Šiuolaikiniame pasaulyje tiek išsivysčiusiose, tiek mažiau išsivysčiusiose šalyse moterys neišvengia neplanuoto nėštumo. Netikėtai sužinojusios apie savo nėštumą, moterys patiria neigiamus jausmus, pasimetimą ir baimę. Dauguma moterų jaučia spaudimą iš aplinkinių, šeimos narių, kurie neretai kaltina jas dėl esamos padėties, nurodydami neatsakingą elgesį ar nepasirengimą motinystei. Baimė dėl partnerio nenoro turėti vaikų, aplinkinių reakcijos ar netinkamai suveikusių kontraceptinių priemonių kai kuriais atvejais skatina ryžtis neplanuoto nėštumo nutraukimui - abortui.
Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris neplanavo, nenorėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Šios būsenos priežastys gali būti įvairios: tiek moters amžius ir savarankiškumas, tiek pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, tiek materialinės aplinkybės. Svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys, kurios teigia, jog jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria nėštumo krizę.
Nėštumo ypatumai vyresniame amžiuje
Vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje kasmet didėja ir šiuo metu siekia beveik 30 metų. Vis daugiau moterų kūdikių susilaukia perkopusios 35-40 metų. Pagrindinės priežastys - noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Nors vyresnio amžiaus motinystė turi privalumų, tokių kaip finansinis stabilumas, išmintis ir gyvenimiška patirtis, nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.
Fiziniai ir medicininiai iššūkiai
- Sunkesnis pastojimas: Sulaukus 30-32 metų, kiaušidžių rezervas pradeda sekti, o vaisingumas ima mažėti.
- Persileidimo rizika: Senstant didėja persileidimo tikimybė; manoma, kad pastojus 45 metų amžiaus, vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
- Ligos nėštumo metu: Vyresnės nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija ir gestaciniu diabetu (rizika po 40 metų išauga net 70 proc.).
- Genetinės patologijos: Didėjant moters amžiui, didėja chromosomų patologijų rizika. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 metų, tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300, o 45 metų amžiaus - jau 5 proc. (1 iš 20).
| Rizikos veiksnys | Iki 30 m. | 35-40 m. | Virš 40 m. |
|---|---|---|---|
| Gestacinis diabetas | Maža | Padidėjusi | Labai aukšta |
| Chromosominės ligos | Maža | 1 iš 300 | 1 iš 20 |
| Persileidimo tikimybė | Maža | Vidutinė | Iki 50% |
SVEIKATOS MEDIS - Patarimai būsimiems tėveliams – ką svarbu žinoti planuojant nėštumą
Kaip tinkamai pasiruošti ir sumažinti riziką?
Nėštumas vyresniame amžiuje reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakingo požiūrio į savo sveikatą. Specialistai pabrėžia, kad išankstinė konsultacija su gydytoju padeda ne tik geriau pasiruošti nėštumui, bet ir sumažinti išvengiamų rizikų tikimybę.
Pagrindinės rekomendacijos:
- Sveikas gyvenimo būdas: Žalingų įpročių atsisakymas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra itin svarbūs. Nutukusioms moterims patariama stengtis sumažinti kūno svorį.
- Papildų vartojimas: Folio rūgštį patariama vartoti mažiausiai tris mėnesius prieš pastojimą ir iki dvyliktosios nėštumo savaitės. Taip pat svarbūs vitaminas B12, D, geležis, cinkas ir selenas (vyrams).
- Genetinis ištyrimas: Vyresnėms nėščiosioms dažnai skiriami genetiniai tyrimai, kurie gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Tai leidžia 99,8 proc. tikslumu paneigti pagrindinius genetinius apsigimimus.
- Lėtinių ligų kontrolė: Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, būtinos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu remtis ne spėlionėmis, o aiškia medicinine informacija. Jei ką tik sužinojote, kad esate nėščia, ir to neplanavote, svarbu leisti sau išjausti emocijas, tačiau nepamiršti ieškoti profesionalios pagalbos ir aplinkinių paramos, kuri padėtų priimti teisingus sprendimus.
tags: #neplanuotas #nestumas #vyresniame #amziuje