Magnis ir B6 nėštumo metu: gyvybiškai svarbūs elementai būsimos mamos ir kūdikio sveikatai

Nėštumo planavimas, pats nėštumas ir laikotarpis po gimdymo - ypatingi moters gyvenime. Natūralu, kad moterys, ypač besilaukiančios pirmą kartą, baiminasi, ar augančiam mažyliui užteks maisto medžiagų, todėl domisi, kaip kasdienį racioną praturtinti maisto papildais. Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kurio metu organizmas patiria milžiniškus pokyčius ir dirba dvigubu pajėgumu. Tuo metu, kai jūsų kūne vystosi nauja gyvybė, maistinių medžiagų poreikis drastiškai išauga, nes jos reikalingos ne tik motinos sveikatai palaikyti, bet ir sėkmingam vaisiaus vystymuisi.

Vienas iš kritiškai svarbių elementų, kurio atsargos šiuo periodu greitai senka, yra magnis. Šis mineralas dažnai vadinamas „ramybės elementu“, tačiau jo funkcijos toli gražu neapsiriboja tik nervų sistemos raminimu. Magnis dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme, todėl jo trūkumas gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir rimtesnes sveikatos problemas tiek būsimai mamai, tiek kūdikiui.

Magnio gyvybiškai svarba nėštumo metu

Magnis - tai mikroelementas, itin svarbus tiek gerai fizinei savijautai, tiek emocinei sveikatai. Jis padeda palaikyti normalų raumenų darbą, užtikrina nervų sistemos funkcijas, padeda sumažinti nuovargį bei stresą, subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, palaikyti gerą nuotaiką, mažina kraujo spaudimą. Šis mikroelementas yra svarbus energijai ir medžiagų apykaitai. Be jo organizmas negali pasisavinti angliavandenių, baltymų, riebalų, todėl magnio nauda organizmui yra labai didelė. Magnis atlieka esminį vaidmenį formuojant vaisiaus kaulus ir dantis. Šis mikroelementas padeda puikius pagrindus mažylio kaulams ir būsimiems dantims.

Magnis - ypač svarbus gimdoje augančio vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja, o inkstai pradeda dirbti intensyviau, todėl daugiau magnio pašalinama su šlapimu. Dėl suaktyvėjusio metabolizmo nėščios moters organizmas per inkstus pašalina 25 % daugiau magnio nei įprastai, todėl jo atsargos organizme senka ypač greitai. Taip pat nėštumo metu, jau nuo 15 nėštumo savaitės, reikia daugiau magnio augančios gimdos ir vaisiaus audiniams. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus organizme kasdien atsideda po 5-7,5 mg magnio. Mg++ koncentracija vaisiaus kraujyje gerokai viršija jo kiekį motinos kraujyje.

Magnio trūkumo simptomai ir poveikis

Daugelis nėščiųjų magnio trūkumą pajaučia dar nepasidariusios kraujo tyrimų. Kūnas siunčia gana aiškius signalus, kad šio mineralo atsargos yra išsekusios. Nors kai kurie simptomai gali atrodyti kaip įprasti nėštumo nepatogumai, jų ignoravimas gali pabloginti savijautą. Nėštumo metu padidėja magnio poreikis, todėl didėja ir rizika, kad atsiras magnio trūkumas.

Magnio trūkumas taip pat gali sukelti ir kelis nepageidaujamus šalutinius efektus, o tai reiškia, kad persileidimų ir įvykusių ar gresiančių priešlaikinių gimdymų dažnis tokiu atveju akivaizdžiai išauga. Be to, dėl magnio trūkumo taip pat dažniau vystosi gestozės, t. y. hipertenzija kartu su proteinurija ir pernelyg didele edema (taip vadinama preeklampsija) bei, esant tam tikroms sąlygoms, net eklampsija. Magnio trūkumas taip pat veikia intrauterininį vaisiaus vystymąsi.

• Blauzdų mėšlungis. Tai yra pats klasikiniausias magnio trūkumo simptomas. Dažniausiai spazmai pasireiškia blauzdose, pėdose ar šlaunyse, ypač nakties metu. Staigus ir skausmingas raumens susitraukimas rodo, kad sutriko elektrolitų pusiausvyra ir raumuo negali atsipalaiduoti. Nėščioms moterims magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia blauzdų mėšlungiu. Šis mikroelementas nėštumo metu yra svarbus užtikrinant, jog būsimos mamos naktimis nevargintų raumenų spazmai.
• Gimdos sukietėjimas (hipertonusas). Nėščiosios dažnai skundžiasi, kad pilvas tampa kietas „kaip akmuo“. Tai vadinama gimdos hipertonusu. Nors pavieniai, neskausmingi susitraukimai (Brakstono-Hikso sąrėmiai) yra normalu, nuolatinis tempimo jausmas ar skausmingas pilvo kietėjimas gali rodyti didelį magnio deficitą. Nemažai mamų yra patyrusios trumpą ir diskomfortą keliantį gimdos sukietėjimą, įsitempimą. Tai vadinama gimdos apsitraukimais arba paruošiamaisiais sąrėmiais. Medikai teigia, kad iki kelių kartų per dieną sukietėjanti gimda - visiškai normalu, bet profilaktikai rekomenduojama vartoti magnio papildus. Man taip pat liepė gerti Magnį B6, del padidinto gimdos tonuso.
• Nuolatinis nuovargis. Nors nuovargis pirmajame trimestre yra įprastas dėl hormonų audrų, vėlesniuose etapuose, jei moteris jaučiasi visiškai bejėgė net ir gerai išsimiegojusi, tai gali rodyti magnio trūkumą. Juntamas bendras silpnumas.
• Padidėjęs dirglumas ir nemiga. Padidėjęs nervingumas. Sutrinka miegas. Padidėjęs dirglumas, nerimas, nemiga ar sunkumas užmigti taip pat gali būti susiję su šio mineralo stoka. Magnis reguliuoja neurotransmiterių veiklą, kurie atsakingi už nusiraminimą.
• Rankų ir kojų pirštų tirpimas.
• Sutrikusi dėmesio koncentracija ir atmintis. Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ir atminties susilpnėjimas.
• Pykinimas ir vėmimas. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.
• Odos sudirgimai.
• Pakilęs kraujospūdis.

Rekomenduojamas magnio kiekis ir vartojimas

Per parą suaugęs vyras turėtų gauti apie 400 mg magnio, moteris - 310 mg. Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojamas suvartoti magnio kiekis padidėja iki 350-380 mg, o priklausomai nuo nėščiosios amžiaus - maždaug 350-400 mg magnio. Dienai magnio su maistu reikia: nenėščioms moterims - 300 mg, nėščioms - 320 mg, maitinančioms krūtimi - 390 mg. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai nurodo bendrą elementinio magnio kiekį, gaunamą tiek su maistu, tiek su papildais.

Nevartojant magnio papildomai, jo kiekis organizme nėštumo metu palaipsniui mažėja. Tačiau organizmas gali laikinai mobilizuoti magnį iš audinių į kraują. Taip magnio kiekis kraujo serume lieka normos ribose (0,8-1,0 mmol/l), net jei jo sankaupos mažėja. Dėl šios priežasties kraujo tyrimas ne visada parodo tikrąjį magnio kiekį organizme. Magnį naudoti reikia tada, kai yra ryškus magnio trūkumas, įrodytas tyrimais arba ryškūs klinikiniai požymiai. Man dabar prasidėjo 34-oji savaitė. Jaučiu, kad einant labai tempia pilvo apačią. Labai sunku vaikščioti. Paskambinusi gydytojui, sužinojau, kad reikia vartoti Magnį B6. Tačiau tą patį vitaminą vartojau ir nėštumo pirmajame trimestre.

Visoms nėščioms moterims nuo 15 nėštumo savaitės reikia skirti dideles geriamąsias magnio dozes. Mažiausia dozė turi būti 300 mg ar 600 mg magnio per dieną. Jei inkstų funkcija normali, šitokia dozė praktiškai niekada nesukelia šalutinio poveikio. Tokiomis didelėmis dozėmis vartojamas magnis pasižymi silpnu laisvinamuoju poveikiu, kas nėštumo metu yra tik teigiamas faktorius. Todėl, jei užkietėja viduriai, nereikia vartoti papildomų laisvinamųjų priemonių (kurios gali skatinti ir gimdos susitraukimus).

Magnio šaltiniai: maistas ir papildai

Prieš griebiantis maisto papildų, visada rekomenduojama peržiūrėti savo mitybą. Gamta sukūrė puikių produktų, kuriuose gausu magnio. Įtraukus juos į kasdienį meniu, galima ženkliai pagerinti savijautą. Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse. Tam, kad gautumėte pakankamai magnio su maistu, rekomenduojama daugiau vartoti žalių lapinių daržovių (pvz., špinatų), vaisių ir daržovių (pvz., avokadų ar brokolių), lęšių, pupelių ir grūdinių kultūrų, riešutų ir sėklų bei žuvies produktų (pvz., lašišos ar menkės). Tarp magnio turtingų maisto produktų yra grūdų produktai, žalialapiai augalai, krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos, juodasis šokoladas.

• Moliūgų sėklos. Tai tikra magnio „bomba“.
• Tamsiai žalios lapinės daržovės. Špinatai, lapiniai kopūstai (kale) ir mangoldai turi daug magnio, nes jis yra chlorofilo molekulės centrinė dalis.
• Riešutai.
• Ankštinės daržovės.
• Viso grūdo produktai. Grikiai, bolivinė balanda (kynva), rudieji ryžiai.
• Juodasis šokoladas.

Neretai vien su maistu gauti reikiamą 400 mg magnio kiekį yra sunku, ypač jei moterį kankina pykinimas ar apetito stoka. Tokiu atveju gydytojai skiria magnio papildus. Be to, reik žiūrėti, koks gryno magnio kiekis papilduose. Gydytoja dietologė D. Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad visų pirma reikėtų pasirūpinti tinkama mityba, nes būtent ji yra magnio ir kitų naudingų medžiagų šaltinis.

Magnio preparatų pasirinkimas ir formos

Mūsų vaistinėse ir internetinėje parduotuvėje rasite didelį magnio preparatų asortimentą bei kainų įvairovę. Galėsite pasirinkti jums ir jūsų gyvenimo būdui tinkamiausią vartoti mikroelemento formą: kapsulės, tirpūs vandenyje milteliai, šnypščiosios tabletės, skysti magnio papildai. Nuo pasirinktos formos, veikliųjų medžiagų priklauso ir magnio papildų kaina. Į maisto papildus magnis dedamas druskų pavidalu, todėl pagal druskos kilmę preparatai yra skirstomi į organinius arba neorganinius. Juose yra randamas skirtingas šio mikroelemento kiekis, todėl renkantis priimtiniausią formą, atkreipkite į tai dėmesį. Magnio pasisavinimą lemia cheminio magnio junginio tipas.

Manoma, kad organizmas geriausiai pasisavina magnio druską - magnio laktatą (pasisavinama net per 60 proc.). Prasčiausiai įsisavinamas - magnio oksidas. Dar yra ir kitų magnio junginių: magnio glicinatas, magnio tauratas, magnio L-treonatas, magnio chloridas, magnio citratas ir magnio sulfatas.

Organiniai magnio preparatai

• Magnio citratas, Magnio laktatas, Magnio orotatas. Žmogaus organizmas geriau pasisavina magnio citratą, laktatą arba orotatą - vieną iš organinės kilmės druskų. Iš šių druskų lengviausiai į organizmą patenka magnio orotatas. Taip yra dėl to, jog ši druska susijungia su organizme esančiais baltymais ir taip daug lengviau patenka į ląsteles. Magnio citratas yra viena populiariausių formų dėl gero pasisavinimo ir santykinai nedidelės kainos. Magnio glicinatas (bisglicinatas) laikomas viena geriausių formų. Jis sujungtas su glicino aminorūgštimi, todėl itin gerai pasisavinamas, nedirgina skrandžio ir neturi vidurius laisvinančio poveikio.

Neorganiniai magnio preparatai

• Magnio oksidas, Magnio sulfatas, Magnio karbonatas. Neorganiniai magnio preparatai yra sunkiau įsisavinami nei organinės kilmės druskos. Daugiausiai mikroelemento rasite neorganiniame preparate magnio okside. Vartojant jį, nepasireiškia skrandžio ir žarnyno dirginimas, nes neorganiniai magnio papildai yra gerai organizmo toleruojami. Magnio oksidas yra dažnai sutinkamas pigesniuose papilduose, tačiau jo pasisavinimas yra labai prastas (tik apie 4-10 %). Pvz., magnio sulfatas, dar žinomas kaip „Epson“ druska, dažniausiai yra naudojamas išoriškai ir labai populiarus SPA procedūrose, beriamas į vonias siekiant atpalaiduoti raumenis ar naudojamas odai valyti. Sportininkai magnio sulfatą naudoja kremų ar gelių pavidalu, tačiau naudojamas kaip maisto papildas jis gali sukelti viduriavimą ar kitų sveikatos problemų.

Visada geriausia kreiptis į savo gydytoją, ypač jei ant tablečių pakuotės nurodoma kreiptis į gydytoją. Vaistinėje reikia paprašyti specialiai nėščiosioms skirtų preparatų. Magne B6 tikrai gali gerti, nes man kaip tik vakar genetike jį skyrė dėl gimdos tonuso padidėjimo ir liepė gerti po 2 tabletes.

Vitamino B6 reikšmė kartu su magniu

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vitaminą B6. Dažnai magnis parduodamas komplekse su šiuo vitaminu (Mg + B6), nes B grupės vitaminai sustiprina šio mikroelemento įsisavinimą į organizmą. PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms yra 1,9 µg.

Tyrimai parodė, kad nėščiąsias, vartojančias vitaminą B6, pirmąjį nėštumo trimestrą pykina kur kas mažiau. Intensyviausiu pykinimo laikotarpiu vitamino B6 rekomenduojama vartoti papildomai: 7 dienas gerti po 200 mg per dieną (tai didžiausia rekomenduojama paros norma nėščiosioms), o likusį laiką pykinimui vis dar tęsiantis - po 50 mg per dieną. Taip pat atliekant tyrimą „Pykinimas ir vėmimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu“ nenustatyta, kad vartojant vitaminą B6 būtų kaip nors pakenkiama vaisiui.

Optimalus pasirinkimas - maisto papildas „Mamita“, kurio sudėtyje yra tiek medžiagų, kiek jų reikia moteriai šiuo ypatingu laikotarpiu, t. y. planuojant nėštumą, laukiantis ir žindant kūdikį. „Mamita“ sudėtyje vitamino B6 dozė - palaikomoji. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse.

Svarbios pastabos vartojant magnį

Norint, kad vartojamas magnis duotų maksimalią naudą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį papildą, bet ir į vartojimo įpročius. Visų pirma, venkite magnį užsigerti kava ar stipria arbata. Kofeinas ir arbatoje esantys taninai skatina magnio išsiskyrimą su šlapimu arba blokuoja jo absorbciją žarnyne. Magnio preparatai ir kalcis nėra rekomenduojami vartoti tuo pačiu metu. Taip pat svarbu įvertinti savo streso lygį. Adrenalinas ir kortizolis (streso hormonai) tiesiog „sudegina“ magnio atsargas organizme. Todėl net ir vartojant papildus, bet patiriant nuolatinę įtampą, trūkumo simptomai gali išlikti.

Magnio vartojimas vakare, prieš miegą, yra puiki strategija - tai ne tik padeda geriau įsisavinti mineralą nakties metu, bet ir užtikrina ramesnį, kokybiškesnį miegą, kuris nėštumo pabaigoje tampa tikra prabanga. Perdozuoti magnį gaunant jį tik iš maisto yra beveik neįmanoma, nes sveiki inkstai pašalina perteklių. Vartojant papildus, per didelis kiekis dažniausiai pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu ar spazmais. Rimtas toksiškumas pasitaiko itin retai.

Paplitę mitai apie magnį nėštumo metu

Egzistuoja nuomonė, kad magnį reikėtų nutraukti likus 2-3 savaitėms iki gimdymo (apie 36-37 savaitę), kad gimda galėtų „treniruotis“ ir prasidėtų sąrėmiai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad terapinės magnio dozės nesustabdo tikrojo gimdymo veiklos.

Transderminis magnis (purškiamas ant odos ar vonios druskos) gali padėti lokaliai atpalaiduoti raumenis esant mėšlungiui, tačiau mokslinių įrodymų, kad jis efektyviai pakelia magnio lygį kraujyje, vis dar trūksta.

Kitų svarbių mikroelementų ir vitaminų svarba nėštumo metu

Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai.

Gali kilti noras įsigyti kelias ar net dar daugiau skirtingų papildų pakuočių, tačiau dažnu atveju tai nėra būtina. Užtenka ir vieno subalansuoto ir visus planuojančios, besilaukiančios bei žindančios mamos poreikius atitinkančio papildo. Štai keletas kitų svarbiausių mikroelementų ir vitaminų, reikalingų nėštumo metu:

• Folio rūgštis (arba vitaminas B9). Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. PSO rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg.
• Kiti B grupės vitaminai. Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai.
• Vitaminas D. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika.
• Kalcis. Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms.
• Geležis. Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
• Jodas. Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus.

Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami. Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio dažnai nėra. Šių ir kitų svarbiausių vitaminų ir mikroelementų PSO rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims pateikiamos 1 lentelėje.

Nesaugios ir žalingos medžiagos nėštumo metu

Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus. Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos Sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.

• Švinas. Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims.
• Per didelis vitamino A kiekis. Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p.
• Merkurijus. Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama. Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje. Negana to, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse - europinėse lydekose, ešeriuose.

tags: #magnis #b6 #nestumo #metu

• Suprasti kartumo burnoje priežastis
• Gėlės su pristatymu Klaipėdoje
• Ikimokyklinio ugdymo kursinio darbo rengimo rekomendacijos
• Kaip atpažinti gabius vaikus ankstyvajame amžiuje
• Visapusiškas ugdymas vaikui