Margasparnė musinukė: kiaušiniai ir viskas apie šį paukštį
Margasparnė musinukė (lot. Ficedula hypoleuca) - tai grakštus ir spalvingas miško paukštelis, vos mažesnis už didžiąją zylę. Iš keturių rūšių, ši musinukės rūšis yra dažniausiai sutinkama Lietuvoje. Margasparnė musinukė yra tikra vabzdžių medžioklės virtuozė - ji vikriai gaudo grobį ore arba surenka jį nuo šakelių ir lapų. Ši mažytė, bet ištverminga keliautoja, atvyksta į mūsų kraštus iš tolimųjų Afrikos žiemojimo vietų ir neretai įsikuria iškeltuose inkiluose ar medžių drevėse. Ji kasmet sugrįžta į tuos pačius miško plotus, paversdama juos gyvybingais ir šurmuliuojančiais gyvybės pilnais kampeliais.
Margasparnės Musinukės Išvaizda
Margasparnės musinukės patinas yra lengvai atpažįstamas dėl ryškaus ir kontrastingo apdaro. Jo nugaros ir galvos plunksnos yra blizgančios juodos spalvos. Jos kontrastingos ryškiai baltai krūtinei ir pilvui. Patino sparnai taip pat yra juodi, tačiau juos puošia išskirtinės baltos dėmės, kurios gerai matomos jam skraidant ar ilsintis. Be to, patinas turi baltą dėmę kaktoje - tai viena iš ryškiausių šio paukštelio atpažinimo ypatybių. Margasparnė musinukė yra maždaug naminio žvirblio dydžio. Patino nugarinė pusė juoda, kaktoje balta dėmė. Sparnai juodi su plačia balta juosta. Uodegos kraštinės plunksnos su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta. Snapas ir kojos juodos. Rainelė tamsiai ruda.
Patelė yra mažiau ryški nei patinas, tačiau taip pat turi savitų bruožų. Jos plunksnos nugaroje ir sparnuose yra pilkšvai rudos spalvos, kurios suteikia jai kuklesnę, mažiau pastebimą išvaizdą. Krūtinė ir pilvas - šviesiai balkšvos spalvos ir nėra tokie ryškūs, kaip patino. Patelės apdare vietoj juodos yra pilkai rusva spalva. Apatinė kūno pusė balta. Jaunikliai margoki. Tik išsiritusių galva ir nugara būna apaugusi tamsiai pilkais pūkais.
Rudens apdaru patelių išvaizda nepasikeičia, o patinėliai įgauna patelėms būdingus tonus - t.y. tampa mažiau kontrastingi.
Paplitimas ir Buveinės
Vakarų Eurazijoje margasparnė musinukė paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Jenisiejaus slėnio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros, Obės žemupį, pietuose tęsiasi iki Irtyšiaus vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Moldavijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje. Lietuvoje tai dažna rūšis. Aptinkama visoje Lietuvoje. Peri visur maždaug vienodai tankiai. Kasmet peri 100 000-200 000 porų.
Margasparnė musinukė gyvena įvairiuose miškuose ir miško pakraščių teritorijose. Jos buveinė dažniausiai apima lapuočių ir mišrius miškus, taip pat miško pakraščius ir sodų zonas, kur yra pakankamai vabzdžių maistui. Šis paukštelis dažnai pasirenka vietas, kuriose gausu medžių drevių arba kur įrengti tinkami inkilai. Įvairiausi miškai, medžių grupės, parkai. Svarbiausia veisimosi buveinės sąlyga, kad būtų nors bent vienas tinkamo dydžio uoksas, drevė ar inkilas. Aptinkama visur, tačiau ūkiniuose miškuose labai mažai vietų, kur šis paukštis būtų dažnas.
Lizdavietės ir Veisimosi Sezonas
Margasparnės musinukės veisimosi sezonas prasideda pavasarį, paprastai nuo gegužės mėnesio pradžios ir trunka iki liepos pabaigos. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietovės ir klimato sąlygų. Paukščiai į Lietuvą ir kitas Europos šalis sugrįžta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, po žiemos praleistos šiltuose kraštuose. Patinai atvyksta pirmieji ir pradeda ieškoti tinkamų lizdaviečių, kurias jie aktyviai gina nuo kitų paukščių.
Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje atskridę patinai ieško natūralių medžių drevių, genių, zylių uoksų ar iškeltų inkilų. Patinas gina būsimą lizdavietę nuo kitų patinų. Susidarius porai, patelė tuoj pat pradeda sukti lizdą. Lizdą suka uoksuose ir inkiluose. Pagrindinė lizdo statybinė medžiaga - pušies tošelės. Lizdą krauna uokse, drevėje, inkile iš žolių stiebelių, tošelių, lapų.
Gegužės antrą dešimtadienį deda šviesiai žydrus kiaušinius. Dėtyje paprastai 5-8 šviesiai žydri kiaušiniai. Peri tik patelė 12-14 dienų apie 12,5-15 dienų. Šiuo laikotarpiu patinas ją maitina. Jaunikliai ritasi birželio pirmoje pusėje. Ankstyvieji išsirita dar gegužės paskutinėmis dienomis. Embrionų žūva nedaug. Paprastai lizduose būna 5-7, rečiau 2-4 ar 8, 9 jaunikliai. Lizde jaunikliai išbūna 15-16 dienų.
Inkilų Parametrai
Inkilas turėtų būti apie 20-30 cm aukščio, o vidinis plotis ir gylis - 12-15 cm, kad paukštelis galėtų laisvai judėti. Įėjimo anga turi būti maža, apie 3-4 cm skersmens, kad tik musinukė galėtų patekti į inkilą, o didesni paukščiai ar plėšrūnai nepatektų. Geriausia, kad inkilas būtų pagamintas iš natūralaus medžio, nes medis gerai palaiko temperatūrą ir drėgmę. Viduje turi būti vietos samanoms, sausoms žolėms ir plunksnoms, kad paukštelis galėtų sukurti patogų lizdą.
Mityba
Musinukė maitinasi daugiausia vabzdžiais, kuriuos gaudo ore arba renka nuo augalų. Jos pagrindinis maistas - musės, vabalai, musių lervos, svirpliai ir kiti smulkūs vabzdžiai. Paukštelis dažnai skraido ir gaudo vabzdžius ore, ypač pavasarį ir vasarą, kai vabzdžių populiacija yra gausi. Be to, ji taip pat gali rinkti vabzdžius nuo šakelių, lapų ar žolės.
Gana savotiška ir mityba. Kaip ir pilkoji, margasparnė musinukė mėgsta tupėti stebėjimo poste ir gaudyti pro šalį skrendančius vabzdžius. Kai orai lietingi, skraidančių vabzdžių sumažėja, tada juos gaudo ant medžių kamieno bei šakų. Jaunikliai paprastai maitinami plėviasparniais, dvisparniais, vabalais, rečiau moliuskais ir kitais bestuburiais. Mityba labai priklauso nuo biotopo ir meteorologinių sąlygų.
Elgesys ir Giesmė
Margasparnės musinukės giesmė yra labai specifinė ir lengvai atpažįstama. Ji skamba kaip trumpi, aštrūs ir greiti „tsip-tsip“ ar „trrrr“ garsai, kartais panašūs į čirpimą arba griežtesnius, dūzgiančius tonus. Patinas dažnai gieda iš aukštesnės vietos, pavyzdžiui, nuo medžio šakos, ir jo giesmė būna aštri ir labai ryški, ypač pavasarį, kai jis stengiasi pritraukti patelę ir apginti savo teritoriją. Giesmė gali būti gana monotoniška, tačiau su aiškiu ritmu, kurį lengva atpažinti, jei dažnai klausysite šio paukštelio. Trumpas "vit-vit".
Labai judri, tupėdama dažnai kilnoja sparnus ir uodegą. Kai inkilų perteklius, būdinga poliginija. Kartais pasitaiko biginija ar net triginija. Poligamai visada būna senesni patinai.
Margasparnė Musinukė ir Klimato Kaita
Margasparnė musinukė - vienas jautriausių klimato kaitai sparnuočių. Per tūkstantmečius margasparnės musinukės kuo puikiausiai perprato Europos gamtos ritmą ir tiksliai žinojo, kada pavasariais čia pabunda ir ritasi vabzdžiai. Žinodamos šią informaciją, iš Afrikos į Lietuvą sugrįždavo tik balandžio pabaigoje, kai vabzdžių ir vikšrų dar nėra daug, tačiau jos galėdavo būti tikros, kad gegužę, išsiritus jų jaunikliams, bus pats vabzdžių pikas ir geriausios sąlygos auginti atžalas.
Visgi dėl pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai šiltėjančio klimato ir ankstyvų pavasarių vabzdžiai visoje Europoje pradėjo ristis ir skraidyti kone dviem savaitėm anksčiau. Žiemas leisdamos Afrikoje musinukės to nežino ir į Lietuvą sugrįžta vis dar tuo pačiu metu, kaip ir jų gentainės prieš šimtus metų, - balandžio gale. Dėl šios priežasties paukšteliai pavėluoja į maisto piką - jiems parskridus vabzdžių jau būna gausu, nors tuo metu toks jų kiekis net nėra būtinas, o štai kol išsirita musinukių jaunikliai, vabzdžių gamtoje sumažėja ir dalis musinukių dėl maisto stygiaus neužauga. Norisi tikėti, kad margasparnės musinukės laiku perpras sparčiai besikeičiantį gamtos ritmą.
O mes margasparnėms musinukėms galime padėti iškeldami šios jautrioms miškų ir parkų giesmininkės daugiau inkilų, nes natūralių perėjimo buveinių joms trūksta dėl santykinai jaunų Lietuvos miškų. Juodkrantės sengirėje musinukių giesmės džiugina lankytojus kiekvieną pavasarį.
Migracija
Margasparnė musinukė iš Lietuvos paprastai išskrenda rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, kai pradeda vėsti orai ir vabzdžių populiacija sumažėja. Lietuvoje žieduotos margasparnės musinukės rugpjūčio antroje pusėje - rugsėjo mėn. aptiktos Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, bet gausiausiai šiaurės Italijoje ir Portugalijoje. Dalis paukščių Portugalijoje žiemoja, o kiti traukia į Afriką.
tags: #margasparne #musinuke #kiausiniai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
