Piligriminė kelionė po Maltą: Švč. Mergelės Marijos, Šv. Juozapo ir Angelų pėdsakais
Piligriminė kelionė - tai visų pirma susijusi su tikėjimo, Dievo ir gyvenimo prasmės paieškomis, šventų vietų lankymu. Tai susitikimas su Dievu. Susitaikymo ir malonės metas. Bendrystė su kitais bendrakeleiviais. Dievo artumo pajautimas. Maldos, prašant užtarimo sau ar artimajam. Jausmas, kad Jėzus Tave apsikabino, o Švč. Mergelė Marija laiko Tave už rankos. Piligriminė kelionė yra tai, ką pabandžius vieną sykį, norisi vėl kartoti. Tokių ir dar daug kitokių įdomybių išgirdome piligriminėje kelionėje po Maltą. O kas ta piligriminė kelionė? Nesistebėkite, nes to nežinojo net kai kurie kelionės bendrakeleiviai, išdrįsę leistis į avantiūrą. Vienas piligrimas po kelionės prisipažino, kad atvyko į Maltą vienoks, grįžta - kitoks. Taip jis skaičiuoja prabėgusį laiką. Trečiasis piligrimas šypsojosi, kad per 7 dienas Maltoje šv. Mergelės Marijos, Šv. Juozapo ir Angelų pėdsakais buvo atrasti dar neatrasti dalykai.
Visą savaitę gyvenome ypatingoje vietoje, kur šiaip nepateksi - rekolekcijų namuose prie vienuolyno Rabat mieste. Kiekvieną dieną pradėdavome vienuolyno kieme su broliu Astijumi: rytine mankšta su malda. Netoli mūsų vienuolyno buvo seniausias Maltos miestas Mdina - istorinė sostinė, miestas ant uolos, vidury salos. Mdina garsėja Viduramžių pastatų, siaurų gatvelių labirintais, įspūdinga panorama. Visas Maltos miestas - sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Maltoje ribos tarp miestų, miestelių ir kaimų išsitrynusios - itin tankiai apgyvendame krašte viskas labai koncentruota, nerasi erdvių plynių. Monumentalioms didingoms bažnyčioms ir barokinei architektūrai kontrastuoja mažuose plotuose tankiai besispiečiantys gyvenamieji namai. Kalnuotoje, akmenuotoje saloje trūksta žalumos, bet ne žydinčių augalų. A. Ranonytė liko sužavėta didžiulių mėlynažiedžių akacijų, puošiančių rusvą kalkakmenio architektūrą ir uolėtą kraštovaizdį. Taip pat moterį nustebino kaimų gyventojų kruopštumas puoselėjant savo daržus: kieme išsirenka akmenis, jų tvora apsitveria nuosavą teritoriją ir atkovotos gyvos žemės lopinėliuose augina daržoves, vaisius, alyvmedžius ar vynuogienojus.
Maltos religinis ir istorinis paveldas
Nedidukėje, vos 316 kvadratinių kilometrų, Maltoje neįtikimai didelė religinio, kultūros, istorinio paveldo koncentracija. Ši sala yra viena iš seniausių krikščioniškosios Europos vietovių, kurioje bažnyčių yra tiek, kiek metuose dienų - 365. Ant kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, kone ant kiekvieno pastato - šventųjų skulptūros ir paveikslai. Jautiesi lyg Italijoje. 98 proc. maltiečių - katalikai, ši valstybė laikoma religingiausia ES. Galima svarstyti, kad Maltos gyventojų tikėjimo tvirtumą lėmė turtinga religinė istorija ir iki šių dienų išlikęs jos paveldas, liudijantis krikščioniškuosius stebuklus.
Piligriminė kelionė Maltoje - ypatingo šventojo apaštalo Pauliaus pėdsakais. Istorija teigia, jog apie 60-uosius metus po Kristaus, netoli Maltos sudužo laivas, kuriuo į teismą Romon buvo gabenamas šv. Paulius. Išsigelbėjusieji išsilaipino Maltoje ir čia praleido apie tris mėnesius. Būtent šv. Paulius atnešė į Maltą krikščionybę. Aplankėme šv. Pauliaus bažnyčią ir katakombas, grotą, šv. Pauliaus kelią.
Maltos istorija pagreitį įgavo XVI a. viduryje, čia įsikūrus iš Rodo išvarytų kilmingų riterių ordinui. 1566 m. Šv. Jono ordino magistras Jeanas Parisot de la Valette įkūrė miestą, kuris jo garbei pavadintas Valetos vardu (jis tapo šalies sostine ir pagrindiniu uostamiesčiu). Netrukus salos naujakuriai buvo užpulti Osmanų imperijos turkų kariuomenės, o prieš ją atsilaikę šventė svarbią krikščionybės pergalę prieš islamą.
Viena labiausiai mane „užkabinusių“ brolio Astijaus frazių: tikėjimas - tai tik ėjimas. Kasdien einame tikėjimo keliu. Kasdien naujai pasiryžtame gyventi su Dievu ir pagal Jo valią.
Šventosios Šeimos ir Angelų pėdsakai Maltoje
Piligrimystės kelias mus nuvedė į nuostabaus grožio šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Šioje vietoje buvusioje koplyčioje 1883 metais valstietė Carmela Grima išgirdo Švč. Mergelės Marijos balsą. Moteris gavo išgijimo malonę. 1922 metais pradėta statyti Ta-Pinu bazilika. Dabar joje yra nepaprasta gausybė votų ir padėkų, skirtų Marijai.
Senajame mieste Rabate, kur ir gyvenome, aplankėme šv. Agotos kriptą ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Rabate dažniausiai - Šv. Mergelės Marijos, nes šiame mieste ji dukart apsireiškusi. Pasikartojusį stebuklą liudija dominikonų bažnyčia, stūksanti ant Šv. Marijos gimimo vietos. Istorija byloja, kad pirmaisiais XV a. metais vienam medžiotojui, užklydusiam į grotą, apsireiškusi šventoji mergelė. Vėliau po daugelio amžių, 1982-aisiais, toje vietoje pastatytoje bažnyčioje iš pradžių ašaromis, o kitą kartą krauju pravirkusi Šv. Mergelės Marijos skulptūra.
Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“. Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties. Tuo būdu išsipildė Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: „Iš Egipto pašaukiau savo sūnų“. Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio gyvybės“. Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio šalį. Išgirdęs, kad Archelajus valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste.
Šventasis Juozapas suprantamas kaip vyresnysis brolis, norintis atvesti mus į artimą ryšį su Jėzumi. Vienintelis tikras šaltinis apie Juozapo gyvenimą yra Evangelijos. Iš jų sužinome, kad jis - Marijos sutuoktinis ir Šventosios Šeimos saugotojas, amatininkas iš Nazareto. „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parvesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.“ (Mt 1, 20). Atsikėlęs Juozapas pasielgė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta: jis parsivedė žmoną pas save, parsivedė ją pas save su Sūnumi, kuris turėjo ateiti į pasaulį iš Šventosios Dvasios. Jis, kaip ir Marija, pakluso Dievo valiai. Marijos ir Juozapo tikėjimas sutapo.
Šventasis Juozapas yra nuolankumo pavyzdys. Evangelijose išimtinai kalbama apie tai, ką Juozapas darė, bet jose nėra jo žodžio, viskas apgaubta tylos. Jis kasdien bendravo su Jėzumi. Nors ir būdamas Dievo Sūnumi, Jėzus turėjo išmokti melstis. Tai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, šventoji Teresė Avilietė daug kartų rašė apie šventąjį Juozapą kaip vidinės maldos mokytoją.
Bėgimas į Egiptą šventajam Juozapui pelno Bažnyčios globėjo vardą. 1870 m. popiežius Pijus IX globoti Bažnyčią pavedė šventajam Juozapui. Kadaise Šventasis Juozapas rūpinosi visais Šventosios Šeimos reikalais. Ir šiandien Bažnyčiai tenka saugoti šeimą nuo nuolat kylančių pavojų, bet ir ypač padėti evangelizuojant šalis, kuriose kadaise klestėjo tikėjimas, religija ir krikščioniškas gyvenimas, o šiandien patiriami dideli išbandymai. Jėzaus įtėvis rūpinasi tais, kurie kreipiasi į jį.
Vienas labiausiai mane „užkabinusių“ brolio Astijaus frazių: tikėjimas - tai tik ėjimas. Kasdien einame tikėjimo keliu. Kasdien naujai pasiryžtame gyventi su Dievu ir pagal Jo valią.
Kiekvienoje grupėje piligrimai patiria tokių išgyvenimų, prisilietimų, išgijimo malonių, kad Inga apie juos galėtų visą knygą parašyti. Kiekvieną grupę lydi ir kuris nors kunigas iš Lietuvos.
Maltiečiai šeštą valandą ryto eina į mišias pasimelsti prieš įprastą darbo dieną. Nustebau tarp maldininkų regėdama daug vyrų ir jaunimo. Malda rytą pradėdavo ir lietuvių piligrimų grupelė. Kasdieną kunigas aiškino Šventąjį Raštą, atsakinėjo į tikinčiųjų klausimus.
Nepraktikuojančiai katalikei savaitę gyventi tarp tikinčių buvo nauja patirtis, nors per trumpą laiką ir nepakeitusi jos santykio su religija, tačiau davusi tam tikrą žinojimą: „Džiaugiuosi prisilietusi prie tikinčiųjų gyvenimo. Įžvelgiau, ką žmonės atranda krikščionybėje.“
Maltoje vos prieš metus buvo panaikintas draudimas skirtis šeimoms, tačiau, A. Ranonytės pastebėjimu, šalyje per tiek laiko išsiskyrė šešios poros. Ir saloje stūksančiame kalėjime kaliniai skaičiuojami tik dešimtimis. Tad šioje šventųjų žemėje gali savotiškai atitrūkti nuo rutinos, pailsėti nuo XXI a.
Paulius: Laivo sudužo Maltoje | Sekminės Patme | 12 epizodas | Kilmė
Maltoje ribos tarp miestų, miestelių ir kaimų išsitrynusios - itin tankiai apgyvendame krašte viskas labai koncentruota, nerasi erdvių plynių. Kalnuotoje, akmenuotoje saloje trūksta žalumos, bet ne žydinčių augalų. A. Ranonytė liko sužavėta didžiulių mėlynažiedžių akacijų, puošiančių rusvą kalkakmenio architektūrą ir uolėtą kraštovaizdį. Taip pat moterį nustebino kaimų gyventojų kruopštumas puoselėjant savo daržus: kieme išsirenka akmenis, jų tvora apsitveria nuosavą teritoriją ir atkovotos gyvos žemės lopinėliuose augina daržoves, vaisius, alyvmedžius ar vynuogienojus.
Žydrųjų lagūnų paplūdimiai, ypač mėgstami nardytojų. Uolėtos pakrantės su grotomis kraštovaizdžiui suteikia asketiškos romantikos.
Maltiečių ir šalies svečių ramybės netrikdo transporto judėjimas. Vienos juostos keliuose (Audronei teko matyti vos porą trumpų dvijuosčių ruožų) didžiausias greitis - 60 km/val., vidutinis greitis saloje - apie 30. Prie greitkelių matyti įspėjamieji ženklai „Speed Kills“, kurie, anot vilnietės, kur kas labiau praverstų Lietuvoje nei mandagia vairavimo kultūra pasižyminčioje Maltoje. Gatvėse dažniausiai pamatysi paprastus nedidelius automobilius, kurių vairuotojai laikosi taisyklių, vienas kitą, o ką ir kalbėti apie pėsčiuosius, mandagiai praleidžia. „Lėtai važiuodamas Maltos keliais turi laiko iki soties grožėtis vaizdais, - įspūdžiais dalijosi vilnietė.
A. Ranonytei nepaprastą įspūdį paliko maltiečių geraširdiškumas ir geranoriškumas turistų atžvilgiu. Lietuvė Maltos miestuose jautėsi itin saugiai vaikštinėdama net tamsiu paros metu: gatvės apšviestos, vietiniai malonūs, negrėsmingi, tad nereikia slėpti nė rankinės, nė piniginės. Mažesniuose miesteliuose ar kaimuose lietuviams teko pamatyti nerakinamose duryse paliktų raktų.
Kiekvieną dieną pradėdavome vienuolyno kieme su broliu Astijumi: rytine mankšta su malda.
Maltoje mes kasdien meldžiamės vieni už kitus. Tai suteikia antgamtinių jėgų. Varau kaip torpeda.
Artimiausios piligriminių kelionių į Maltą datos: gegužės 5-12 dienomis bei gegužės 17-24 dienomis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
