Priešmokyklinio ugdymo organizavimas Lietuvoje: nuo priėmimo iki programos turinio
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų atsakymą į šiuos ir kitus aktualius klausimus. Ikimokyklinio ugdymo programa yra skirta vaikams nuo gimimo iki jie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo programą. Tai yra maždaug iki 5-6 metų. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas vyksta vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo programa. Ši programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą. Priešmokyklinio ugdymo programa apima vienerius metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandos, skirtos ugdomajai veiklai. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Priešmokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių.
Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas.
Kada vaikas pradeda priešmokyklinį ugdymą?
Priešmokyklinio ugdymo programą vaikai privalo pradėti, kai jiems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Jei vaikas pagal priešmokyklinio ugdymo programą pradėjo ugdytis, kai jam tais kalendoriniais metais buvo 5 metai, tai vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Pagal galiojantį Švietimo įstatymą priešmokyklinis ugdymas yra privalomas.
Kokios ugdymo sritys ir kompetencijos ugdomos?
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.
Pažinimo kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pavyzdžiui, gamtamokslinio ugdymo srityje pasiekimas A1 aprašo, kad žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aplinkos pažinimas per pojūčius Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui pažinti aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlikti priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas.
Gamtamokslinę informaciją vaikai renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Komunikavimo kompetencija
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Skaitmeninė kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Pilietiškumo kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi. Aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Kultūrinė kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Seimas tarė žodį: priešmokyklinis ugdymas – nuo penkerių metų
Ar priešmokyklinio amžiaus vaikai yra vertinami?
Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus ir kt. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.
Pirmasis vertinimas turi būti atliktas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus programai. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.
Kaip organizuojamas priešmokyklinis ugdymas ugdymo įstaigose?
Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu. Ikimokyklinis ugdymas ir priešmokyklinis ugdymas vyksta mokslo metų principu. Tai yra, mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. Ikimokyklinio ugdymo valdymas Lietuvoje yra decentralizuotas. Ugdymo laiko organizavimo tvarką, atsižvelgiant į šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, švietimo poreikius, priima švietimo teikėjai, vykdantys ikimokyklinio ugdymo programas.
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, tai reiškia, kad jose ugdomi tik priešmokyklinio amžiaus vaikai. Bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės, pavyzdžiui, su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas. Darželiuose vykstanti priešmokyklinio ugdymo programa įprastai trunka ilgiau nei 20 val. per savaitę, t. y., vaikai ugdomi ir prižiūrimi visą dieną. Kai priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina bendrojo ugdymo mokykla, ji gali pasiūlyti visos dienos priežiūrą ir ugdymą, jei gali užtikrinti higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas.
Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdomoji veikla pradedama ne anksčiau kaip 8 val. ryto. Grupėse esant ilgesnei nei 4 valandų per dieną ugdomajai veiklai yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis. Grupių darbo laiką, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar savininkas. Kiekvienoje įstaigoje dienos darbo pradžia ir pabaiga gali skirtis. Dienos darbo trukmė taip pat yra įvairi - yra institucijų, dirbančių 3-4 val., 5-6 val., 9-10,5 val., 12 val. per dieną. Taip pat yra įstaigų, dirbančių ištisą parą (savaitinių darželių). Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nusistato savo dienos režimą - ugdymas / poilsis - pagal pasirinktą darbo trukmę.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas - asmuo, kuris yra pagrindinis grupėje ir ugdo vaikus - turi būti įgijęs pedagogo kvalifikaciją. Siekiant užtikrinti kokybišką priešmokyklinį ugdymą, mokytojai vadovaujasi Rekomendacijomis priešmokyklinio ugdymo pedagogams „Patirčių erdvės”.
Lietuvoje yra nustatytas ne vaikų, tenkančių vienam darbuotojui / auklėtojui skaičius, bet darbuotojų ir auklėtojų skaičius, tenkantis vienai grupei. Tai reglamentuota sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 75:2016, kurioje nurodyti grupės dydžiai pagal vaikų, esančių grupėje, amžių.
Kaip pasirinkti ugdymo įstaigą?
Priėmimo tvarką į ugdymo įstaigą nustato valstybė (jei ugdymo įstaiga yra valstybinė) arba savivaldybė (jei ugdymo įstaiga priklauso savivaldybei). Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Nacionaliniu lygiu - Švietimo įstatyme - yra nustatyta viena sąlyga, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Teritoriją įstaigai priskiria savivaldybė, valstybė ar privatūs ugdymo įstaigos savininkai. Kitus prioritetus nusistato savivaldybės ir valstybė, kurios gali remtis 2003 m. švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis rekomendacijomis savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes.
Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio.
Priėmimo tvarką į privačią ugdymo įstaigą nustato įstaigos savininkas. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Papildomu prioritetu gali būti faktas, kad konkrečią ugdymo įstaigą lanko brolis, sesė; vaikas yra įstaigos darbuotojo vaikas ir kt. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Kiek kainuoja priešmokyklinis ugdymas?
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Ar teikiama pavežėjimo paslauga?
Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Priešmokyklinio ugdymo programos medžiaga
Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama ESF projektą „Inovacijos vaikų darželyje“, parengė patarimų rinkinius - tai įdomių, prasmingų, tikslingų, šiuolaikiškų, į 5-6 m. vaikų iniciatyvas orientuotų projektinių veiklų grupėje ir kitose erdvėse pasiūlymai, padėsiantys vaikams augti ir bręsti kaip asmenybėms, išsiugdyti kompetencijas, numatytas priešmokyklinio ugdymo programoje, ir taip pasirengti mokytis mokykloje.
tags: #koks #buna #priesmokyklinio #ugdymo #organizavimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
