Dažni nėštumo metu patiriami nepatogumai: priežastys ir sprendimai
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir laukimo, tačiau kartu ir daugybės fizinių bei emocinių pokyčių. Nors augantis vaisius moters organizme sukelia daugybę teigiamų pokyčių, ne visada jie yra malonūs. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius nemalonius pojūčius, kurie gali kankinti nuo pirmųjų nėštumo savaičių iki pat gimdymo.
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje, o išsiskiriančios skrandžio sultys, dėl sumažėjusio stemplės tonuso, gali patekti į stemplę ir dirginti jos gleivinę. Tai sukelia nemalonų deginimo jausmą krūtinėje, vadinamą rėmeniu. GERL (gastroezofaginio refliukso liga) pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų, o simptomai dažniausiai intensyvėja nėštumo pabaigoje.
Dėl hormoninių pokyčių, ypač didėjančio progesterono kiekio, sulėtėja virškinimo trakto motorika, o tai gali sukelti pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų. Nėštumo metu taip pat gali sutrikti skysčių ir elektrolitų balansas, o tai lemia tinimus. Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, kurį lemia hormoniniai pokyčiai ir didėjančios gimdos spaudimas į storąją žarną.
Nėštumo metu gali pasireikšti ir kiti virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ir vėmimas, kurie vargina beveik 90 proc. nėščiųjų. Šie simptomai labiausiai pasireiškia 4-12 nėštumo savaitėmis dėl hormonų pokyčių, tačiau nėštumo pabaigoje gali vėl atsirasti dėl gimdos spaudimo į skrandį. Kitos galimos pykinimo ir vėmimo priežastys - šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas ir kt.
Fiziniai pokyčiai nėštumo metu gali sukelti ir kitų nepatogumų. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius, todėl apie 50-80 proc. moterų jaučia nugaros skausmus. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena, apkraunama apatinė stuburo dalis. Hormonų poveikis lemia venų atsipalaidavimą ir kraujo sąstovį kojose, todėl dažnai tinsta pėdos, blauzdos, kartais net veidas ir rankos. Padidėjęs veninis spaudimas gali sukelti hemorojų, ypač jei moteris linkusi vidurių užkietėjimui.
Nėštumo metu oda taip pat patiria pokyčių. Dantenos pasidaro jautresnės ir gali kraujuoti, o maždaug 12-tą nėštumo savaitę, dėl hormonų pertekliaus, gali atsirasti spuogelių. Pigmentacijos pokyčiai, tokie kaip tamsėjanti oda pažastyse, tarpvietėje ar atsirandanti „nėštumo kaukė“ veide, būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Dažnai moterys pastebi strijas, kurias sukelia odos patempimas ir hormoniniai pokyčiai.
Kiti dažni nėštumo metu pasireiškiantys pojūčiai apima mėšlungį kojose, kurį sukelia mineralinių medžiagų trūkumas, ir paruošiamuosius gimdos susitraukimus, kurie yra neryškūs ir nereguliarūs. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Taip pat gali pasikeisti makšties terpė, todėl svarbu rūpintis intymia higiena.
Nėštumo pabaigoje moterys dažnai skundžiasi pasunkėjusiu kvėpavimu. Pagrindinės priežastys yra didėjantis vaisius, hormonų (progesterono) poveikis, padidėjęs kraujo tūris ir pasikeitusi laikysena. Taip pat gali paūmėti lėtinės ligos, pvz., astma, arba pasireikšti nėščiųjų kardiomiopatija.
Be fizinių pokyčių, nėštumas dažnai sukelia ir emocinius svyravimus, kurie yra besikeičiančių hormonų įtaka. Nuotaikų kaita stipriau pasireiškia toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Taip pat dažnai vargina nuovargis, kuris gali būti vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Dažniausi virškinimo sutrikimai nėštumo metu
Virškinimo trakto sutrikimai yra vieni dažniausių moterų skundų nėštumo metu. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo, svarbu suprasti šių sutrikimų dažnį ir priežastis.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Tai dažnas virškinimo trakto sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, kuris paprastai nereikalauja specialaus gydymo ir nurimsta savaime. Jaunas amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Nors patofiziologija nėra visiškai aiški, ji siejama su hormoniniais svyravimais, virškinimo trakto motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau.
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu, kurie vargina 16-39 proc. moterų. Tai siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. nėščiųjų.
Patarimai, kaip palengvinti nėštumo metu patiriamus nepatogumus
Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Patarimas: svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Patarimas: esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Patarimas: nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Patarimas: svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas.
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, platesnės. Patarimas: truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Patarimas: vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja. Patarimas: burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Patarimas: svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Patarimas: nereikia daryti jokių specialių priemonių, dažniausiai šie pokyčiai praeina po gimdymo.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą. Patarimas: užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai. Patarimas: pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Patarimas: svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Patarimas: esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Patartina nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Svarbi patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Pamėginkite eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui.
Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Visais atvejais, kai kyla abejonių ar nerimo dėl sveikatos būklės, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
