Mano Gimdymo Istorija: Tris Kartus Netikėtas Vėjas
Šį pasakojimą mintyse pradėjau rašyti praėjus mėnesiui po trečiojo gimdymo.
Visi trys mūsų vaikai gimė greitai. Sakydama greitai turiu minty ne 8 ir ne 4 valandas. Net ne dvi.
Labai norėčiau, kad apie tokius gimdymus būtų pasakojama kursuose.
Laukiantis pirmojo apsiskaitėm ir sudalyvavom kursuose. Nukrypdama į šalį galiu pasakyti, kad iš visos paskaitos naudingiausia ir praktiškai panaudojama buvo info apie sąrėmius ir kvėpavimą jų metu - “sąrėmis yra kaip banga“. Taip pat patarimai taupyti jėgas ir klausyti gydytojų. Visa kita info buvo daugiau mažiau žinoma.
Taigi vieną šeštadienio vakarą su vyru nusprendėme gaminti vakarienę, pakilau eiti į virtuvę ir manyje kažkas susiūbavo - nubėgo vandenys. Vakarienę teko atidėti.
Kadangi buvau apsišvietusi, tai žinojau, kad turiu pakankamai laiko, dar nuėjau į dušą, o vyras jau krovė paskutinius daiktelius į tašę.
Visgi iš dušo jau vos išlipau ir apsirengiau tik su vyro pagalba, nes tiesiog pasipylė intensyvūs, itin dažnai besikartojantys sąrėmiai.
Vyras sako, paskaičiuokim, kaip tai dažnai labai atrodo… kas dvi minutės!
Sėdom į automobilį ir išvažiavom.
Prie gimdymo namų durų pasitikusi darbuotoja stebėjosi, kad negaliu iššokti iš mašinos ir ristele pribėgti - negi taip skauda? Pirmas gimdymas? Oi, tai laiko dar daug turit…
Taip… iš kur aš galėjau žinoti, kad čia ne šiaip sau sąrėmiai, o stangos?
Prie gimdymo namų buvome 19:40, o 20:10 man ant krūtinės paguldė pirmagimį.
Čia įskaitant tą laiką, kai niekas neskuba priimti dokumentų, kai liepia palaukti, kol mane kas nors apžiūrės ir vis stebisi, ko čia aš taip nerimstu…
sąrėmis surakina visą kūną, o priėmusi jauna gydytoja net neduoda rankos įsitverti, bet įsakmiai liepia gultis apžiūrai.
Išlaukiu sąrėmį, per tą laiką ji keletą kartų man pakartoja gultis, šiaip ne taip atsigulu… ir po to paaiškėja, kad GREITAI į gimdyklą, nes 10!
Subėga personalas (tada jau visi skuba).
Vyras pasirašinėjo dokumentus, o aš vienas du ir pagimdžiau.
Man parodė aukštai iškėlę sūnelį, o aš pasimečiau - čia jau viskas?
Nuo vandenų nubėgimo iki gimimo 1,5 val. Gimdykloje dešimt minučių.
Antras Nėštumas ir Greitas Gimdymas
Antras nėštumas. Pusę laiko turėjau gulimą režimą. Daug skaičiau apie natūralų gimdymą ir apie gimdymą su šypsena. Žmonės vis kartojo, kad viską žinau, gi jau antras vaikelis. O aš jaučiausi nežinanti nieko. Juk net priešgimdyvinėj palatoj nebuvau… ir ruošiau save tam, jog nebūtinai viskas bus taip greitai.
Gal tai buvo tik debiutanto sėkmė? O tiksliau, tai turbūt buvo išimtis, o štai dabar jau reikia ruoštis tiems gimdymams, kurie dažniausiai aprašomi, apie kuriuos pasakoja kursuose, rodo filmus (mokomuosius).
Kadangi jau buvo ir gimdžiusių draugių istorijų, skaičiau ir apie cezario pjūvius ir kada jie neišvengiami, o kada nėra būtini, kad būčiau pasiruošus, jei ką.
Vieną dieną nuo pat ryto jaučiausi žiauriai pavargusi. Sūnelis išpiešė man ranką, o aš vakare piešinio nenuprausiau. Dar šyptelėjau sau veidrodyje, kad ligoninėje gerai atrodyčiau… turbūt tai buvo vidinė nuojauta, nes 4:40 nubudau nuo sąrėmio, atsikėliau ir nuėjau į WC, dar vienas sąrėmis, žadinu vyrą - dar vienas…
Kviečiam greitąją, jis skambina mamai, kad ateitų pabūti su greitai vyresniuoju broliu tapsiančiu mūsų pirmagimiu.
Atvyksta greitoji per kokias 7-10 min., man lipant iš antro aukšto subanguoja du sąrėmiai.
Medikė klausia, kur anksčiau buvom. Sakau, kad miegojom. Juk tai tiesa!!!
Lekiam su švyturiukais per brėkštantį rytą ten, kur arčiausiai, “tuo trumpuoju keliu“.
Medikė ramina mane, kad spėsim, nors jaučiu, kad raminti labiau reikia ją. Aš tik kvėpuoju vieną sąrėmį po kito.
Spėjam. Tiesiai į gimdyklą, su raudonais batukais tiesiai ant TO stalo, subėga personalas, du pastūmimai ir gimsta mažylis.
Akimirką šmėsteli klausimas - kodėl neverkia?
Ir tada pasigirsta kniurksėjimas, paguldo ant krūtinės raukšlėtą ateiviuką ir sako, kad bus laimingas - su vandenų pūsle išplaukė, “su marškinėliais“.
O man didžiausias rūpestis, kad jo niekur neišneštų.
Medikė sako, kad jei mama pageidauja, tai neišneša. Bet dažnai mamos nori pailsėti be naujagimio… tikrai? Kaip galima norėti iškart skirtis su tuo, pasimatymo su kuriuo laukei bent 38 ar 40 savaičių? Bet turbūt kiekvienam savo ir savaip…
Atskuba vyras ir jau juokiamės, kad vėl pavėlavo sudalyvauti.
Skaičiuojam pirštukus ir minutes, kada galėsim visiems pranešti naujieną: nuo šiol jau mes keturiese!
Nuo pirmo pajausto sąrėmio iki gimimo - 1 val. 10 min.
Trečias Gimdymas: Staigmena Kieme
Trečias. Žinią apie nėštumą pasitikau dvejopų emocijų sūkury. Džiaugiausi dar vienu stebuklu, nes tik taip ir galiu vadinti gyvybę, kuri užsimezga iš akiai nematomų grūdelių ir tampa asmeniu su daugybe svajonių ir galimybių. Ir siaubingai bijojau… nespėti į ligoninę. Tikrai. Baimė kaustanti. Aš iš tų, kur gimdymo namie net nesvarstau, net jei tai ir būtų leista. Nors mano atveju, tai turbūt būtų logiškiausia išeitis.
Taigi, visas nėštumas praėjo dirbant su savimi ir galvoje/ mintyse dėliojant visokius scenarijus ir taip raminant save.
Į nėštumo pabaigą jau buvau rami ir nusiteikusi vėl su greitąja pralėkti per Vilnių.
Ir vėl vieną gražų rytą pasijutau neišpasakytai pavargusi. Su vyru apkalbėjom, kad organizmas ruošiasi ir kaupia jėgas.
Visą dieną buvau atidi - gal koks sąrėmis? Nes po antro gimdymo akušerė sakė, kad man tik pilvą suspaus ir jau lėkt į ligoninę. Nieko.
Atsigulėm visi miegoti.
3:20 nubudau nuo sąrėmio. 4 val. jau turėjau gimusį sūnelį.
Kas vyko tas 40 min.? Vyras iškvietė greitąją, paskambino mamai, nes ji mūsų vaikų sergėtoja ekstra atvejais.
Mano sąrėmiai pasipylė vienas po kito kaip ir ankstesniais kartais.
Kai vyras pamatė į kiemą įsukančią greitąją, sulaukiau atslūgstant sąrėmį ir išėjom, kad būtų greičiau.
Greitosios medikai mus pasitiko laiptų apačioje, o mane užliejo dar vienas sąrėmis… pajutau stipriai pasisukantį mažylį ir sustojau.
Sakau, viskas, pagimdysiu čia pat.
Tvirti vyrai užkėlė mane ant neštuvų ir gimė mūsų trečiasis sūnelis. Taip taip, gerai perskaitėt, čia pat, kieme, po žvaigždėtu balandžio dangum. Kelyje nuo namų iki greitosios.
Gimė pats, be mano pastangų, taip pat “su marškinėliais“.
Greitoji mus nugabeno į ligoninę apklotus, apmūturiuotus, neįtikėtinai besijaučiančius… mažylis ramiai prigludęs ir plačiai atmerkęs akis, aš kažkokiam palengvėjimo rūke.
Rytas, jokių gimdyklų, jokių stalų ir nepatogių pozų - tik pavasaris…
Dabar jau su vyru juokiamės, kad bent šiame gimdyme jis sudalyvavo nuo iki.
Šis tekstas atsirado todėl, kad tik pagimdžiusi trečią ir pagimdžiusi taip, kaip pagimdžiau, aš išgirdau daugiau istorijų apie tai, kaip kažkas nespėjo į ligoninę.
Nors priėmimo skyriuje sulaukiau kreivų žvilgsnių, tipo natūralistė, šita namie gimdė ir pan. Galvoju, kodėl apie tai nepasakoja kursuose? Ar todėl, kad statistiškai tai labai retas atvejis?
Mano pirmasis gimdymas kortelėje įrašytas kaip normalus, 12 val.trunkantis. Antrojo įrašo neatsimenu, bet tikėtina, kad ten taip pat kažkas panašaus.
Dabar likusi didžiulė nenusakoma emocija apie tai, kas būna, kai gimdai šiek tiek netipiškai. Ši emocija užima kvapą ir šiurpuliu nueina per visą kūną. Ji susisuka kažkur pilve ir žaibu pakyla per širdį iki gerklės.
Sako, kad su laiku pasimiršta ir geri, ir blogi dalykai, bet kolkas visus gimdymus atsimenu iki menkiausių smulkmenų.
Turbūt ir senatvėje progai pasitaikius pasakosiu vaikams apie tai, kaip jie gimė, nors jie tas istorijas jau mokės atmintinai.
Tegu būna tikri, kad aš kiekvieną jų pasitikau kiek galėdama labiau pasiruošusi.
Tuo pačiu tai buvo triskart netikėta ir triskart praūžė viesulu. Tai buvo trys stebuklingos patirtys, per kurias atėjo jie.
Linkėjimai besilaukiančioms!
Ką norėčiau žinoti apie gimdymą prieš gimdymą
Kitų Mamų Gimdymo Istorijos
Laura: Pirmasis Gimdymas Po Valandos Nuo Sąrėmių Pradžios
Paprastai pirmasis gimdymas užsitęsia ilgiau, negu tą įsivaizduoja pirmą kartą gimdančios. Tačiau mums parašiusios Lauros patirtis kitokia: ji sūnelį sūpavo praėjus vos valandai nuo sąrėmių pradžios.
Visą nėštumą jaučiausi visai gerai, jokių blogumų, pykinimų. Į nėštumo pabaigą pradėjo kankinti baimė, kas bus, kai prasidės gimdymas, ar labai skaudės?
Daiktus į gimdymą buvau susiruošusi jau prieš gerą mėnesį, nes žinojau, kad gimdymas gali prasidėti ir anksčiau laiko. Su nerimų laukiau tos dienos.
Vyras bijojo dar labiau, po kiekvieno mano gilesnio atsidusimo klausdavo: „Ar jau?”
Taip sulaukėm nustatytos gimdymo dienos, bet vaikutis nesirodė. Tiesa, pajusdavau kažkokius pamaudimus, bet jie nebuvo reguliarūs.
Po echoskopijos gydytoja įvardino gimdymo datą po savaitės ir davė siuntimą į ligoninę apžiūrai, jei iki tos dienos nepagimdysiu.
Atėjo ir toji kita numatyta gimdymo diena, bet ir vėl nieko nejutau. Atvykome į skirtą apžiūrą. Gydytoja sakė, kad gimdymo dar nenusimato, bet, kadangi buvo praėjusi savaitė nuo gimdymo termino, paguldė į ligoninę.
Ten dar karta mane apžiūrėjo ir nusprendė, kad rytoj jau skatins gimdymą.
Išsigandau, nes buvau girdėjusi, kad tada dar labiau skauda.
Su nerimu laukiau rytdienos, turėjau ir epidurą pasiruošusi.
Diena ėjo įprastai, keli neritmiški pamaudenimai.
Naktį pažadino noras šlapintis, kuris jau gan dažnai vargino naktimis. Atlikau reikalus kaip įprastai ir grįžau į lovą. Tik tada užėjo stiprus skausmas, bet pagulėjau ir praėjo. Po kelių minučių pasikartojo, tad išsikviečiau slaugytoją.
Atėjusi ji pradėjo rašyti vaikiuko tonus ir greit nubėgo pakviesti gydytojos.
„Tiesiai į gimdyklą”, - sušuko ši po apžiūros.
Vos spėjau paskambinti vyrui.
Gimdykloje viską iškart pradėjo ruošti gimdymui, padaviau savo epiduro rinkinį, bet jam jau buvo vėlu.
Susirūpinau, ar spės ateiti vyras.
Tuo metu prakirpo vandenų maišą, ir kaip tik tuo metu pasirodė vyras. Spėjo!
Spazmų metu tikrai skaudėjo, bet susikaupusi stūmiau.
Nepamenu, 3 ar 4 kartus, ir tada pasigirdo mažiuko riksmas.
Akušerė po visko paklausė, turbūt man ne pirmas vaikutis? Ir labai nustebo, kai pasakiau, kad pirmas ir, kad taip greitai jį pagimdžiau.
Iš viso buvo praėję 1 val. 30 min. nuo sąrėmių pradžios.
Vaikas gimė sveikas ir stiprus.
Grįžome į palatą, gerai išsimiegojome ir po poros dienų išvažiavome namo.
Dabar jam jau metai ir 5 mėnesiai.
Nekilnojamojo Turto Pirkimas: Svarbiausi Žingsniai
O prasidėjo viskas, kaip ir daugeliui, nuo teigiamo testo, kurių dariau tris. Gydytoja pažiūrėjusi echoskopu parodė manąjį žirniuką ir patvirtino, kad laukiuosi, nėštumas buvo ne didesnis nei trys savaitės.
Į susitikimus su vaikučiu ėjau labai laukdama, laukdavau, kada pamatysiu jį monitoriuje.
Tiesa, apie vaiko lytį sužinojau 18 savaitę.
Tačiau gimdymo data neduodavo ramybės nei man, nei vyrui, nes vyras tą dieną turėjo dalyvauti paties pusę metų rengtame tarptautiniame susitikime. Jam tai buvo labai svarbu.
Nuvažiavome susitikti su gydytoja, pas kurią buvau nusprendusi gimdyti. O ir gydytoja irgi bus išvykusi iki spalio 6 dienos.
Spalio 3-oji. Pradėjo teplioti, išeina kamštis. Darėsi neramu, maudė pilvą kaip prieš menstracijas.
Kadangi tai buvo sekmadienis, nepatingėjom ir nuvažiavom pasitikrinti.
Spalio 4-oji. Pilvas dar labiau pradėjo skaudėti. Tas skausmas tai užeidavo, tai praeidavo. Taip kartojosi visą dieną. Tai buvo prasidedantys sąrėmiai, bet labai stipriai neskaudėjo, į vakarą kartojosi kas 10-15 min.
Apie 23 val. nusprendėm vėl važiuoti VGN.
Kaip tyčia, tąkart budėjo būtent vyras.
Vyras pamatęs, kad ginekologas vyras, neapsidžiaugė, nes pamanė, kad nesileisiu apžiūroma, tačiau tą akimirką man rūpėjo, kas mane apžiūrės, svarbiausia buvo mūsų lauktasis stebuklėlis.
Gydytojas apžiūrinėjęs, pasakė, kad tai gimdymo pradžia, bet pasiūlė grįžt namo, nes dar negreit gimdysiu, o ir namie jaukiau, nei gulėt palatoj.
Taip ir padarėm.
Sąrėmiai vis dažnėjo. Nemiegojau visą naktį. Ne dėl skausmo, bet dėl nerimo.
Spalio 5-oji. 6 val. ryto vyras mane nuvežė į ligoninę.
Visi jį nužiūrinėjo, nes jis buvo su karine uniforma.
Paguldė mane į pirmąją gimdymo palatą.
Labai verkiau, nes bijojau likt viena, o ir gydytojos mano nebus...
Atėjo to skyriaus vedėjas, labai fainas vyras, humoristas.
Ar karas vyksta Lietuvoj, kad vyras išvažiuot turi per gimdymą?
Na, bet atvažiavo mano mama ir jau buvo ramiau.
Buvau nusprendusi epidūro nedaryt, tačiau gydytojas patarė pasidaryt, nes esu nuvargusi, visą naktį nemiegojusi, kad reikia pailsėt, juk vaikelį dar reiks išstumt.
Įvedus kateterį skausmas visiškai dingo...
Nors sąrėmiai dažnėjo, bet gimdos kaklelis neatsivėrinėjo.
Gulėjau prijungta prie aparatų ir tiek.
Nuleido vandenis.
Gydytojas užsiminė, kad gimdysiu apie 21 val.
Apie 13 val. sugrįžo vyras. Labai apsidžiaugiau ir nurimau, kad būsim visi kartu.
Tada gydytojas liepė šokinėt ant kamuolio su vyro priežiūra, nes kojų juk beveik nejaučiau.
Pati buvau ištinusi ir išsipūtusi kaip kamuolys šokinėjantis ant kito kamuolio.
Apie 18 val. atėjo gydytojas apžiūrėt.
Aš iš to netikėtumo pradėjau verkt, išsigandau.
Atėjo vyras su baltu sportiniu kostiumu, kaip dar vienas gydytojas ir buvo šalia.
Tada vedėjas susakė trumpą instruktažą apie gimdymą, kad stumt, kai jausi lyg norėtum tuštintis ir kai jis lieps :)
Taip ir buvo.
Vyras laikė už kojos, nes gydytojas liepė ir vis drąsino.
18.12 val. vaikelis atėjo į šį pasaulį kaip supermenas, viena ranka į priekį.
Vyras nukirpo virkštelę, nors sakė, kad tik bus šalia, pačio gimdymo nežiūrės. Žiūrėjo viską, net pamatęs išlindusią galvytę, man pasakė.
Tada mūsų stebuklėlį paėmė apžiūrai ir aš jo niekaip negalėjau įžiūrėt, nes viskas vyko už manęs. Tik girdėjau, kaip visi džiaugiasi, mama vis kartojo koks gražus... koks gražus...
Vyras fotografuoja, o aš nieko nematau, o taip smalsu.
Pagaliau uždėjo mažylį man ant krutinės.
Jis buvo toks mažutis, toks gražutis, mėlynų akių, mažos lūpytes, maža nosytė, tikras angeliukas.
Po kelių valandų perrengėm mažylį, vyras pirmąkart pakeitė sauskelnes.
Abu labai bijojom, kaip reiks visa tai daryt, juk nemokam.
Gulėjome atskiroje palatoje, o ir vyras miegojo kartu.
Geras jausmas būti trise.
Geras jausmas būti mama, duoti žįsti krūtį, apkabinti, pasūpuoti...
Visas gimdymo nuovargis kaip mat išnyko.
Po savaitės akių spalva pasikeitė į rudą, kaip tėtuko.
Augam dideli ir sveiki... Tpfu tpfu tpfu... Tris kartus per kairį petį.
Pasiruošimas Gimdymui: Svarbiausios Taisyklės
Būdama mano pilve, Aistė spardėsi taip intensyviai, kad buvau įsitikinusi, jog „šitą vaiką pagimdyti lengva tikrai nebus“.
Prisiklausiusi šiurpių draugių istorijų, nutariau ruoštis: prisirinkau krūvą knygų, susiradau marias video instrukcijų iš serijos „kaip pasiruošti gimdymui“, užsirašiau į kursus.
Juokaudamas, vyras pradėjo raginti pakeisti profesiją − užsiimti jaunų mamų konsultavimu.
O aš tik atkirzdavau: „įspėta - vadinasi, turiu tinkamai pasiruošti“.
Ir... Pasirodo, pati baimė dažnai būna baisesnė už tai, ko bijome.
Aistė gimė be galo greitai, sklandžiai, tarsi šokdama valsą proceso metu: pats gimdymas truko vos 45 min.
„Nuostabus vaikas“, - pagalvojau.
Bet per šią patirtį supratau: gimdymo eigą ir sėkmę nulemia ne naujagimio elgesys.
Į ligoninę atvažiavome gimdos kakleliui jau esant gerokai atsivėrusiam - maždaug iki 4 cm.
Dar kelias valandas prabuvau gimdykloje su sąrėmiais, ir tada prasidėjo...
Po gimdymo jaučiausi kaip po gero iššūkio (bet tikrai ne taip baisiai, kaip pasakojo draugės).
Į ligoninę važiavau rami, pasitikėdama savo jėgomis.
Vidinė ramybė ir nusiteikimas - taisyklė nr. 1. Pagrindinis faktorius, nulėmęs mano sklandų gimdymą, buvo vidinė ramybė.
Prasidėjus sąrėmiams (ir visą pirmą jų dalį), buvome su vyru namuose - saugioje, jaukioje aplinkoje.
Kartu su manimi buvo mano vyras. Visą laiką. Jis nepaliko manęs nė minutei.
Tokia jau esu, kad sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis man kaip oro reikia artimo žmogaus šalia.
Taigi mano vyras nebuvo iš tų besimėtančių, alpančių, panikuojančių ar kitaip nežinančių, ką ir kaip daryti. Priešingai: jutau tvirtą atramą šalia, kurios ramybė ir užtikrintas pasitikėjimas savo veiksmais persidavė ir man.
Ryšys su gimdymą priimsiančia akušere - taisyklė nr. 2.
Su akušere susipažinome ir nuolat palaikėme ryšį dar gerokai prieš pačiam procesui prasidedant.
Todėl, atvykus į ligoninę ir pamačius pažįstamą žmogų, pasidarė dar ramiau nei namuose.
Gimdymo metu ji jau žinojo mūsų gimdymo istoriją, lūkesčius, ir visa tai perdavė daktarams bei kitam personalui.
Ji buvo be galo dėmesinga mums ir palaikanti.
Pasitikėjimas savo kūnu ir emocijų valdymas - taisyklė nr. 3.
Gimdymo metu be galo svarbu atmesti visas baimes, paniką, blogas mintis ir mokėti įsiklausyti į savo kūną.
Jis geriausiai žino, ko mums reikia ir kokios sąrėmių pozicijos nulems lengviausią ir greičiausią gimdymą.
Ruoštis gimdymui tikrai vertėtų gerokai iki jo.
Norint lengvo proceso, būtina išmokti valdyti savo emocijas, nepasiduoti neigiamiems jausmams.
Būtent emocijos dažnai pakiša koją pačiose netinkamiausiose situacijose.
Kad to išvengtume, svarbu mokėti jas nuraminti.
Juk vaizdas geriausiai matomas pro švarų ir skaidrų langą.
Linkėjimai būsimoms mamytėms.
Nurimkite, klausykite savo kūno, ir viskas praeis sklandžiai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
