Abortų įstatymo diskusijos Lenkijoje: griežčiausi apribojimai ir visuomenės atsakas

Lenkijos abortų įstatymas yra vienas griežčiausių Europoje. Ši byla sukėlė masinius protestus, nes buvo susijusi su šalies abortų įstatymais, kurie yra vieni griežčiausių Europoje.

Valdant ankstesnei dešiniųjų vyriausybei, 2020 m. Lenkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad abortai nebeleidžiami net tais atvejais, kai vaisius turi sunkių anomalijų. Jau prieš tai dvejuose „Teisė.pro“ skelbtuose autorių straipsniuose buvo atkreiptas skaitytojų dėmesys į masinius protestus sukėlusį, 2020 m. spalio 22 d. priimtą Lenkijos Konstitucinio Tribunolo (toliau ir - Tribunolas, KT) nutarimą, kuriuo Tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju (esant sunkiam ir nepagydomam vaisiaus pažeidimui, neišgydomai vaisiaus ligai, kuri pavojinga jo gyvybei) prieštarauja konstitucinėms teisėms į gyvybę (Konstitucijos 38 str.) ir į žmogaus orumą (Konstitucijos 30 str.) (Nutarimas).

Šiuo metu abortai Lenkijoje leidžiami tik išprievartavimo ar kraujomaišos atvejais arba jei kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai. Nuo to laiko legalūs abortai leidžiami tik išprievartavimo, incesto atvejais arba kai moters gyvybei gresia pavojus.

Rezonansinis atvejis Pščinos mieste

Incidentas įvyko 2021 m. pietiniame Lenkijos Pščinos mieste, netrukus po to, kai buvo sugriežtinti abortų įstatymai. 30 metų besilaukianti moteris, kurios vaisiui buvo diagnozuotos sunkios anomalijos, buvo paguldyta į vietos ligoninę 22-ąją nėštumo savaitę po to, kai jai plyšo vaisiaus vandenų maišas. Gydytojai laukė, kol vaisius natūraliai žus, tačiau moteris mirė nuo septinio šoko.

Pščinos teismas pareiškė, kad gydytojų veiksmai sukėlė pavojų moters gyvybei, ir pripažino juos kaltais dėl medicininio aplaidumo. Vienas gydytojas buvo nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kitam gydytojui skirta 15 mėnesių laisvės atėmimo. Jiems abiem šešerius metus uždrausta verstis medicinos praktika. Jų vadovui skirta vienų metų lygtinė bausmė ir draudimas ketverius metus verstis profesine veikla. Pasak naujienų agentūros PAP, ketvirtadienį paskelbtas nuosprendis dar nėra galutinis.

Organizacija „Strajk Kobiet“ (Moterų streikas) naujienų agentūrai PAP sakė, kad, jų žiniomis, tai pirmas tokio pobūdžio teismo sprendimas Lenkijoje. „Pastaraisiais metais kelios moterys mirė panašiomis aplinkybėmis, kaip ir Pščinos atveju, ir kiekviena mirtis sukėlė protestus visoje šalyje.“ Penktadienį laikraštis „Gazeta Wyborcza“ šiuos nuosprendžius pavadino „svarbiu Lenkijos moterų kovos už savo teises, t. y. kovos už žmogaus teises, istorijos etapu“.

Griežti abortų apribojimai ir jų pasekmės

Pagal galiojančius įstatymus ne tik medicinos personalas, bet ir partneriai, vyrai bei šeimos nariai gali sulaukti teisinių pasekmių už pagalbą siekiant pasidaryti abortą. Už nėštumo nutraukimą (moteriai sutikus) iš esmės baudžiama laisvės atėmimu iki trijų metų. Tokia pati bausmė taikoma ir asmenims, kurie padeda ar įtikina nėščią moterį nutraukti nėštumą. Šiems veiksmams atlikti taikomas kvalifikuotas pažeidimas, jei vaisius jau yra įgijęs galimybę gyventi savarankiškai nuo nėščiosios kūno.

Yra tam tikros minėto bendro abortų draudimo išlygos. Išimtis taikoma, jei nėštumas tiesiogiai kelia grėsmę moters gyvybei. Aplinkybes, dėl kurių būtina nutraukti nėštumą, turi patvirtinti ne tas, kuris atliks abortą, o kitas gydytojas. Jei moteriai jau būtinas trečias leistinas abortas, jį pirmiausia turi patvirtinti kompetentingas prokuroras (tačiau nutraukti nėštumą tokiu atveju būtų galima tik tada, kai nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių).

Nors aborto kaip pasirinkimo galimybes tam tikromis sąlygomis garantuoja įstatymai, praktiškai ši garantija suteikiama retai. Gydytojai nurodo vadinamąją sąžinės išlygą iš Medicinos ir odontologijos profesijų įstatymo 39 straipsnio, pagal kurią jie neprivalo teikti sveikatos priežiūros paslaugų, nesuderinamų su jų sąžine. Iš tiesų gydytojai taip pat būtų įpareigoti nukreipti pacientą pas kitą gydytoją ar kitą medicinos įstaigą. Valstybinės gydymo įstaigos Lenkijoje yra labai politizuotos. Tačiau gydytojai baiminasi darbo įstatymų padarinių, jei būtų įteisinti abortai. Dėl šios priežasties jie dažnai atsisako pasakyti pacientams, kokie kiti gydytojai atlieka abortus.

Sveikatos apsaugos ministrė Izabela Leszczyna teismo proceso metu teigė, kad ligoninės turi aiškias gaires dėl abortų, kai moters gyvybei ar sveikatai kyla pavojus. Lenkijos ginekologų ir akušerių draugijos pirmininkas Piotras Sieroszewskis teigė, kad moters gyvybė visada turi būti svarbiausia.

Konstitucinio Tribunolo nutarimas ir jo kritika

2020 m. spalio 22 d. Konstitucinis Tribunolas paskelbė savo internetinėje svetainėje tik analizuojamo nutarimo įžanginę ir rezoliucinę dalį (be motyvų), o visas nutarimas turėjo būti nedelsiant paskelbtas oficialiame leidinyje Dzienik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej. Tačiau visas nutarimo tekstas buvo paskelbtas tik po 3 mėnesių, motyvuojant tuo, kad Konstitucinis Tribunolas „rašo motyvuojamąją nutarimo dalį“. 2021 m. sausio 27 d. pagaliau paskelbus oficialiame leidinyje visą nutarimo tekstą (apimtis 154 puslapiai), visuomenę nustebino tai, kad Nutarimo motyvuojamąją dalį sudarė tik 20 puslapių, o net 114 puslapių skirta penkių KT teisėjų atskirosioms nuomonėms.

Tribunolo argumentai

Vadovaujantis kokiais argumentais Konstitucinis Tribunolas priėmė šį sprendimą? Konstitucinis Tribunolas nagrinėjo 1993 m. sausio 7 d. Įstatymą dėl šeimos planavimo, žmogaus vaisiaus apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų, kuriame expresis verbis kalbama apie žmogaus vaisių, tačiau Konstitucinis Tribunolas savo sprendime vartoja ne žmogaus vaisiaus ar embriono, o „vaiko“ sąvoką. Konstitucijos 71 str. 2 d. nustatyta, kad „Motina iki vaiko gimimo ir po jo turi teisę į ypatingą viešosios valdžios pagalbą“. Anot Tribunolo, jeigu motina yra saugojama iki ir po vaiko gimimo, tai vaiku tampama ne tik po gimimo, bet ir iki gimimo, t.y. vaikas prenataliniame periode taip pat turi orumą.

Konstitucinis Tribunolas analizavo vaiko teisinį statusą jo prenataliniame periode ir konstatavo, kad vaikas šiame savo gyvenimo etape, kaip ir kiekvienas gimęs vaikas, turi žmogaus orumą. Anot Tribunolo, „demokratinę teisinę valstybę kuria konstitucines teises ir laisves turinčių subjektų bendruomenė, o tokioje valstybėje kiekvienas turi orumą. Lenkijos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas prigimtinis ir neatimamas žmogaus orumas yra neliečiamas, o jį gerbti ir saugoti yra viešosios valdžios pareiga. Tai reiškia, kad asmens egzistavimas yra konstitucinė vertybė, o žmogus nėra priemonė kažkokiam tikslui pasiekti, žmogus pats yra tikslas savyje. Prigimtinis ir neatimamas kiekvieno žmogaus orumas yra vienodas ir draudžiama jį diferencijuoti. Konstituciškai nepriimtina teigti, kad asmuo dėl tam tikrų savo savybių yra mažiau vertingas nei kitas asmuo. Vaikas prenataliniame periode turi teisę į gyvybę.“

Konstitucinis Tribunolas konstatavo, kad demokratinėje teisinėje valstybėje aukščiausioji vertybė yra žmogus ir visi su juo susiję gėriai. Vienas iš tokių gėrių yra gyvybė, kuris demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti konstituciškai saugomas kiekviename žmogaus vystymosi etape. „Konstitucija saugo žmogaus gyvybę kiekviename jos periode, inter alia prenatalinėje stadijoje, ši apsauga negali būti diferencijuota priklausomai nuo skirtingo žmogaus gyvenimo periodo.“

Anot Konstitucinio Tribunolo, motinystės apsauga neturi reikšti vien nėščios moters ir pagimdžiusios motinos interesų apsaugos. Motinystė visada yra siejama su vaiku, taip pat ir tik su pradėta gyvybe. KT kategoriškai pasisakė prieš „liberaliąją eugeniką“, kai privatūs asmenys siekia genetiniais būdais gerinti savo palikuonių paveldimas savybes, ir atsiranda „visuomenės rūšiavimo“ rizika. Anot Tribunolo, ginčijama 1993 m. sausio 7 d. Konstitucija negina gyvybės nuo pradėjimo momento.

Atsižvelgiant į atliktą Konstitucijos projektų analizę buvo konstatuota, kad „Konstitucijoje nesant tikslaus reglamentavimo apie žmogaus gyvybės pradžią ir pabaigą bei jos apsaugą - šio klausimo sprendimą Konstitucijos kūrėjai perdavė spręsti Konstituciniam Tribunolui“, kuris analizuojamoje konstitucinėje byloje konstatavo, kad gyvybė yra saugojama nuo pradėjimo momento.

Nutarimo kritika

Nutarimas buvo ir yra prieštaringai vertinamas ne tik visuomenės, bet Lenkijos Respublikos konstitucinės teisės mokslininkų. Nutarimą kritikuojantys konstitucinės teisės mokslininkai teigia priešingai, kad Konstitucijos kūrėjai vengė įtvirtinti teisę į gyvybę nuo pradėjimo momento nenorėdami absoliučiai uždrausti Lenkijoje nėštumo nutraukimą. „Lakoniškas Konstitucijos 38 str. nuostatos pobūdis įrodo lydėjusių diskusijų gausą dėl teisinės gyvybės apsaugos modelio Konstitucijoje, kas paskatino kūrėjus priimti sprendimą, kuris nenustato gyvybės apsaugos ribų Lenkijoje.“

Nutarimo kritikai nurodo, kad Konstitucijos kūrėjai nesiekė nuspręsti, kada tampama žmogumi, nes tai yra ne teisinis, o etinis ir moralinis klausimas. Taigi Tribunolas suteikė sau teisę spręsti piliečiams svarbius klausimus ne tik nesivadovaudamas Konstitucijos kūrėjų valia, bet priimdamas jų valiai prieštaraujančius sprendimus.

Konstitucinis Tribunolas sprendimą motyvuoja vadovaudamasis tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Vaiko teisių konvencijos) nuostatomis, kurios, anot KT, tik patvirtina priimto sprendimo teisingumą. Tačiau Nutarimo kritikai atkreipia dėmesį, kad Tribunolas tik išvardina tarptautinius teisės aktus, jų nuostatas, tačiau nepateikia tarptautinių teismų, aiškinančių šių nuostatų esmę, jurisprudencijos. Taip yra todėl, nes šių teismų doktrina yra priešinga priimtam KT nutarimui. Pavyzdžiui, 2004 m. sprendime „Vo vs. Prancūziją“ EŽTT, inter alia, pažymėjo, kad EŽTK 2 str. („Teisė į gyvybę“) negina negimusio vaiko teisių, o 2011 m. sprendime „R. R. vs. Lenkiją“ EŽTT konstatavo Lenkijos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių moterų reprodukcines teises, neatitikimą EŽTK 3 str. (kankinimų draudimą).

Kritikai teigia, kad motina negali būti depersonalizuojama, t.y. ji negali būti verčiama būti vien tik inkubatoriumi vaikui. Taigi saugojant vaisiaus teisę į gyvybę ir jo orumą yra pažeidžiamos moters teisės ir laisvės. 2021 m. sausio 27 d. oficialiai paskelbus prieštaringą Nutarimą Lenkijos miestuose vėl prasidėjo masinės protesto akcijos. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ reaguodama į situaciją Lenkijoje pareiškė, kad draudimai niekada neužkerta kelio abortams.

Abortų statistika ir eugenikos dilema

1993 m. Lenkijoje buvo priimtas šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymas, pakeitęs dar 1956 m. priimtą sovietinį įstatymą dėl nėštumo nutraukimo pagrindų. Tuometinio prezidento Lecho Valensos pasirašytas įstatymas leido abortą tais atvejais, kai nėštumas kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, arba yra didelė rimto ir nepagydomo vaisiaus apsigimimo tikimybė, ar kai nėštumas yra neteisėto veiksmo (išprievartavimo ar incesto) pasekmė. Pirmais dviem atvejais nėštumo nutraukimas buvo galimas iki tol, kol vaisius gali išgyventi atskirai nuo moters kūno (pagal taip vadinamą „išgyvenamumo“ („viability“) arba 500 gr. kriterijų), o nėštumo, kuris yra neteisėto veiksmo rezultatas - jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau 12 savaičių. Šis įstatymas su nedidelėmis išimtimis galioja iki dabar. Konstitucinio Tribunolo sprendimas palietė tik vieną iš jų. Klausimas, kokia apimtimi?

Statistiniai duomenys

Paanalizuokime statistiką. 2019 m. Lenkijoje buvo atlikta 1100 abortų, iš jų - 1074 abortai, kai perinataliniai testai arba kitos medicininės indikacijos rodė didelio rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybę ar nepagydomos ligos, dėl kurios kilo grėsmė vaisiaus gyvybei, kas sudaro 97,63 proc. atvejų. 33 atvejais nėštumas buvo nutrauktas kaip keliantis grėsmę moters sveikatai ar gyvybei. Kaip jau minėta, dėl vaisiaus apsigimimo Lenkijoje atliekama 98 proc. abortų.

Oficialūs duomenys sako, kad iš 1074 atvejų, kai buvo nustatyta didelė rimto ir negrįžtamo vaisiaus apsigimimo tikimybė arba nepagydoma liga, kelianti grėsmę vaisiaus gyvybei, dažniausiai buvo nustatoma trisomija 21, arba Dauno sindromas: 271 tais atvejais, kai nėra somatinių defektų, o 164 - su somatiniais defektais, kas sudaro 40,5 proc. atvejų. Kita abortų šiuo pagrindu priežastis - nustatyti dviejų ar daugiau organų vystymosi sutrikimai, kurie sudarė 18,6 proc. atvejų. O 156 atvejais buvo nustatyta vieno iš organų vystymosi sutrikimai (14,5 proc. atvejų). 88 atvejais diagnozė parodė trisomiją 13 arba trisomiją 18 su gretutiniais somatiniais defektais, o 60 atvejų - trisomiją 13 arba trisomiją 18 be gretutinių ligų. Kiti atvejai buvo genetiniai sindromai su vaisiaus edema ir Turnerio sindromas su gretutiniais somatiniais defektais.

Kitaip tariant, du iš penkių abortų nutraukimų dėl vaisiaus apsigimimo buvo susiję su nėštumu, kada moteris laukėsi Dauno sindromą turinčio kūdikio. Reikia pastebėti, kad nuo minėto įstatymo įsigaliojimo abortų Lenkijoje nuolat mažėjo (nuo 789 1994 m. iki 124 - 2001 metais, o po to vėl pradėjo augti, kol 2014 m. aplenkė 1994 m. lygį. Šį abortų skaičiaus padidėjimą lėmė sveikatos priežiūros sektoriuje įdiegta perinatalinė diagnostika, kurios XXI a. pr. Lenkijoje nebuvo. Prenatalinė diagnostika leidžia gana anksti nustatyti Dauno sindromo atvejus.

Dėl šios priežasties asmenų, turinčių Dauno sindromą ateityje gali visai nelikti: pvz., per dešimt metų JK vaikų, abortuojamų dėl Dauno sindromo diagnozės, skaičius padidėjo 42 procentais ir auga toliau. Tokių vaikų praktiškai nebegimsta Islandijoje ir Danijoje, kur abortuojama atitinkamai 99 ir 98 proc. Dauno sindromą turinčių vaikų. Tokią sveikatos politiką kritikuojantys kalba apie modernią genocido formą, ir teigia, kad ji pažeidžia tarptautinės teisės normas.

Abortų skaičiaus palyginimas su kitomis šalimis (2018 m.)

Reaguodama į didėjantį abortų dėl šios priežasties skaičių, Teisė ir Teisingumas (PiS) 2016 m. bandė priimti įstatymą, kuriuo būtų apginta Dauno sindromą turinčio vaisiaus teisė gyventi. Tačiau Lenkijos parlamentas atmetė pasiūlytą įstatymo pataisą. Tada valdantieji kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą, kurio sprendimas šiandien ir kelia aistras.

Nors visas Konstitucinio Tribunolo sprendimas dar nėra paskelbtas, iš rezoliucinės jos dalies akivaizdu, kad Jis laiko šeimos planavimo, žmogaus gyvybės apsaugos ir nėštumo nutraukimo sąlygų įstatymą prieštaraujantį Lenkijos Konstitucijai ta apimtimi, kiek ji legalizuoja neteisėtą eugeninę praktiką negimusio vaiko atžvilgiu ir nesuteikia jam žmogaus orumą atitinkančios apsaugos ir pagarbos („legalizują praktyki eugeniczne w stosunku do dziecka jeszcze nieurodzonego, odmawiając mu tym samym poszanowania i ochrony godności człowieka‘). Tribunolo nuomone, įstatymas negali padaryti negimusio asmens apsaugą priklausomą nuo jo sveikatos būklės ir jį tokiu būdu diskriminuoti („uzależniają ochronę prawa do życia dziecka jeszcze nieurodzonego od jego stanu zdrowia, co stanowi zakazaną bezpośrednią dyskryminację”), ir leisti nutraukti nėštumą be pakankamo kito gėrio apsaugos pagrindimo („przerywanie ciąży bez dostatecznego usprawiedliwienia koniecznością ochrony innej wartości”).

Politinių diskusijų įkarštis ir koalicijos nesutarimai

Lenkijos parlamente prasidėjo diskusijos dėl abortų legalizavimo. Šiuo metu ant stalo - keturi pasiūlymai, kaip liberalizuoti nėštumo nutraukimo įstatymus. „Lenkijoje abortų įstatymas yra griežčiausias Europoje. 2020 metais Konstitucinio Teismo sprendimas, kad abortai net ir dėl vaisiaus išsigimimo yra nelegalūs ir prieštarauja Lenkijos Konstitucijai, saugančiai gyvybę, sukėlė masinius protestus ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tačiau net ir tos kelios partijos, sudarančios valdančiąją daugumą, nesutarė ir nėra vieno aiškaus sprendimo, kaip turėtų būti tai išspręsta“, - pasakoja LRT bendradarbis Lenkijoje.

„Vienas - pasiūlytas Donaldo Tusko „Piliečių koalicijos“, jis liberalizuoja abortus iki dvyliktos savaitės bet kokiais atvejais. Panašus ir kairiųjų partijų pasiūlymas. Kairiųjų pasiūlymas - dekriminalizuoti abortus, kad gydytojai ir visuomeninės organizacijos nesijaustų persekiojami dėl pagalbos vykdant abortus.“

2024 m. dabartinė centro kairiųjų vyriausybė mėgino liberalizuoti abortų įstatymus, tačiau nesugebėjo įgyvendinti reformų - net ir tokių kuklių, kaip kriminalinių bausmių už pagalbą atliekant abortą panaikinimas. D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, tačiau kiti koalicijos nariai yra susiskaldę. Parlamente jau kelis mėnesius stringa didesnes reprodukcines teises numatantys įstatymai, o tai sukėlė daugybės moterų ir teisių gynimo grupių nusivylimą ir pyktį.

„Siūloma ir permesti atsakomybę Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, kurio kadencija po truputį baigiasi. Galbūt jis to sprendimo nepriims, bet yra viltis, kad kitais metais liberalių partijų kandidatas laimės prezidento rinkimus ir bus galima priimti liberalizavimo įstatymus.“ Manoma, kad procedūra, kuri gali užtrukti savaites ar net mėnesius, galiausiai atmes konservatorių prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), kurio kadencija tęsis dar metus. Kadangi jis yra opozicinės konservatyviosios partijos PiS sąjungininkas, tai yra mažai tikėtina.

Kuo jos baigsis, neaišku, nes valdančiojoje koalicijoje esama susiskaldymo. Ketvirtadienio popietę turėtų prasidėti šešias valandas trunkančios diskusijos dėl D. Tusko „Piliečių koalicijos“ pateikto įstatymo projekto, numatančio legalizuoti abortus iki 12-os nėštumo savaitės, ir dar trijų siūlymų, kuriuos pateikė koalicijos partneriai. Tačiau rezultatas nėra aiškus, nes kai kurie koalicijos įstatymų leidėjai nenori išreikšti paramos penktadienį numatytame balsavime.

Nors D. Tuskas turi didelę valdymo patirtį, jis nepateikė savo koalicijai nė vienos aiškios abortų liberalizavimo gairės.

Bažnyčios įtaka ir visuomenės poliarizacija

Lenkijos Katalikų Bažnyčia paragino sekmadienį paskelbti maldos diena „ginant pradėtą gyvybę“ ir parėmė eitynes, kurias organizavo judėjimas prieš abortus. „Pastaraisiais mėnesiais propaguojant abortus, eitynės bus reta proga parodyti savo paramą žmogaus gyvybės apsaugai nuo pat pastojimo iki natūralios mirties“, - sakoma prieš abortus nukreiptų judėjimų federacijos pareiškime.

Ypač kliuvo Katalikų Bažnyčiai, kaip neva įtakojusiai tokio sprendimo priėmimą: buvo protestuojama prie bažnyčių, kai kur net sutrukdytos pamaldos, apgadinti paminklai. „Tegul Lenkija būna šalis, kuri saugo gyvybę kiekvieną akimirką, nuo jos atsiradimo motinos įsčiose iki natūralios pabaigos“, - sakė Pranciškus kovo 20 d. bendrojoje audiencijoje.

Tai, kas vyksta Lenkijoje primena tai, kas dar visai neseniai vyko JAV (tik nuosaikesniu mastu). Minios emocinis įkrovimas ir manipuliavimas jos nepasilenkimu yra šiuolaikinis sociopolitinis fenomenas, galimas dėl vis didėjančios visuomenės poliarizacijos vertybiniais klausimais. Gali būti, kad lenkai, po minimalių partijos Teisė ir Teisingumas ir prezidento Andrzej Duda pergalių rinkimuose atrado savąjį „Black Lives Matter“.

tags: #katalikiskoje #lenkijoje #verda #aistros #del #abortu

• Vaikiškų traktorių nauda
• Josepho Wallacho biografija ir reikšmingas indėlis į žiniasklaidą
• Kaip skaičiuojamos motinystės išmokos: išsamus gidas
• Apsaugos priemonės vaikų futbolo treniruotėse
• kodėl verta rinktis mūsų vaikų studiją?