Lopšelis ir darželis: skirtumai, istorija ir įtraukusis ugdymas
Lopšelis ir darželis yra dvi ankstyvojo vaikų ugdymo įstaigos, skirtos mažiems vaikams. Jos dažnai painiojamos dėl panašios funkcijos - vaikų priežiūros ir ugdymo, tačiau šios įstaigos skiriasi savo paskirtimi, vaikų amžiumi ir ugdymo metodais. Lopšelis labiau orientuotas į mažų vaikų priežiūrą ir emocinį palaikymą, o darželis ruošia vaikus mokyklai, skatindamas savarankiškumą ir ugdymą.
Lopšelis
Lopšelis yra ankstyvosios vaikystės ugdymo įstaiga, skirta labai mažiems vaikams. Lopšeliuose vaikai priimami nuo 1 iki 3 metų amžiaus.
Priežiūra
Lopšelyje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams vaikų poreikiams, tokiems kaip miegas, maitinimas, higiena. Ugdomoji veikla lopšelyje yra pagrįsta žaidimais ir socialiniais įgūdžiais.
Darželis
Darželis yra ugdymo įstaiga, skirta vaikams nuo 3 iki 6 metų, kur vaikai pradeda sistemingai ruoštis mokyklai.
Ugdymo veikla ir savarankiškumas
Darželyje vaikai mokomi per žaidimus, tačiau veiklos yra labiau struktūruotos. Darželyje vaikai pradeda mokytis būti savarankiškesni - valgyti, apsirengti, susitvarkyti asmeninius daiktus. Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui, socializacijai. Šiame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, todėl vienodai svarbios yra visos vaiko galios: fizinės, psichinės ir dvasinės. Ugdymo turinys orientuojamas į vaikui svarbiausių kompetencijų ugdymą, kad per pagrindinę jo veiklą - žaidimą būtų padedama vaikui išsiugdyti svarbiausius, grįstus žiniomis ir įgytais įgūdžiais bei vertybinėmis nuostatomis gebėjimus.
Priešmokyklinis ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas (ugdomi 5/6-7 metų vaikai) yra vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 6 metų padėti subręsti mokyklai.
Lopšelių-darželių istorija Lietuvoje
Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros ir kitus poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Jie skirstomi į grupes pagal amžių.
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 metais vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 metais jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 metais jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika).
Pedagogų rengimas
1921 metais Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 metais „Caritas“ prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus. 1936 ir 1939 metais Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus. 1936, 1937 ir 1938 metais Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėnesių kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
Pokyčiai sovietmečiu ir po nepriklausomybės atkūrimo
SSRS okupavus Lietuvą, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 metų pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 metais vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 metais priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) metų, į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) metų amžiaus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metų pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517‑oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Mokslininkai atskleidžia netikėtą lietuvės DNR kilmę
Įtraukusis ugdymas lopšeliuose-darželiuose
Nuo 1993 m. įtraukiojo ugdymo principus taikantis darželis-lopšelis „Bitutė“ džiaugiasi pagaliau pribrendusiais pokyčiais švietimo sistemoje. Visuomenės sąmoningumą ir augančią toleranciją rodo tai, kad šiandien vis drąsiau kalbama apie skirtingus vaikus vienoje klasėje. „Pagaliau atsiranda suvokimas, kad ir būdami labai skirtingi, visi turime teisę augti, tobulėti kartu ir neužsidaryti savitose, tarsi izoliuotose grupėse. SUP (Specialiųjų ugdymosi poreikių) vaikų integravimas yra svarbus, jei norime mažinti atskirtį, organizuoti lygiavertį ugdymą, atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Visiems vaikams reikalingas bendravimas su bendraamžiais, jie ir jų tėvai neturi jaustis kitokie, atstumti. Visuomenė turi pažinti, priimti, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų tėvams. Šeimos turi turėti galimybę rinktis geriausiai vaiko poreikius atitinkančią įstaigą, vaikai - gauti visavertį ugdymą, o jų tėvai - galimybę realizuoti save, dirbti.“
Įtraukiojo ugdymo organizavimas
Organizuojant įtraukųjį ugdymą, labai svarbus visų šiame procese dalyvaujančiųjų indėlis. Bendradarbiaudami tarpusavyje mokytojai, ugdytinių tėvai, specialistai ir mokytojų padėjėjai sprendžia iškilusius vaikų ugdymosi ir aplinkos pritaikymo klausimus. „Bitutėje“ nuolat ugdomi specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai, o jų įtraukimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. „Reikia kantrybės ir rūpestingumo ieškant kartu to, kas geriausia vaikui. Čia pasitarnauja užmegztas abipusiu pasitikėjimu grįstas ryšys. Nuolat stipriname požiūrį ir supratimą, jog kiekvieno asmens skirtybes reikia traktuoti kaip mokymosi ir tobulėjimo galimybes. Įstaigoje vaikams pritaikyta aplinka, taikomi įvairūs ugdymo metodai ir priemonės.“
Ankstyvojo įtraukiojo ugdymo svarba
Organizuoti įtraukųjį ugdymą nuo pat ankstyvo amžiaus, t. y. dar lopšelio ar darželio grupėse, ypač svarbu, mat tokio amžiaus vaikai dar neturi jokių nuostatų apie kitoniškumą, negalias ir sutrikimus. „Kartais vyresniems vaikams sunkiau priimti, suprasti „kitokį“ ar „kitaip“ besielgiantį vaiką. Vaikai, kurie kartu ugdėsi ir augo nuo lopšelio grupės, nepastebi skirtumų, natūraliai priima SUP turinčius vaikus. Jie patys ieško būdų, kaip nuraminti ar kuo užimti SUP turintį vaiką, nuoširdžiai jam padeda veiklose. Susidarę bendravimo ir bendradarbiavimo, gebėjimo priimti kitoniškumą įgūdžiai teigiamai veikia tolimesnę ugdymosi eigą. Ankstyvas SUP vaikų ugdymas bendrose grupėse tarp bendraamžių padeda vaikams ir tėvams lengviau integruotis į visuomenę.“
Specialioji pedagoginė pagalba
Lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorės pavaduotoja Erika Orlauskienė pasakoja, kad šioje įstaigoje specialiojo ugdymo klausimus sprendžia vaiko gerovės komisija, kuri organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą ir atlieka kitas su vaikų gerove susijusias funkcijas. Specialiąją pedagoginę pagalbą lopšelyje-darželyje teikia specialusis pedagogas, logopedas, mokytojo padėjėjas ir socialinis pedagogas. "Specialusis pedagogas atlieka pedagoginį vaikų vertinimą, nustato vaikų žinių, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą. Padeda vaikams įsisavinti ugdymo turinį ir lavina jų funkcijas, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, gebėjimus, ugdymosi galimybes ir ypatumus."
Svarbų darbą ugdymo procese atlieka ir logopedas, kuris, įvertinęs vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius, sudaro individualiąsias, pogrupines ir grupines SUP vaiko kalbos ugdymo programas, padeda įveikti SUP vaikų kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus. „Logopedas padeda pedagogams pritaikyti ugdomąją medžiagą ir ugdymo priemones, konsultuoja mokytojus, tėvus specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais, rengia ir naudoja specialiosios pedagoginės pagalbos priemones, skirtas vaikų kalbos ir komunikacijos lavinimui. Tuo tarpu socialinis pedagogas užtikrina vaiko saugumą įstaigoje, padeda jam geriau adaptuotis, racionaliai išnaudoti teikiamas galimybes visapusiškam augimui.“
Mokytojai ir specialistai, įgiję didelę komandinio darbo patirtį, dalijasi gerąja darbo patirtimi savivaldybės, šalies mastu. Nors įtraukusis ugdymas yra sudėtingesnis procesas, jis itin naudingas, o taip pat ir įdomus, mat skatina kitaip pažvelgti į patį ugdymo procesą, prisitaikyti prie nestandartinių situacijų, patiems nuolatos tobulėti. „Turime pažinti kiekvieną vaiką: jo galias, poreikius, įpročius, sveikatos problemas. Ugdymo turinys ir mokymosi aplinka kuriama taip, kad grupėje ir darželyje gerai jaustųsi visi. Grupėse, kuriose ugdomi SUP turintys vaikai, dirba mokytojo padėjėjai, mokytojai nuolatos bendradarbiauja su pagalbos mokiniui specialistais rengdami užduotis, planuodami veiklą, rinkdamiesi ar drauge kurdami priemones. Pedagogams būtina nuolatos domėtis naujomis metodinėmis priemonėmis, skaitmeniniais ištekliais, padedančiais suprasti SUP vaikus, gilinti pedagogines psichologines žinias. Taip pat reikalingas nuolatinis tėvų švietimas ir palaikymas.“
Aplinkos pritaikymas
Tam, kad SUP turintys vaikai ne tik gautų visą reikiamą pagalbą, bet ir ugdymosi įstaigoje jaustųsi saugiai ir komfortabiliai, reikalinga ir jiems pritaikyta infrastruktūra. „Įstaigoje stengiamės atliepti kiekvieno vaiko poreikius: įrengti keltuvai, įsigyta interaktyvių priemonių, puikiai įrengtos edukacinės erdvės, kuriose vaikai gali pabūti vieni arba su bendraamžiais, atsipalaiduoti, nusiraminti, atrasti, kurti. Šiose erdvėse vedamos tiek grupinės, tiek ir individualios veiklos, teikiama švietimo pagalba. SUP turintys vaikai turi galimybę pabūti vieni, emociškai pailsėti, pakeisti grupės aplinką su mokytojo padėjėja ar specialistu išeidami į edukacines erdves. Darželyje gerbiami ir pripažįstami visi vaikai. Mūsų vertybės: abipusis supratimas, lygiavertiškumas, pasitikėjimas, kūrybiškumas, laisvas pasirinkimas, tyrinėjimo, pažinimo ir atradimo džiaugsmas.“
Darželyje sukurtos erdvės, kuriose įdomios veiklos randa visi vaikai. Tai ir konstravimo kambarys, pojūčių erdvės, kuriose gausu įvairių sensorinių priemonių liesti rankomis, lipti pėdutėmis, spalvotos ir šviečiančios kaladėlės, kreivi veidrodžiai, burbuliuojančios sienelės, spalvą keičiantis burbulų vamzdis su ryškiaspalvėmis žuvytėmis.
Mokslininkai atskleidžia netikėtą lietuvės DNR kilmę
Tėvų patirtis
Viena mama, leidžianti savo 4 metukų sūnelį, turintį vaikystės autizmo diagnozę ir prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą, į lopšelį-darželį „Bitutė“, pasakoja, kad glaudus bendradarbiavimas su ugdymosi įstaigos specialistais ir pedagogais yra tai, kas geriausiai atspindi įtraukiojo ugdymo vertybes. „Sūnus turi jam skirtą padėjėją, kuri pagelbėja kasdieninėse veiklose, išvykose. Sūnaus grupėje dirbančios mokytojos bei padėjėjos yra rūpestingos, sumanios, supratingos, todėl visuomet randa būdą išspręsti skirtingas situacijas, o iškilus rimtesnėms problemoms tų išeičių, kaip padėti mūsų ypatingam vaikui, ieškome kartu. Tam, kad jam būtų ramiau, saugiau, kad pats nepaskęstų savo emocijų jūroje.“
Pašnekovė pasidžiaugia - darželio-lopšelio darbuotojai deda visas pastangas, kad tiek jos sūnus, tiek ir kiti vaikai turėtų geriausias sąlygas augti ir pažinti pasaulį savaip. „Net namuose įsigijome geometrines figūras su spalvotais stikliukais, kad būtų įdomu žiūrėti ne tik į pasaulį, bet ir į pagrindinį sūnaus pomėgį - skaičius. Darželyje dirbančios specialistės randa būdų, kaip sudominti vaiką, paskatinti jį atlikti užduotis ar tiesiog nuraminti, paskatinti, pagirti. Žinau tai, nes specialisčių įdirbis kalba sūnaus lūpomis, jo keliamais klausimais ir rastais atsakymais. Galiu pasakyti, kad mes, kaip nuostabaus ir ypatingo vaiko šeima, esame labai patenkinti sūnaus ugdymu.“
Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis, atsižvelgiant į šeimų poreikius, yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
