūsų kūne, o tai gali sukelti infekciją. Šie pašaliniai dirgikliai tik dar labiau suintensyvina erkės mitybą. Norėdami pašalinti jums ar šeimos nariui įkandusią erkę, suimkite ją kuo arčiau odos pincetu arba specialiu erkių šalintuvu. Tada lėtai ir tolygiai ją ištraukite, nesukdami. Po to jau reikėtų dezinfekuoti, praplauti švariu šiltu vandeniu.
Jeigu traukiant erkę pasiliko jos galvutė arba kita dalis erkės, nieko daryti nereikia. Nereikia krapštyti ir draskyti odos, bandant ištraukti likusią dalį. Paprastai ji pati pasišalina, kaip rakštis, įstrigusi odoje. Nereikėtų baimintis, kad dėl likusios erkės dalies lieka ir užkrėtimo rizika. Užkrėtimo pavojaus nėra, nes visi mikroorganizmai - tiek virusai, tiek bakterijos - yra erkės kūnelyje. Į gydytojus reikia kreiptis, jeigu oda ima pūliuoti ar žaizdelė negyja.
Anksčiau buvo teikiama rekomendacija dar gyvą erkę pristatyti į laboratoriją siekiant sužinoti, ar turėjote tikimybę užsikrėsti viena iš erkių platinamų ligų. Dabar medikai teigia, kad tikrai nereikia erkės niekur vežti ir tirti. Erkės tiriamos tik mokslo tikslais, kai vykdomi moksliniai tyrimai. Tai visai neprasminga klinikinėje praktikoje ir realiame gyvenime. Net jeigu ir įvyks taip, kad įsisiurbs užkrėsta erkė, tai dar nereiškia, kad ji spės užkrėsti žmogų ar kad liga pasireikš. Be to, net jeigu erkė buvo infekuota, jūs nebūtinai užsikrėsite. Jeigu užsikrėtusią erkę ištrauksite pakankamai greitai ir taisyklingai, ligos sukėlėjai gali nespėti patekti į organizmą.
Jei nematėme, koks vabzdys įkando, o įkandimo vieta labai greitai tinsta, rausta, tampa labai karšta ir skausminga, galima įtarti vapsvos ar bitės įkandimą. Jei įkandimas į veidą, kaklą ar gerklę ir matomas ryškus tinimas - reikėtų skubios gydytojo konsultacijos.
Nors daugelis erkių įkandimų sukelia tik lokalų odos sudirginimą, kai kuriais atvejais erkės gali pernešti infekcines ligas. Tinkamas erkės pašalinimas yra labai svarbus, nes neteisingai ją ištraukus gali likti dalis erkės kūno, o tai padidina infekcijos riziką. Net jei erkę pašalinote greitai ir įkandimo vieta atrodo rami, svarbu stebėti odą ir bendrą savijautą. Svarbu pasižymėti datą, kada buvo įsisiurbusi erkė ir dar kelias savaites po to stebėti savo savijautą.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
Tyrimus tikslinga atlikti ir jeigu jaučiate erkių platinamoms ligoms būdingus simptomus, tačiau erkė jums, atrodytų, įsisiurbusi nebuvo - pasitaiko atvejų, kuomet įsisiurbia ir iškrenta labai smulkios erkės, kurių paprasčiausiai nepastebime. Erkės platinamoms ligoms gydyti paprastai vartojami antibiotikai, nes daugelis jų yra bakterinės kilmės. Gydytojas gali nustatyti teisingą diagnozę ir paskirti tinkamą antibiotiką gydymui.
Prevencija yra efektyviausias būdas išvengti pavojų, susijusių su erkėmis.

Vykstant į gamtą būtina tinkama apranga. Dėvėkite marškinius ilgomis rankovėmis ir užsimaukite kelnes į kojines vaikščiodami takais ar miškingose vietovėse. Naudokite repelentus. Jais reikia purkšti atviras kūno vietas, drabužius. Dauguma tikrai veiksmingų repelentų vaikams negalimi, pavyzdžiui, su DEET arba pikaridinu, kurie pasaulinėse sveikatos gairėse aprašomi kaip efektyviausi. Tad naudoti galima natūralius repelentus - mėtų, pipirmėčių, eukalipto, citrusinių vaisių kvapus. Rinkoje galima įsigyti erkes atbaidančių priemonių, lipdukų ir, pavyzdžiui, ultragarsinių prietaisų vaikams ir kūdikiams. Taip pat galite nusipirkti tam tikrų rūšių drabužių, kurių audinyje yra vabzdžius atbaidančių medžiagų.
Kad erkės neužsikrėstų šalia jūsų namų esančiose teritorijose, pasistenkite, kad aplinkinis turtas būtų netinkamas erkėms. Erkės nemėgsta saulėtos, sausos aplinkos ir negali veistis trumpoje augmenijoje. Laikydami piktžoles ir krūmus atokiau nuo namų ir prižiūrėdami veją, galėsite atsikratyti erkių šalia savo turto. Jei jūsų namus supa tankūs krūmynai arba miškingos vietovės, kuriose dažnai aptinkamos erkės, galite šias vietas nupurkšti pesticidais, kurie padės išnaikinti erkes. Dauguma pesticidų bus veiksmingi panaudojus vieną ar du kartus. Taip pat turėtumėte išvalyti aplink namus esančias vietas, kurios gali pritraukti graužikus (pvz., peles ir žiurkes), nes jie dažnai perneša erkes.
Reguliariai tikrinkite savo augintinius, ar jie nėra įsisiurbę erkių, ir naudokite apsaugos priemones nuo erkių. Erkės dažniau aptinkamos ant gyvūnų, kurie gali vaikščioti lauke. Jei ant augintinio radote erkę, pašalinkite ją ir kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Jūsų augintiniui gali prireikti gydymo nuo erkės įkandimo. Savo augintiniui taip pat galite įsigyti tam tikrų medikamentų, kurie neleidžia erkėms įsisiurbti.
Nevartokite termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų, kad išvengtumėte erkinio encefalito užsikrėtimo.