Vaiko gimimo momento nustatymas ir teisinės pasekmės Lietuvos Respublikoje
Asmenų civilinę būklę arba teisinį statusą lemia teisės normose nustatyti juridiniai faktai, t.y. veiksmai ar įvykiai, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam tikras teises ar pareigas. Svarbiausi iš tų faktų - gimimas, tėvystės nustatymas ir kiti yra registruojami kaip civilinės būklės aktai. Vaiko gimimo momento nustatymas ir jo įregistravimas yra fundamentalus juridinis faktas, sukuriantis teises ir pareigas tiek vaikui, tiek jo tėvams, tiek valstybei.
Lietuvos Respublikos teisės aktai detaliai reglamentuoja vaiko gimimo momento fiksavimą ir su juo susijusius teisinius procesus. Šie reglamentai užtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugą nuo pat gimimo.
Vaiko gimimo pažymėjimo sudarymas ir išdavimas
Vaiko gimimo pažymėjimo sudarymo ir išdavimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1400 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1 redakcija). Šis nutarimas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymu.
Pažymėjimo formą nustato sveikatos apsaugos ministras. Jame nurodomi esminiai vaiko gimimo fakto duomenys:
- Vaiko motinos asmens duomenys (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, jeigu jo nėra, - gimimo data, valstybės elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS) elektroninės sveikatos istorijos numeris).
- Vaiko gimimo data.
- Gimimo laikas.
- Gimimo vieta.
- Kūno masė.
- Lytis.
Pažymėjimas sudaromas ESPBI IS.
Vaiko kilmės nustatymas ir teisė žinoti tėvus
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis numato vaiko teisę, kiek tai įmanoma, nuo gimimo žinoti, kas yra jo tėvai. Realizuojant šią visuotinai pripažintą vaiko teisę, Lietuvos teisė nustatė vaiko kilmės nustatymo pagrindus ir tvarką.
Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Duomenys apie vaiko kilmę gimimo įraše turi atitikti teisės normas, reguliuojančias vaiko kilmės nustatymą. Šeimos ir santuokos kodekso (SŠK) 184 straipsnio 1 dalis nurodė, kad gimimo įraše įrašomas vaiko vardas, tėvavardis ir pavardė bei žinios apie tėvus.
Vaiko kilimas iš tėvų, esančių santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu. Jeigu tėvai nėra santuokoje, vaiko kilmė nustatoma bendru jų pareiškimu. Jeigu nėra tokio pareiškimo, tėvystę nustato teismas. Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nebuvo nustatyta, įrašai apie tėvą yra neteisingi, todėl nėra pagrindo nuginčyti tėvystę, o būtina atlikti neteisingų duomenų ištaisymą vaiko gimimo akto įraše.
Tradicinis kiaušinių marginimas bičių vašku
Tėvystės pripažinimas ir nustatymas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.141 straipsnį, tėvystė gali būti pripažįstama tik asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimu. Teisminiu keliu tėvystės pripažinimo klausimas sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka. CK Trečiosios knygos X skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos tėvystės pripažinimo sąlygos bei taisyklės, o X skyriaus trečiajame skirsnyje - tėvystės nustatymo taisyklės.
Svarbu pažymėti, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.148 straipsnis kaip esminį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo). Ši nuostata suderinta su Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsniu, kuri nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, galintys padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.
Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Įstatymas numato, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t.y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Civilinio proceso kodekso (CPK) 219 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.
Pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys vaiko kilmės nustatymą
Toliau pateikiama pagrindinių teisinių aktų, susijusių su vaiko kilmės nustatymu ir tėvystės pripažinimu, santrauka:
| Teisės aktas | Straipsnis / Nuostata | Reikšmė vaiko kilmės nustatymui |
|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) | 3.139 str. 2 d., 3.141 str., 3.148 str. | Nustato tėvystės pripažinimo tvarką, mokslinių įrodymų svarbą tėvystei nustatyti. |
| Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas | Bendrosios nuostatos | Reglamentuoja vaiko gimimo momento fiksavimą. |
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1400 | Vaiko gimimo pažymėjimo sudarymo ir išdavimo tvarkos aprašas | Nustato pažymėjimo turinį ir jo sudarymo tvarką. |
| Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija | 7 str., 8 str. | Įtvirtina vaiko teisę žinoti tėvus ir išsaugoti identitetą. |
| Europos konvencija "Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso" | 3 str., 5 str. | Reglamentuoja tėvystės įrodymo būdus, pripažįsta mokslinius įrodymus. |
| Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK) | 219 str. 1 d. | Numato papildomos ekspertizės skyrimą, jei esama išvada nepakankama. |
Vaiko pavardės suteikimas
Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria - teismo nutartimi. Vaiko tėvų pavardėms esant skirtingoms, vaiko pavardės suteikimas tėvų susitarimu buvo numatytas ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 62 straipsnis.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis bei CK 3.161 straipsnio 1 dalis įtvirtinta viena iš vaiko teisių - teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.
Vaiko išlaikymo pareigos, susijusios su gimimu
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas reglamentuoja šio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XII skyriaus antrasis skirsnis. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vykdydama jai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytas funkcijas, privalo užtikrinti, kad priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas būtų išieškotas įstatymų nustatyta tvarka ir kad vaikui skirtas išlaikymas būtų naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
Pilietybė - gimimo teisė
Pilietybė yra valstybės atributas ir nuolatinis teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Tai suponuoja, kad pilietybės santykiai yra reguliuojami teisės aktais - konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir kt.
Absoliuti asmens dauguma įgyja pilietybę gimdami; pilietybė gali būti suteikiama, jeigu asmuo atitinka įstatymuose nustatytas sąlygas. Kiekvieno asmens teisė į pilietybę pirmą kartą buvo nustatyta 1948 m. gruodžio 10 d. patvirtintoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 15 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę“.
Tradicinis kiaušinių marginimas bičių vašku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
