Genetiniai tyrimai nėštumo metu: kaip nustatyti Dauno sindromo riziką
Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu.
Kas yra Dauno sindromas?
Dauno sindromas - tai genetinis sutrikimas, kai vaisius turi papildomą 21-osios chromosomos kopiją. Tai vadinama trisomija 21. Vietoje įprastų 46 chromosomų vaisius turi 47, o ši papildoma chromosoma lemia tam tikrus fizinius, vystymosi ir sveikatos ypatumus. Dauno sindromas nėra liga, kurią galima užsikrėsti ar išgydyti. Tai įgimta genetinė būklė, atsirandanti atsitiktinai apvaisinimo metu. Šiandien medicina suteikia galimybę nėštumo metu įvertinti riziką, kad vaisius gali turėti Dauno sindromą. Tam naudojami tiek neinvazininiai testai (pvz., NIPT, ultragarsas), tiek diagnostiniai tyrimai (pvz., amniocentezė). „Svarbiausia žinoti, kad nė viena mama ar šeima nėra dėl to kalta. Tai atsitiktinė chromosomų klaida, kuri nepriklauso nuo gyvenimo būdo,“ - sako dr. Brian Skotko, genetikas.
Dauno sindromas - tai genetinis sutrikimas dėl 21 chromosomos trisomijos. Tai reiškia, kad 21-oji chromosoma yra patrigubėjusi, o ne dviguba kaip sveikų naujagimių. Dauno sindromą turintys žmonės pirmiausia skiriasi savo išvaizda: jų akys - mažos, įstrižos, nosis ir pakaušis - plokšti, kakta - aukšta.
Kada galima nustatyti Dauno sindromo riziką?
Rizika įvertinama jau pirmojo trimestro metu, patvirtinama genetiniais tyrimais. Nėštumo metu kiekviena šeima nori būti tikra dėl būsimo kūdikio sveikatos. Viena iš diagnozių, kuri gali būti nustatyta dar prieš gimimą, yra Dauno sindromas. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia anksti pastebėti padidėjusią riziką, o kai kuriais atvejais - tiksliai nustatyti šį genetinį sutrikimą.
Kokie požymiai ultragarse gali įspėti?
Vienas iš pirmųjų būdų įtarti Dauno sindromą nėštumo metu yra ultragarsinis tyrimas. Jis leidžia gydytojui pamatyti tam tikrus vaisiaus požymius, kurie gali būti susiję su genetiniais sutrikimais. Dažniausiai pastebimi: padidėjęs sprando raukšlės storis (nuchal translucency) - matuojamas pirmojo trimestro metu, didesnis nei įprasta storis gali būti susijęs su Dauno sindromu; nosies kaulo nebuvimas ar trumpumas - kai kuriems vaisiams su Dauno sindromu ultragarsas rodo, kad nosies kaulas sunkiai matomas arba labai trumpas; širdies anomalijos - apie pusę vaikų su Dauno sindromu turi įgimtas širdies ydas, kurios gali būti pastebėtos ultragarsu; virškinimo sistemos pokyčiai - pavyzdžiui, dvylikapirštės žarnos užsivėrimas; kiti „minkštieji žymenys“ - trumpesni šlaunikaulio ar žastikaulio kaulai, padidėjęs inkstų geldelių plotis, vienos rankos raukšlės ypatumai. Vis dėlto reikia žinoti, kad ultragarsas nepatvirtina diagnozės. Jis tik padidina įtarimą ir yra signalas atlikti tikslesnius genetinius tyrimus. „Ultragarsiniai požymiai leidžia nustatyti padidėjusią riziką, bet negali būti laikomi vieninteliu diagnozės pagrindu,“ - aiškina dr. Diana Wellesley.
Kuo vaisiaus sprando raukšlė yra storesnė, tuo didesnė Dauno sindromo ar kitų chromosominių apsigimimų tikimybė. Kai yra anomalijų, šiame kaklo audinyje kaupiasi daugiau nei įprastai skysčių. Rodiklis laikomas normaliu, jeigu sprando vaiskuma yra ne didesnė nei 2,5-3 mm. Ultragarsinio tyrimo tikslumas nėra šimtaprocentinis, nes nemažai lemia tyrimą atliekančio gydytojo patirtis, vaisiaus padėtis gimdoje ir kt.
Tyrimai, atliekami nėštumo metu
Nėštumo metu Dauno sindromo nustatymas remiasi dviem tyrimų grupėmis - atrankiniais ir diagnostiniais. Atrankiniai tyrimai yra pirmasis žingsnis. Jie parodo riziką, bet nėra galutiniai. Dažniausiai nėščiosioms atliekamas pirmojo trimestro ultragarsas, kurio metu vertinamas sprando raukšlės storis bei vaisiaus anatomija. Taip pat atliekami motinos kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti tam tikrus žymenis. Pastaraisiais metais vis plačiau taikomas NIPT testas - neinvazinis prenatalinis tyrimas, analizuojantis vaisiaus DNR motinos kraujyje. Jo tikslumas siekia daugiau nei 99 %, todėl tai laikomas vienu patikimiausių metodų. Jeigu atrankiniai tyrimai parodo padidėjusią riziką, rekomenduojami diagnostiniai tyrimai, kurie gali patvirtinti arba atmesti Dauno sindromo diagnozę. Dažniausiai atliekama choriono gaurelių biopsija (11-14 nėštumo savaitę) arba amniocentezė (15-20 savaitę), kai ištiriami vaisiaus vandenys. Kai kuriais atvejais taikoma ir kordocentezė, tačiau ji atliekama rečiau. Svarbu žinoti, kad diagnostiniai tyrimai yra labai tikslūs, tačiau jie yra invaziniai ir turi mažą persileidimo riziką. Todėl sprendimas dėl jų atlikimo visada priimamas kartu su gydytoju genetiku. „Atrankiniai testai padeda nustatyti riziką, o diagnostiniai tyrimai - patvirtinti diagnozę. Abu žingsniai yra būtini, kad šeima gautų aiškiausią informaciją,“ - aiškina specialistai.
Neinvaziniai genetiniai tyrimai
Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika. Gali būti atliekama anksčiau nei amniocentezė - dažniausiai tarp 11-13 savaitės.
Galimas NIPT tyrimas - neinvazinis perinatalinis tyrimas. Tyrimas atliekamas viso nėštumo metu, tačiau tikslingiausia jį atlikti pirmojo nėštumo trečdalio metu. NIPT testas yra labai patikimas - jo tikslumas viršija 99 %. NIPT tyrimo rezultatus dažniausiai iškreipia viršsvoris ir nutukimas. Šio tyrimo nerekomenduojama atlikti, kai jau ultragarsinio tyrimo metu yra matomi pokyčiai, leidžiantys įtarti, kad vaisius gali turėti chromosomų anomalijų riziką (pvz., sprando vaiskuma 3,5 mm ir daugiau). NIPT tyrimas taip pat nerekomenduojamas, kai kombinuotojo ar trigubo testo metu apskaičiuojama labai didelė rizika (didesnė nei 1:50).
Neinvazinius prenatalinius tyrimus (NIPT) iš nėščiosios kraujo ėminio galima atlikti nuo 10-ies nėštumo savaičių arba vėliau, kai besivystančiam vaisiui reikia atlikti tam tikrų genetinių būklių atrankinius tyrimus. VERACITY tyrimai skirti aptikti papildomos chromosomos buvimą - genetinę būklę, vadinamą trisomija - 13-oje, 18-oje ir 21-oje chromosomose. VERACITY taip pat galima atlikti pagalbinius tyrimus, skirtus nustatyti X ir Y chromosomų skaičiaus pokyčius (lytinių chromosomų aneuploidiją) bei sub-chromosomines delecijas (dalies chromosomos netekimą).
Invaziniai genetiniai tyrimai
Invaziniai nėščiųjų genetiniai tyrimai yra skiriami neinvaziniams tyrimams parodžius aukštą vaisiaus chromosominių ir genetinių ligų riziką. Tai choriono gaurelių biopsija ir amniocentezė.
Choriono gaurelių biopsija. Tyrimo metu, stebint ultragarso aparatu, per nėščiosios priekinę pilvo sieną įduriama biopsinė adata ir paimama truputis placentos audinių. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 11 nėštumo savaitės. Šis tyrimas įprastai atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą (nuo 10 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės). Tyrimas atliekamas per priekinę pilvo sieną arba gimdos kaklelį. Prieš procedūrą gali būti taikoma vietinė nejautra. Procedūra trunka apie 10 min. Tiesa, atliekant šį invazinį tyrimą taip pat yra nedidelė persileidimo rizika (maždaug 0,5 proc.).
Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas). Tyrimo metu, stebint ultragarso aparatu, pro nėščiosios priekinę pilvo sieną įduriama biopsinė adata ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės. Amniocentezė - antrojo nėštumo trimestro tyrimas, atliekamas 16-18 sav. Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, po to per pilvo ir gimdos sieną specialia adata paimama 2-20 ml vaisiaus vandenų. Po tyrimo nėščioji gali jausti nedidelį maudimą: paprastai jis greitai praeina. Tyrimas kelia 0,25-0,5 proc. persileidimo riziką.
Kordocentezė (vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas). Tai rizikingiausia invazinė procedūra, kurios metu per pilvo ir gimdos sieną stebint ultragarsu adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susilaukti vaiko su Dauno sindromu
Dauno sindromas atsiranda dėl atsitiktinės chromosomų klaidos, todėl jo neįmanoma numatyti ar išvengti gyvenimo būdu. Vis dėlto medicina išskiria kelis veiksnius, kurie didina tikimybę. Pirmiausia - motinos amžius. Kuo jis didesnis, tuo rizika aukštesnė. Pavyzdžiui, 25 metų moters tikimybė pagimdyti vaiką su Dauno sindromu yra apie 1 iš 1200, 35 metų - jau 1 iš 350, o 40 metų - apie 1 iš 100. Kitas svarbus veiksnys - ankstesnė patirtis šeimoje. Jei pora jau yra susilaukusi vaiko su Dauno sindromu, rizika kitiems nėštumams padidėja. Dar viena situacija - paveldėta translokacija. Nors dauguma atvejų atsiranda atsitiktinai, kartais vienas iš tėvų gali būti genetinės translokacijos nešiotojas, todėl rizika vaikui gimti su šiuo sindromu išauga. „Nors pagrindinis rizikos veiksnys yra motinos amžius, svarbu pabrėžti, kad dauguma vaikų su Dauno sindromu gimsta jaunoms moterims. Todėl atrankiniai tyrimai rekomenduojami visoms nėščiosioms,“ - akcentuoja specialistai.
Pagrindinės indikacijos, parodančios, kad pacientė turi padidintą riziką susilaukti naujagimio, turinčio chromosomų patologiją, yra šios: moters amžius virš 35 metų, vyresnis vaisiaus tėvo amžius - 42 metai ir daugiau, pastojimas po pagalbinio apvaisinimo, du ar daugiau persileidimų, moters ar vyro giminėje pastebimas ligų paveldimumas ir kt.
Sprendimas atlikti genetinius tyrimus
Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų. Svarbu suprasti, kad genetiniai tyrimai vertina ribotą genetinių sutrikimų skaičių. Tačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas tyrimo atsakymas nereiškia, kad vaisius tikrai turi ar tikrai neturi genetinio sutrikimo. Tėvai turi patys sau atsakyti, nori jie ar ne žinoti apie būsimo vaiko genetinius sutrikimus ir ką darytų, jei tyrimai tokį sutrikimą patvirtintų.
Visoms nėščiosioms Lietuvoje 11 sav.+0d. - 13 sav.+6d. nėštumo laikotarpiu privaloma atlikti I - ojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinę patikrą. PRISCA I tyrimas yra dar kitaip vadinamas kombinuotu testu, nes apima jau minėtą I - ojo nėštumo trečdalio echoskopinį tyrimą ir kartu vertina iš moters kraujo genetinius žymenis bei papildomai vertinamas nėščiosios amžius, anamnestiniai duomenys. Analizuojant duomenis kompiuterinės programos būdu apskaičiuojama chromosomų anomalijų rizika (maža/vidutinė/didelė).
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
Gyvenimo patirtis
Moters, kurios sūnelis turi Dauno sindromą, istorija atskleidžia, kad net ir esant geram ultragarsiniam tyrimui pirmojo nėštumo trimestro metu, diagnozė gali paaiškėti vėliau. Ji pasakoja, kad nors ir jautėsi gerai, o tyrimai buvo geri, 12-ąją nėštumo savaitę ultragarsu buvo pasakyta, kad viskas gerai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kūdikis turės širdies ydą. Prieš gimdymą apsilankius pas genetikę, nebuvo galima 100 proc. paneigti sindromo. Gimdymas vyko nežinant, ar vaikas turės sindromą. Diagnozę sužinojo iš karto po gimimo, pastebėję medikų elgesį. Nors iš pradžių buvo nusivylimas ir klausimai „kodėl mums?“, tačiau su vyro parama jie susitaikė su gyvenimo pokyčiais. Po gimdymo atlikti genetiniai tyrimai patvirtino Dauno sindromą. Po dviejų sudėtingų širdies operacijų, sūnus pradėjo taisytis. Moteris pasakoja, kad susidūrė su medikų palaikymo stoka, kai kurie patarė nedaryti operacijos. Tačiau ji pabrėžia, kad svarbiausia yra stiprybė, informacijos ieškojimas ir kantrybė.
Apibendrinant
Genetiniai tyrimai nėštumo metu yra svarbi priemonė, padedanti įvertinti vaisiaus sveikatą ir laiku nustatyti galimus sutrikimus. Nors neinvaziniai tyrimai, tokie kaip NIPT ir ultragarsas, parodo riziką, o invaziniai tyrimai, kaip choriono gaurelių biopsija ir amniocentezė, gali patvirtinti diagnozę, svarbu atminti, kad joks tyrimas nėra 100% garantija. Sprendimas dėl tyrimų atlikimo turėtų būti priimamas atsakingai, konsultuojantis su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
