Žmonijos lopšys: kur prasidėjo mūsų istorija?

Klausimas apie žmonijos kilmę jau daugelį metų kelia dideles diskusijas mokslo bendruomenėje. Ilgą laiką buvo manoma, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje apytikriai prieš 200 tūkst. metų. Šiandien mokslininkai atlieka vis detalesnius tyrimus, siekdami tiksliau nustatyti mūsų protėvių buveines ir migracijos kelius.

Genetiniai duomenys ir „žmonijos lopšys“

Naujausios mokslinės išvados grindžiamos tarptautinės tyrėjų grupės atlikta 200 koisanų tautelės žmonių DNR analize. Mokslininkai susiejo DNR mėginius su jų geografiniu paplitimu, archeologijos ir klimato pokyčių duomenimis. Remdamiesi šia informacija, tyrėjai sudarė genomo raidos schemą, rodančią, kad regione, esančiame Botsvanoje į pietus nuo Zambezės upės, haplogrupė L0 buvo nepertraukiamai perduodama iš kartos į kartą apie 200 tūkst. metų. Šis darbas leido sudaryti savotišką genetinį žemėlapį, rodantį, kad priešistoriniai žmonės tame regione gyveno apie 70 tūkst. metų.

„Seniai žinojome, kad šiuolaikiniai žmonės atsirado Afrikoje apytikriai prieš 200 tūkst. metų“, - sakė Sidnėjaus universiteto ir Garvano medicinos tyrimų instituto darbuotoja Vanessa Hayes. „Kaskart, kai įvyksta nauja migracija, šis migracijos įvykis įrašomas mūsų DNR kaip laiko žyma.“

Tradicinis žmonijos lopšys Pietų Afrikoje

Pripažįstant svarbias paleoantropologines vietoves, svarbu paminėti „Žmonijos lopšį“ - UNESCO pasaulio paveldo vietovę Pietų Afrikoje, Gautengo provincijoje, į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Ši 474 km² teritorija yra itin svarbi mokslui dėl gausių urvų sistemų, tokių kaip Sterkfonteino ir Svartkranso urvai, kuriuose rasta daugiau nei trisdešimtyje vietų hominidų fosilijų.

Alternatyvios teorijos: ar Afrika buvo vienintelė?

Visuotinai priimtina žmogaus evoliucijos teorija buvo suabejota po kelių stulbinančių paleontologinių atradimų, kurie verčia manyti, jog Afrika nebuvo vienintelis žmonijos lopšys. Pavyzdžiui, mokslininkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Bulgarijos, Graikijos, Kanados ir Australijos analizavo dviejų žinomų hominidų Graecopithecus freybergi individų palaikų dantų šaknis. Nustatyta, kad Graikijoje rastos fosilijos amžius yra 7,24 mln. metų, o fosilijos iš Bulgarijos - 7,175 mln. metų.

„Šios datos leidžia mums žmonių ir šimpanzių išsiskyrimą perkelti į Viduržemio jūros regioną“, - teigia Toronto universiteto paleoantropologas Davidas Begunas. Mokslininkai svarsto, ar aplinkos permainos, tokios kaip Sacharos plitimasis ir savanų išplitimas į Pietų Europą, nebuvo lemiamas veiksnys, privertęs protėvius ieškoti naujų maisto šaltinių ir pradėti vaikščioti stačiomis.

Nauji atradimai Eurazijoje

Archeologinių kasinėjimų vietovėje, esančioje už dviejų valandų kelio nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, mokslininkai aptiko nemažai senovės žmonių kaukolių, kurios ilgoje žmogaus evoliucijos istorijoje atverčia Eurazijos puslapį. Ekspertai mano, kad Dmanisi kaime rasti suakmenėję kaulai, kuriems yra apie 1,8 mln. metų, nenuginčijamai yra seniausios žmogaus liekanos, rastos ne Afrikoje.

„Iki mūsų atradimo vyravo nuomonė, kad žmonės iš Afrikos migravo apytikriai prieš 1 mln. metų. Tačiau mūsų atrasti kaulai byloja ką kita“, - pabrėžė profesorius Davidas Lordkipanidzė. Šie atradimai rodo, kad mūsų evoliucijos istorija yra daug sudėtingesnė ir neapsiriboja vienu geografiniu regionu.

tags: #dabartinis #zmonijos #lopsys

• Viskas apie dokumentų apostilizavimą
• kaip paskatinti mažylius valgyti daržoves
• kodėl nėščiosioms reikalingas lizinas
• Kūdikio mitybos ypatumai
• skaityti apie Kazio Bradūno gyvenimą Kiršų kaime