Globos namų gyvenamieji kambariai gali atrodyti nejaukūs, jiems gali trūkti vaikų asmeninių daiktų, nuotraukų ar net žaislų. Tokį liūdną vaizdą kartais pamatė globos namuose apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai. Net ketvirtadalis apklaustų globotinių pripažino negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti jų kambarys.
Atsakymą į ministerijos atsiųstas patikrinimo išvadas rengianti globos namų direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos yra tendencingos - apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą. „Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, - aiškino J. Pagojienė.
Kritikuoja pačius tikrintojus. Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs. Net 46% apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42% - nesijaučia saugūs nuo smurto. Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21% apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Maža to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų. „Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, - pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė. Be to, pasak jos, patyčios ir smurtas tarp bendraamžių - ne vien tik šios įstaigos problema.
Globos namams kliuvo ir už vaikams taikomas netinkamas drausminimo priemones. Tikrintojus nustebino, kad neišsiaiškinusi, kas subraižė ką tik nudažytą sieną, globos namų administracija nubaudė visus vaikus - vieną mėnesį neišmokėjo kišenpinigių. Departamento specialistų nuomone, tokia bausmė galėjo padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, nes grupinių drausminamųjų priemonių taikymas supriešina vaikus. Ministerijos specialistai pabrėžė, kad personalas, užuot nubaudęs solidariai visus, turi su vaikais kalbėtis, aiškinti, koks elgesys nepriimtinas.
Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių - šie jiems atvežami tiesiai į globos namus.
Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų. Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normas, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai.
Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų. Vaikų saugumo personalas irgi negali užtikrinti, nes darbuotojų per mažai. Globos namuose naktimis lieka tik keturi suaugusieji - po du kiekviename aukšte.

Ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. J. Pagojienė pripažįsta, kad ištaisyti bus tikrai ne visi. Anot direktorės, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija - nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai. „Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, - teigė J. Pagojienė.
Direktorė sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti. Kokioms prieštarauja, nenori komentuoti. „Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, - stebisi įstaigos vadovė. Jos nuomone, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose. „Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, - mano J. Pagojienė.
Iš globos namus patikrinusios ministerijos išvadų sulaukę Panevėžio rajono vadovai griebėsi už galvų. Meras Povilas Žagunis buvo pasiryžęs netgi lėkti į ministeriją aiškintis. Jis neslepia buvęs įsitikinęs, kad rekonstruoti, sutvarkyti globos namai Linkaučiuose yra idealūs gyventi vaikams. Vis dėlto Savivaldybės atstovai nulėkė ne į Vilnių, o į Molėtus, kur įkurti pavyzdiniai Lietuvoje, prieš trejus metus statyti vaikų globos namai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta: kad Panevėžio rajono vaikai gyventų taip, kaip globotiniai molėtiškiai, reikėtų statyti naujus globos namus arba perpus sumažinti vaikų. Kur tada dėti maždaug trisdešimt globotinių, jei Panevėžio rajone svetimiems vaikams duris atveria tik viena, Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna Teberešiškių kaime, rajono valdžiai - neįmenama mįslė. „Visoje šalyje tos pačios problemos dėl globos namų. Ministerijai turbūt pačiai teks savo reikalavimus pakeisti. Įtariame, kad juos nuo užsienio nukopijavę surašė. Sąlygos Linkaučiuose gyventi geros, bet tokių, kokių nori ministerija, neįmanoma sudaryti“, - pripažįsta V. Žiurlys.
Anot jo, ir pavyzdiniais laikomi Molėtuose jau po keleto metų neatitiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimų. Mat ateityje globos namų šeimynose galės gyventi nebe po 12-a, o po 8-is vaikus. Vadovus stebina ne tik keliami reikalavimai dėl vaikų gyvenimo sąlygų, bet ir dėl jų auklėjimo Linkaučiuose dirbantiems pedagogams išsakyti priekaištai. „Nelogiška, kad prasižengusiam vaikui globos namai nebegali neišmokėti kišenpinigių. Tai kokią dar jam drausminę priemonę sugalvoti? Mes sutinkame, kad ten bėdų yra, vaikai juk ne iš idealių šeimų atėję, bet realybėje ne visai taip, kaip tikrintojai nupiešė“, - tvirtina V. Žiurlys. Jis nemato nieko blogo ir dėl to, kad globos namų direktorė už subraižytą sieną nubaudė visus. „Direktorė neišmokėtų kišenpinigių kitur nepanaudojo, jie liko vaikų ekskursijai“, - užstojo V. Žiurlys.
Socialinių paslaugų priežiūros departamento vedėjo pavaduotoją Kristiną Suslavičiūtę-Jokubauskienę stebina Savivaldybės gynybinė pozicija. „Visose globos įstaigose patikrinimas vyksta vienodai - kalbamasi su darbuotojais, su vaikais. Stengiamės pažiūrėti tikrai lanksčiai ir atsižvelgiame į įstaigos situaciją, bet reikalavimai privalomi visiems. Ir jie nėra nauji, parengti tikrai ne nuo kažko nusirašant, o derinti su įvairiomis asociacijomis, mokslininkais, atliekant daugybę tyrimų. Įstaigos turi siekti, kad atitiktų reikalavimus, o ne šie būtų pritempiami prie įstaigų“, - teigė K. Suslavičiūtė-Jokubauskienė.
Anot jos, savivaldybės turėtų skatinti alternatyvą globos namams - šeimynų steigimą, nes kuo didesnė globos įstaiga, tuo mažesnis juose vaikų saugumas. „Šeimynose ar parapijiniuose, mažuose globos namuose problemų gerokai mažiau“, - teigė ministerijos atstovė. Tačiau šalyje yra 60 savivaldybių, o šeimynų - tik 48-ios. Panevėžio rajone dar prieš keletą metų veikė dvi, dabar telikusi viena.
Naujamiestyje gyvenantys Alina ir Julius Vaupšai, užauginę šešis svetimus vaikus, pripažįsta, kad šeimynos atsisakė ne tik dėl savo amžiaus - kai jauniausia globotinė tapo pilnametė, J. Vaupšui buvo per 60 metų, jo žmona peržengusi 50-metį. „Turėti šeimyną iš tiesų nemaža rizika. Savo ar žmonos giminę dar gali žinoti, o paimtas globoti svetimas vaikas - tarsi baltas lapas. Kad ir ką sakytum, paveldimumas daro savo. Kartais pamatai, kad esi bejėgis ką nors pakeisti“, - teigia J. Vaupšas.

Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Linkaučių k., Truskavos g. EVRK 2.0 red. - privalomojo socialinio draudimo programų finansavimo ir administravimo veikla, žr. - slaugos įstaigų veikla, žr. - stacionarinė pagyvenusiųjų ar neįgaliųjų asmenų globos veikla, žr. - įvaikinimo veikla, žr. - trumpalaikio prieglobsčio nelaimių aukoms suteikimo veikla, žr. Juridinis asmuo Panevėžio rajono vaikų globos namai (registracijos adresas Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Linkaučių k., Truskavos g. 27) išregistruotas 2021 m. vasario mėn. 1 d., pirmadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Panevėžio r. sav. Linkaučių k. Truskavos g. 27 į Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Linkaučių k., Truskavos g. Pakeistas registracijos adresas iš Panevėžio r. sav. Linkaučių k. į Panevėžio r. sav. Linkaučių k. Truskavos g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI.
Linkaučių globos namai, apimantys tiek vaikų, tiek suaugusiųjų priežiūrą, yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, teikianti būtiną pagalbą ir priežiūrą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savimi pasirūpinti patys. Globos namai, kaip socialinės globos įstaiga, yra skirti asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė ar laikina priežiūra ir pagalba dėl amžiaus, negalios, ligos ar kitų socialinių aplinkybių. Pagrindinis globos namų tikslas - užtikrinti asmenų orumą, saugumą, gerovę ir sudaryti sąlygas kuo pilnaverčiam gyvenimui. Tai apima ne tik fizinę priežiūrą, bet ir psichologinę, socialinę, kultūrinę paramą, taip pat skatinimą dalyvauti visuomenės gyvenime.
Globos namų istorija Lietuvoje siekia senus laikus, kai rūpinimasis vargstančiaisiais ir bejėgiais buvo grindžiamas labdara ir religinėmis vertybėmis. Sovietmečiu globos namai buvo institucionalizuoti ir tapo valstybės kontroliuojama sistema. Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, globos namų sistema patyrė reikšmingų reformų, siekiant deinstitucionalizacijos, individualizuotos priežiūros ir integracijos į bendruomenę. Šios reformos atspindi tarptautines tendencijas ir geriausią praktiką socialinės globos srityje.
Globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Socialinės globos įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir kitus teisės aktus. Šie įstatymai nustato globos namų steigimo, veiklos, finansavimo ir priežiūros tvarką, taip pat asmenų, gyvenančių globos namuose, teises ir pareigas. Svarbu paminėti, kad teisinis reguliavimas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti aukščiausią globos kokybę ir atitiktį tarptautiniams standartams.
Vaikų globos namai yra skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kuriems tėvai negali užtikrinti tinkamos priežiūros. Vaikų globos namuose teikiama visapusiška priežiūra, ugdymas ir auklėjimas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta vaikų globos namų reforma, siekiant pereiti prie šeimai artimos aplinkos, pavyzdžiui, bendruomeninių vaikų globos namų ar globos šeimose. Panevėžio rajono vaikų globos namai Linkaučių kaime yra pavyzdys, kaip institucinė globa keičiama bendruomenine. Uždarius šiuos globos namus, vaikai buvo apgyvendinti trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Suaugusiųjų globos namai yra skirti asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos negali savimi pasirūpinti patys. Suaugusiųjų globos namuose teikiama nuolatinė priežiūra ir pagalba, siekiant užtikrinti gyventojų orumą, saugumą ir gerovę. Svarbu paminėti, kad suaugusiųjų globos namuose turėtų būti atsižvelgiama į individualius gyventojų poreikius ir sudaromos sąlygos kuo pilnaverčiam gyvenimui.
Globos namų sistema susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, įskaitant: Finansavimas: Nepakankamas finansavimas gali lemti prastesnę priežiūros kokybę, darbuotojų trūkumą ir nepakankamą aprūpinimą. Darbuotojų trūkumas: Kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, ypač kaimo vietovėse. Deinstitucionalizacija: Pereinant prie bendruomeninių paslaugų, svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai gautų tinkamą priežiūrą ir paramą. Stereotipai ir stigma: Globos namai dažnai susiduria su neigiamais stereotipais ir stigma, kurie gali trukdyti gyventojų integracijai į visuomenę. Priežiūros kokybė: Užtikrinti aukštą priežiūros kokybę, atitinkančią individualius gyventojų poreikius, yra nuolatinis iššūkis.
Globos namų ateitis Lietuvoje siejama su deinstitucionalizacija, bendruomeninių paslaugų plėtra, individualizuota priežiūra ir integracija į visuomenę. Svarbu tobulinti teisinį reguliavimą, didinti finansavimą, pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kovoti su stereotipais ir stigma, ir užtikrinti aukštą priežiūros kokybę. Taip pat svarbu skatinti inovacijas ir naujų technologijų diegimą globos namuose, siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Naujų technologijų diegimas globos namuose gali ženkliai pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir palengvinti darbuotojų darbą. Pavyzdžiui: Telemedicina: Nuotolinės konsultacijos su gydytojais specialistais gali pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą, ypač kaimo vietovėse. Išmanieji jutikliai: Jutikliai, stebintys gyventojų judėjimą ir gyvybinius rodiklius, gali padėti aptikti kritines situacijas ir užtikrinti greitą pagalbą. Robotika: Pagalbiniai robotai gali padėti gyventojams atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, maitinimąsi ar judėjimą. Virtuali realybė: Virtuali realybė gali būti naudojama pramogoms, reabilitacijai ir socialinei integracijai.
Norint užtikrinti kokybišką globą, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas yra unikalus, todėl priežiūra turi būti individualizuota ir atitikti jo poreikius. Gyventojų įtraukimas: Gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimų priėmimą, susijusį su jų priežiūra ir gyvenimu globos namuose. Šeimos ryšiai: Svarbu palaikyti ryšius su gyventojų šeimomis ir artimaisiais, nes tai stiprina jų emocinę gerovę. Bendruomenės įtraukimas: Globos namai turėtų būti integruoti į bendruomenę ir dalyvauti vietos gyvenime. Nuolatinis tobulėjimas: Globos namai turėtų nuolat tobulinti savo veiklą, atsižvelgdami į naujausias tendencijas ir geriausią praktiką.
Svarbu pažymėti, kad informacija apie globos namus, ypač susijusi su skundais ir pažeidimais, turėtų būti vertinama kritiškai ir objektyviai. Reikia atsižvelgti į visus šaltinius, įskaitant globos namų atsakymus ir kompetentingų institucijų tyrimų rezultatus. Vienpusiškas informacijos pateikimas gali iškreipti tikrovę ir pakenkti globos namų reputacijai bei gyventojų gerovei.
Globos namų veikla susijusi su sudėtingais etiniais klausimais, įskaitant: Autonomija: Užtikrinti gyventojų autonomiją ir teisę į savarankiškus sprendimus. Konfidencialumas: Saugoti gyventojų asmeninę informaciją ir privatumą. Teisingumas: Užtikrinti vienodą prieigą prie paslaugų visiems gyventojams. Pagarba: Gerbti gyventojų orumą ir teises.