30 milijonų žodžių teorija: kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis

Ar žinojote, kad kai kurie vaikai iki ketvirtojo gimtadienio išgirsta net 30 milijonų žodžių mažiau nei jų bendraamžiai? Šis stulbinantis atotrūkis, kurį 1995 metais atskleidė mokslininkų Betty Hart ir Todd Risley atliktas tyrimas, turi didelių pasekmių. Vaikai, girdėję daugiau žodžių, buvo labiau pasiruošę mokyklai, jiems lengviau sekėsi skaityti, rašyti ir skaičiuoti, o tie, kurie augo skurdžioje kalbinėje aplinkoje, vėliau pasižymėjo silpnesniais skaitymo ir matematiniais gebėjimais. Dialogas ir kalba - tai pagrindinis augančio žmogaus smegenų „maistas“, ir ypač svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir subalansuotas.

NeuroMokslo Įžvalgos ir Dr. Danos Suskind Darbas

Remdamasi šiuo tyrimu, profesorė Dana Suskind, medicinos mokslų daktarė ir chirurgė, nusprendė įsigilinti į šią problemą. Jos susidomėjimą vaikų smegenų vystymusi paskatino patirtis implantuojant klausos aparatus kurtiems vaikams. D. Suskind pastebėjo, kad kalbėjimo gebėjimai vystosi skirtingu tempu: vieni vaikai po sėkmingos implantacijos tik girdi garsus, o kiti - išmoksta kalbėti. Būtent šis klausimas paskatino mokslininkę išeiti už operacinės durų į platųjį socialinių mokslų pasaulį, ieškant atsakymų į tai, kas lemia šiuos skirtumus.

Apie gautus rezultatus ir išvadas ji pasakoja knygoje „Trisdešimt milijonų žodžių: kaip kalbėjimas lavina vaiko smegenis“. Šioje knygoje dr. D. Suskind, socialinės programos „Trisdešimt milijonų žodžių“ (TŽM) sumanytoja ir aistringa jos propaguotoja, siekia, kad neuromokslo laimėjimai, tiriantys vaikų raidos ypatumus, būtų pritaikyti praktiškai ir jais galėtų naudotis kiekviena šeima. Svarbiausias šios knygos uždavinys - padėti tėvams suprasti, kokią galią vaiko raidai turi žodžiai, ir atrasti būdų, kaip sėkmingai ją išnaudoti.

Kodėl ankstyvoji kalbinė aplinka yra tokia svarbi?

Skirtingai nei kiti žmogaus organai, smegenys gimus vaikui dar nėra pakankamai subrendusios. Smegenų vystymasis labai priklauso nuo vaiko potyrių - vienas svarbiausių, be lytėjimo ir matymo, yra tėvų sakomų žodžių girdėjimas. Baigiantis tretiesiems gyvenimo metams, žmogaus smegenys, įskaitant šimtą milijardų jų neuronų, jau yra pasiekusios apie 85 proc. savo fizinio augimo, o tai sudaro reikšmingą viso mąstymo ir mokymosi potencialo dalį.

Kaip rodo mokslas, smegenų vystymasis yra neabejotinai susijęs su mažo vaiko kalbine aplinka. Kalba nėra tik atskiri žodžiai - tėvai, bendraudami su vaiku, ugdo jo emocinį intelektą, moralines vertybes, loginius gebėjimus. Turtinga kalbinė aplinka ne tik padeda vystytis vaiko smegenims, bet ir sustiprina šeimos tarpusavio ryšius. Dana Suskind teigia, kad „kiekviena kasdienė situacija ir veikla yra galimybė treniruoti vaiko smegenis ir stiprinti kalbą“.

Kruopščių mokslininkų dėka dabar jau žinoma, kad optimalus smegenų vystymasis priklauso nuo kalbos. Jų vystymąsi lemia tokie veiksniai, kaip girdimi žodžiai, jų skaičius ir kaip jie pasakomi, kurių negalima neįvertinti, kadangi vaikystė nebepasikartos. Vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus. Priešingai dominuojančiam supratimui, nei socioekonominė padėtis, nei lytis, nei gimimo eiliškumas nebuvo svarbiausi vaiko gebėjimo mokytis komponentai. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku.

Hart ir Risley tyrimo detalės

Mokslininkai Betty Hart ir Toddas Risley dar 1995 m. nustatė, kad ankstyvoji kalbinė aplinka yra reikšmingas veiksnys, lemiantis tolesnių gebėjimų moksle ir kasdieniniame gyvenime įgijimą. Jų atliktas tyrimas Kanzaso universitete septintajame dešimtmetyje turėjo reikšmingos įtakos vaikų kalbos raidos supratimui. Jie įrodė, kad vaikai, augę turtingoje kalbinėje aplinkoje nuo gimimo iki ketverių metų, vėliau pasižymėjo geresniais gebėjimais beveik visose srityse, ypač matematikos.

Tyrimo metodika

Dalyvauti buvo atrinktos kelios dešimtys šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių (aukšto, vidutinio ir žemo). Vaikai buvo stebimi nuo 9 mėn. iki 36 mėn. amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus, per kuriuos vieną kartą per mėnesį vieną valandą tyrimo stebėtojas ateidavo į šeimos namus ir įrašinėdavo viską, ką darė patys vaikai, kas buvo daroma jiems ir aplink juos. Tuomet dar trejus metus duomenys buvo analizuojami, nes tais laikais duomenis apibendrinti buvo įmanoma tik rankiniu būdu.

Stulbinantys rezultatai ir skirtumai

Nors tikėtasi esminių skirtumų, vienu didžiausių atradimų tapo šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių panašumai: visų šeimų mažyliai panašiu metu ėmė tarti panašius žodžius, labai panašus buvo ir vaikų socializavimas pagal bendrą kultūrinį standartą, ir tėvų noras savo vaikams duoti viską, ką galima geriausio.

Tačiau išryškėjo ir stulbinantis skirtumas - skirtingose šeimose labai įvairavo pasakomų žodžių skaičius. Kiekvieno valandos trukmės seanso metu vienos šeimos bendraudavo su savo vaiku ilgiau nei keturiasdešimt minučių, o kitos perpus trumpiau. Į akis krito šios tendencijos ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi.

Reikšmingiausias ir daugiausia nerimo keliantis skirtumas buvo tėvų žodinio pritarimo arba palaikomųjų frazių sakymas. Toks kalbėjimosi su vaiku kokybės santykis nekito viso tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiek, kiek tėvai kalbasi su savo vaiku per pirmuosius aštuonis jo gyvenimo mėnesius, tiek kalbėsis su savo vaiku ir tada, kai jam bus treji bei vėliau.

Mokslininkai nustatė, kad mažylių nuo gimimo iki trejų metų amžiaus girdimus žodžius - jų kiekį ir kokybę - galima sieti su akivaizdžiais vėlesniais mokymosi pasiekimų skirtumais. „Išskyrus kelias išimtis, kuo daugiau tėvai kalbėdavo su savo vaikais, tuo greičiau plėtėsi vaikų žodynas ir tuo didesni buvo vaikų intelekto koeficiento testo balai sulaukus trejų metų ir vėliau.“

Kiekybė ir kokybė

Tačiau žodžių kiekis buvo tik vienas iš lygties dėmenų. Vaiko girdimų žodžių skaičius buvo svarbus, tačiau buvo pastebėta, kad paliepimai ir draudimai slopina vaiko gebėjimą įgyti kalbos įgūdžius. Pastebėtas stiprus slopinantis poveikis raidai, kai vaiko bendravimas su vienu iš tėvų prasidėdavo tėvo inicijuojamu paliepimu: „nedaryk taip“, „liaukis“, „baik“. Taip pat pastebėta kitų dviejų veiksnių įtaka intelekto koeficientui ir mokantis kalbos:

1. Vaiko girdimo žodyno įvairovė.
2. Šeimos kalbėjimo įpročiai (tėvų, kurie kalbėdavo mažiau, vaikai taip pat kalbėdavo mažiau).

Taigi, didžiausios įtakos kalbai, pasiekimams mokykloje ir intelekto koeficientui turi ne socioekonominiai veiksniai, o ankstyvoji kalbinė patirtis. Todėl jeigu norime pakloti stipresnį pamatą vaiko ateities pasiekimams mokykloje, užuot leidę jiems „trumpai“ pažaisti su savo mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais, turėtume kasdien skirti daugiau laiko tarpusavio bendravimui, ypač su mažyliais iki trejų metų.

„Trisdešimties milijonų žodžių“ programa Lietuvoje

Siekdami tėvams padėti suprasti, kokia svarbi turtinga kalbinė aplinka vaiko smegenims, dr. D. Suskind ir jos mokslininkų komanda sukūrė „Trisdešimties milijonų žodžių“ programą. Šios programos metu ištobulinta metodika ir įrankiai leidžia kasdien bendrauti su vaiku ir jį užimti taip, kad smegenyse kurtųsi vis daugiau naujų jungčių, tokių svarbių vėlesniuose raidos etapuose. Neuroplastiškumo tema ir naujausi tyrimai neaplenkė ir Lietuvos - TŽM principų jau galima mokytis ir mūsų šalyje.

Programai vadovaus ir jos metodikos mokys TMŽ ambasadorė Lietuvoje, informacijos ir komunikacijos mokslų magistė, geštalto psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė. Jos dukrelė Vėtra yra šios programos dalyvė nuo pat gimimo ir net nėštumo, tad Žydrė dalinasi ir asmenine, ir profesine patirtimi. Intensyvūs mokymai Lietuvoje apims:

• Informaciją, kaip kalbėjimas lavina vaiko smegenis.
• Metodiką, kaip lavinti vaiko smegenis kuriant turtingą kalbinę aplinką.
• Praktinius „įrankius“ kasdieniniam darbui su vaiku namuose.
• Individualų šeimos konsultavimą pagal asmeninius poreikius programos eigoje.
• Programoje dalyvaujančių šeimų kūrybinę-savipagalbos grupę.
• Medžiagą žinių gilinimui lietuvių ir anglų kalbomis.

„TMŽ programą sudaro trys etapai: mėnesio trukmės „intensyvas“, trijų mėnesių trukmės pakopinis mokymasis ir vienerių metų trukmės studijos, apimančios „intensyvą“, pakopinį mokymąsi ir etapines peržiūras. Bus mokoma, kaip moksliškai pagrįstais būdais kurti turtingą ankstyvąją kalbinę aplinką, prasmingo kalbėjimo kūdikiui, erdvinių įgūdžių kūdikiams formavimo, kūdikių savireguliacijos ir vykdomosios funkcijos stiprinimo, kūrybiškumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu, tikslingo muzikos integravimo į kūdikio rutiną, dėmesingumo kasdieninėje veikloje su kūdikiu“, - pristato Ž. Dargužytė-Černiauskė.

Praktiniai patarimai tėvams: kaip skatinti kalbos raidą?

Tėvai jau nuo pat mažens turi kalbėti su vaiku - pasakoti apie skalbimą, gaminamą maistą ar... Homero „Odisėją“. Svarbu kiekvieną savo veiksmą nusakyti kuo vaizdingiau ir išsamiau. Juk vaikas nuo pirmos dienos mėgina užmegzti kontaktą ir įsitraukti į pokalbį - į jo gugavimą reikia reaguoti turtingais ir plačiais atsakymais. Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis, bet ir kalbėjimo turinys. Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai - visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi.

Bendravimas pagal amžių

• Nuo 1-2 mėn.: Mėgdžiokite kūdikio tariamus garsus ir grimasas: čepsėjimą, žiovavimą, raukymąsi. Stenkitės prisiderinti prie mažylio siūlomo bendravimo ritmo. Kreipkitės į mažylį vardu. Pasilenkite prie kūdikio 25-30 cm atstumu, nusišypsokite ir kalbinkite jį aukštu balsu, nes tyrimais nustatyta, jog aukštesnis balso tembras mažyliui turi teigiamą įtaką. Kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis „spėtų“ atsakyti žvilgsniu, veido grimasa, aktyviu judėjimu, o vėliau - ir gugavimu.
• Nuo 2-4 mėn.: Kūdikis taria tik švelnius, kiek dainingus balsius. Kalbėkite su mažyliu trumpais, paprastais sakiniais apie jį patį, jo drabužėlius. Kalbėkite apie tai, kas dabar daroma - perrenginėjant, keičiant sauskelnes, maudant, maitinant, nešiojant lauke ar vežant vežimėlyje.
• Nuo 3 mėn.: Stebėkite, kaip kūdikiui patinka netikėti pakalbinimai: neįprastai susiraukite, šūktelkite, cyptelėkite - taip prajuokinsite mažylį.
• Nuo 4-6 mėn.: Atsiranda dvibalsių, įvairių garsų junginių. Toliau kalbėkite su mažyliu trumpais, paprastais sakiniais apie kasdienę veiklą.
• Nuo 6-7 mėn.: Kūdikis gerai skiria dviskiemenius žodžius. Pradeda suprasti artimųjų vardus, daiktų pavadinimus, prašymus.
• Nuo 7-9 mėn.: Mažyliui girdint stenkitės kalbėti taisyklingai - nevartokite iškreiptų, žargoniškų arba primityvių „kūdikiškų“ žodelių. Kalbėkite paprastais, bet gramatiškai taisyklingais sakiniais. Jūsų mažylis sieja tai, apie ką kalbate, su tuo, ką mato, ir taip pats mokosi kalbėti. „Atsakinėkite“ kūdikiui mėgdžiodama jo tariamus garsus, po truputį kūdikio garsus keiskite jiems artimais suaugusiųjų kalbos garsais, „atsakinėkite“ tikrais žodžiais.
• Nuo 10-11 mėn.: Stenkitės atpažinti ir pavadinti mažylio jausmus, jo ketinimus. Komentuokite jo veiksmus. Kalbinkite ir dainuokite kūdikiui kuo įvairiau - greitai ir lėtai, storu ir plonu balsu, garsiai ir pašnibždomis. Deklamuokite jam ritmiškus eilėraštukus, skaitykite nesudėtingo turinio knygeles ne mažiau kaip porą kartų per dieną. Dainuokite melodingas, nesudėtingas daineles, skatinkite jį „dainuoti“ kartu. Ypač tinka dainelės, kurių tekstuose yra mėgdžiojami gyvulių, paukščių balsai.
• Septintas mėnuo ir vėliau: Mažyliui augant vartokite vis daugiau žodžių: sakykite ne tik „linksmas“ ar „liūdnas“, bet ir „patenkintas“, „susidomėjęs“, „nuobodžiaujantis“, „nusivylęs“, „susijaudinęs“ ir pan. Šių žodžių reikšmę mažyliui stenkitės parodyti visu kūnu, veido mimika ir balsu. Svarbi smulkmena - įvardydama vaiko emociją sakykite „Tu atrodai piktas“, bet ne „Tu esi piktas“. Aiškiai ištarkite ir pakartokite artimųjų giminystės pavadinimus: tėtis, mama, sesė, brolis, senelis, močiutė, dėdė Tomas, teta Irena.

Kalbėti su vaiku, o ne vaikui

Pajuskite skirtumą tarp to, kai kalbatės su vaiku ir kai kalbate vaikui. Kalbėti SU vaiku, o ne vaikui - tai jautriau reaguoti į mažylio poreikius. Susitelkite į tai, kas mažylį domina, ir nebetęskite užsibrėžtos temos, jei matote, kad ji mažyliui nebeįdomi. Visuomet sureaguokite ir atsakykite į mažylio klausimą - jis tokiame amžiuje klausia žvilgsniu, besdamas pirštuku į daiktą ar kitais gestais. Pavadinkite ir apibūdinkite jo klausiamą daiktą, reiškinį, veiksmą.

Ir šnekamajai, ir rašytinei kalbai galioja tas pats - svarbu skaityti SU vaiku, o ne vaikui. Tai reiškia, kad veiklą pritaikome prie mažylio poreikių ir susidomėjimo. Skaitydama pasisodinkite mažylį ant kelių - taip jis galės lengviau sieti garsą ir vaizdą. Leiskite mažyliui pajusti kalbos ritmą ir jos melodingumą. Deklamuokite skambius eilėraštukus, dainuokite lopšines, skaitykite trumputes pasakas.

tags: #30 #milijonu #zodziu #kaip #kalbejimas #lavina

• Kunigaikštienės Catherine patarimai tėvams
• ką reiškia „vaiduoklis“ nėštumo teste?
• daugiau apie Valdo Sutkaus korupcijos bylą
• Kaip suorganizuoti įsimintinas darželio išleistuves?
• Plačiau apie Čižiūnų socialinių paslaugų centro teikiamas paslaugas