Reggio Emilia metodas: ugdymo filosofija ir praktiniai ypatumai

Ikimokyklinio ugdymo filosofija Reggio Emilia susiformavo pokario metais Italijoje. Šiaurės Italijos miestelio ir provincijos pavadinimas padovanojo vardą, o vietos bendruomenė, dar iki karo supratusi, jog ankstyvasis vaikų ugdymas yra svarbus asmenybės vystymuisi, tapo Reggio Emilia ugdymo filosofijos kūrėja. Šiandien ši filosofija kartu su savo idėjomis ir vertybėmis laikoma viena geriausių bei labiausiai tinkančių ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymuisi visame pasaulyje.

Kas yra Reggio Emilia ugdymo požiūris?

Reggio Emilia ugdymo filosofija labiau yra požiūris, bet ne ugdymo metodologija, sistema ar programa. Loris Malaguzzi (1920-1994), vienas svarbiausių Reggio Emilia ankstyvojo ugdymo filosofijų bei šia filosofija pagrįstos ugdymo įstaigų sistemos kūrėjų, suprato, jog J. Piaget asmens vystymosi stadijų teorija yra pernelyg ribojanti.

Pagrindinė „Reggio“ pedagogikos pozicija yra vaiko teisė į auklėjimą ir išsilavinimą, nepriklausomai nuo jo fizinių duomenų, socialinės ir ekonominės padėties. Vaikai yra mokymosi proceso bendraautoriai. Pedagogas veikia kartu su vaikais: pasiūlo arba sukuria kontekstą idėjoms gimti, įsiklauso ir pastebi vaikų idėjas, išreiškiamas kalba, judesiu, kūriniais, emocijomis, ir visa tai naudoja ugdymo procese.

„Šimtas vaiko kalbų“: saviraiška kaip prioritetas

Reggio Emilia sistemos įkvėpėjas Loris Malaguzzi teigė, kad vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų. Tai - menas, muzika, šokis, konstravimas, rašymas, kalbėjimas, dainavimas, drama, šešėlių teatras ir daugelis kitų. Pasaulis pažinus ir gyvenimas vyksta per pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę, skonį).

Reggio Emilia metodas skatina vaikus panaudoti visas galimas simbolines kalbas. Ugdymas pagrįstas dalyvavimo veikloje principu: ne tik skaitant ir klausant apie pasaulį, bet būnant, išgyvenant ir kuriant.

Pagrindiniai ugdymo principai

• Aplinka - „trečiasis mokytojas“. Aplinka ir erdvės kuriamos taip, kad būtų vaizdingos, viliotų ir skatintų smalsumą. Tai gali būti dailės studijos, „ateljė“, šviesos stalai ar veidrodžių erdvės.
• Projektinė veikla. Projektų temos kyla iš kasdienio vaiko patyrimo ir jo tikrųjų interesų. Svarbus yra pats procesas, o ne galutinis produktas.
• Dokumentavimas. Ugdymo proceso dokumentavimas leidžia planuoti ir tobulinti mokymąsi. Stebint ir analizuojant galima užtikrinti veiklos kokybę, vertinti vaiko individualius pasiekimus.
• Bendradarbiavimas. Tėvai, pedagogai ir vaikai veikia kaip viena bendruomenė. Mokymasis vyksta ne tik mokykloje, bet ir namuose bei visoje aplinkoje.

Praktinės priemonės ir jų taikymas

Reggio Emilia pedagogikoje naudojama kiek įmanoma daugiau natūralių medžiagų, vadinamųjų „loose parts“ (palaidų detalių): kankorėžių, akmenukų, pagaliukų, gilių ar plunksnų. Šios priemonės ne tik patrauklios akims, bet ir savo tekstūra bei kvapais sužadina gilesnius pojūčius.

Vaikai yra skatinami tyrinėti aplinką ir formuoti savo kalba suprantamas teorijas apie ją. Pedagogai stebi ir dokumentuoja vaikų kūrybinį procesą, tarpusavio sąveiką, diskusijas. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl nelyginame vaikų tarpusavyje, o stebime kiekvieno individualią augimo trajektoriją.

tags: #reggio #emilia #ikimokyklinio #ugdymometodas

• apie žodį „vėžimėlis“
• Kūrybiškos idėjos margučiams
• Kaip pasirinkti gydytoją gimdymui?
• Pagalba žindymui
• Vaikų ausų skausmo priežastys ir simptomai