Kaip gydyti bronchitą nėštumo metu

Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Bronchitas - viena dažniausių kvėpavimo takų ligų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Dažniausiai ji prasideda kaip įprastas peršalimas, tačiau užsitęsęs kosulys, spaudimas krūtinėje ir silpnumas verčia susimąstyti, ar tai nėra rimtesnė būklė.

Bronchitas gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi trukme, priežastimis ir gydymo taktika. Bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminės formos liga gali tęstis iki 1-3 savaičių, kartais - ir ilgiau. Negydant ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu su paūmėjimo epizodais. Lėtinį bronchitą galima įtarti, jei kosulys tęsiasi 3 mėn. ar ilgiau. Ūminis bronchitas - tai uždegiminė bronchų būklė, kuri kliniškai pasireiškia neseniai prasidėjusiu kosuliu. Jį dažniausiai sukelia respiracinė infekcija. Ūminis bronchitas prasideda ūmiai, dažnai praeina savaime.

Bronchito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Dažniausiai (maždaug 90 proc.) ūminį bronchitą sukelia virusai: rinovirusas, adenovirusas, respiracinis sincitinis, gripo, paragripo, Herpes, Echo, Koksakio virusai, koronavirusai ir kt. Lietuvoje rudenį ir žiemą aktyviausi yra rinovirusai ir adenovirusai. Daug rečiau pirminė ūminio bronchito priežastis yra bakterijos: Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, mikoplazmos legionelės ir kt. (Mycoplasma pneumoniae, Bordetella pertussis ir Chlamydia pneumoniae). Virusinės formos bronchitas gali komplikuotis į bakterinę infekciją.

Kitos bronchito priežastys ir rizikos veiksniai:

• Nusilpęs imunitetas.
• Tam tikros ligos.
• Plaučius veikiančios medžiagos.
• Nosies arba sinusų išskyrų (skreplių) kaupimasis.
• Nepalanki aplinka: blogos klimatinės sąlygos, rūkymas, kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, teršalais (bronchų iritantais) - įvairiomis augalinėmis ir mineralinėmis dulkėmis, rūgščių garais, amoniaku, organiniais tirpikliais, chloru, vandenilio sulfidu, sieros dioksidu, tabako dūmais.
• Vidiniai veiksniai: nuovargis, peršalimas, paveldimos ir sunkios ligos, organizmo imuninės savybės, imunitetą slopinančių vaistų vartojimas.
• Profesiniai kenksmingi veiksniai, oro užterštumas, nepalankus klimatas (šaltis, drėgmė, rūkas, debesuotumas), socialinės problemos (alkoholizmas, badavimas), dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, sutrikęs kvėpavimas per nosį (sinusitas, iškrypusi nosies pertvara), sekrecinio imunoglobulino A deficitas, bakterijų invazija kvėpavimo takuose.

Bronchitas nėštumo metu gali būti sudėtingesnis, nes dėl natūralių imuninės sistemos pokyčių organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis. Užsitęsęs kosulys, dusulys ar miego sutrikimai gali pabloginti savijautą, o ilgiau trunkantis uždegimas gali turėti įtakos kvėpavimo efektyvumui. Jeigu simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites arba blogėja, būtina gydytojo konsultacija.

Bronchito simptomai priklauso nuo ligos stadijos ir organizmo atsako. Dažniausiai bronchitas sukelia kosulį, švokštimą ir gleivių gamybą, tačiau karščiavimas paprastai būna lengvas arba jo visai nėra. Kai išsivysto bronchitas vaikams, svarbu žinoti, kad jų kvėpavimo takai yra siauresni ir jautresni dirgikliams, todėl simptomai gali būti ryškesni. Nėščiosios skundžiasi kosuliu, skrepliavimu (skrepliai tampa pilkšvai balti, geltoni, žali pūlingi). Remisijos metu išlieka rytinis bronchų apsivalymas, „tualetas“ - atkosima 5-40ml skreplių per parą. Karščiuojama, o pasireiškus bronchų obstrukcijos sindromui, sustiprėja dusulys.

Ūminis bronchitas dažniausiai pasireiškia ūmine virusine respiracine infekcija, kuri prasideda bendru negalavimu, čiaudėjimu, sloga, nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės perštėjimu, raumenų ir nugaros skausmu. Vėliau gali atsirasti skreplių, kurie dažniausiai yra gleivingai pūlingi. Nėščioji gali karščiuoti 3-5 dienas. Užtrukus karščiavimui, moterį reikia tirti dėl pneumonijos, kuria gali komplikuotis virusinė respiracinė infekcija. Plaučių uždegimas pasireiškia sunkesne klinika - staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu dusuliu, skausmu krūtinėje ir bendru silpnumu. Be to, plaučių uždegimo metu kvėpuojant gali krebždėti ar girdėtis traškesiai.

Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Auskultuojant girdimas šiurkštus vezikulinis alsavimas (dėl bronchų hiperemijos), karkalų paprastai negirdima. Jei atsiranda skreplių, girdima sausų žemo tembro ir neskambių drėgnų karkalų, kurie, moteriai pakosėjus, gali išnykti. Prisidėjus dusuliui, švokštimui, auskultuojant plaučius, girdima aukšto arba įvairaus tembro sausų karkalų arba jų girdima tik forsuotai iškvepiant. Jei be klinikinių ūminio bronchito klinikinių simptomų yra ir grįžtamosios obstrukcijos požymių (sausi karkalai, spirogramos pokyčiai), diagnozuojamas ūminis obstrukcinis bronchitas. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą. Lėtinio bronchito diagnostika apima apžiūrą, auskultaciją, kraujo tyrimus, spirometriją, krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, skreplių citologinį ir bakteriologinį tyrimus.

Bronchito gydymas priklauso nuo ligos formos, priežasties ir simptomų intensyvumo. Daugeliu atvejų jis yra simptominis - svarbu atsikratyti kosulio sukeliamo diskomforto ir padėti kvėpavimo sistemai atsistatyti. Paprastai rekomenduojama gerti daugiau šiltų skysčių, ilsėtis, vengti fizinio krūvio ir naudoti priemones, mažinančias temperatūrą ar gerinančias savijautą. Antibiotikai nėra būtini kiekvienu atveju - jie skiriami tik tada, kai patvirtinama bakterinė infekcija arba atsiranda komplikacijų požymių, tokių kaip aukšta, užsitęsusi temperatūra, pūlingi skrepliai ar būklės blogėjimas.

Gydymo proceso metu svarbu atsisakyti rūkymo, nes tai gali trukdyti sveikimui. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti kvėpavimo mankštas ar fizioterapiją, kurios padeda gerinti bronchų ventiliaciją ir skreplių pasišalinimą.

Ūminio bronchito gydymas nėštumo metu:

• Karščiuojančiai nėščiajai taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti daug šiltų skysčių (aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos, vaistažolių arbatos nuo kosulio), iki 10 stiklinių per dieną.
• Kai temperatūra didelė, skiriama acetaminofeno (paracetamolio), kurio didžiausia paros dozė - 6 tabletės (geriamos kas 4val.).
• Jei vargina sausas kosulys, rekomenduojama pačiulpti ledinukų nuo kosulio, vartoti difenhidramino. Tinka nedidelės kodeino preparatų dozės. Keletą dienų galima vartoti dekstrometorfano (alternatyvus saugus vaistas). Kosulį ramina patalpos drėkinimas specialiais naminiais drėkintuvais naktimis. Kosulį taip pat slopina šaukštelis medaus su keliais citrinos sulčių lašais - laikyti burnoje, kol ištirps. Jei kosulys labai stiprus, iki vėmimo, ligonę būtina tirti dėl komplikacijų.
• Perštinčią gerklę rekomenduojama skalauti druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos pusei stiklinės šilto vandens, skalauti kas 4val.).
• Kai kosulys užsitęsia (3-4 savaites) ir(ar) yra padidėjęs bronchų reaktyvumas, skiriama inhaliacinių gliukokortikosteroidų (beklometazono, budezonido) po 200-500 μg per parą.
• Jei užgulta nosis, skiriama lašų į nosį: fiziologinio tirpalo, ksilometazolino, tetrizolino, oksimetazolino, nafazolino. Pseudoefedrino ir fenilefrino rekomenduojama vengti pirmąjį nėštumo trimestrą. Siūloma miegoti su pakeltu galvūgaliu, tuomet palengvėja kvėpavimas.
• Jei ašaroja akys, vargina čiaudulys, iš nosies skiriasi skaidraus skysto sekreto, simptomus gali palengvinti antialerginiai preparatai: chlorfeniraminas, difenhidraminas (vengtinas paskutiniuoju nėštumo trimestru, nes gali sukelti gimdos susitraukimus), klemastinas. Loratadinas ir cetirizinas priklauso B vaistų grupei ir yra alternatyva I kartos antihistamininiams vaistams, jeigu pastarieji netoleruojami, išskyrus I nėštumo trimestrą.
• Antibiotikų (penicilinų, eritromicino, cefalosporinų) skiriama tik skrepliuojant pūlingais skrepliais, užsitęsus karščiavimui, sausam kosuliui. Antibiotikų prireikia sergančiosioms bronchine astma, sunkia širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, esant imunosupresijai.
• Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) skiriama skrepliuojant pūlingais skrepliais, tačiau dėl jų efektyvumo nuomonės skiriasi.
• Ūminiam bronchitui su bronchų obstrukcijos sindromu gydyti vartojama inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir inhaliacinių trumpai veikiančių broncholitikų (salbutamolio, terbutalino, ipratropiumo bromido ir kt.). Šių vaistų vartojama tol, kol yra bronchų obstrukcija.
• Jei ūminis bronchitas komplikuojasi pūlingu sinusitu, lydimu veido skausmo, skiriama amoksicilino 2 3,5g per parą 7-10 dienų. Jei nėščioji alergiška penicilinams, duodama azitromicino po 500g per os pirmąją dieną, vėliau 4 dienas po 250mg kartą per parą. Dėl gydymo reikia konsultuotis su otorinolaringologais.

Lėtinio bronchito gydymas:

• Jei yra bronchų obstrukcija, taikomas gydymas inhaliaciniais gliukokortikosteroidais ir trumpai veikiančiais broncholitikais.
• Jei ūminis bronchitas komplikuojasi pūlingu sinusitu, lydimu veido skausmo, skiriama amoksicilino 2 3,5g per parą 7-10 dienų. Jei nėščioji alergiška penicilinams, duodama azitromicino po 500g per os pirmąją dieną, vėliau 4 dienas po 250mg kartą per parą.

Gyvenimo būdo priemonės:

• Svarbu gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą.
• Rekomenduojama ilsėtis, vengti rūkymo ir aplinkos dirgiklių, drėkinti patalpų orą bei laikytis gydytojo paskirtų priemonių.
• Nėra tiesa, kad žiemą lauke reikia būti kuo mažiau. Kaip ir bet kuriam suagusiam žmogui, taip ir vaikui kvėpuoti grynu reikia kaip galima dažniau. Pagrindinė taisyklė, kaip rengti vaiką žiemą - „šiltai, bet kad jam nebūtų per karšta“.

Bronchito prevencija:

• Skiepai nuo gripo. Kaip viena pagrindinių prevencinių priemonių yra minima gripo vakcina.
• Visavertė mityba. Reikėtų pasirūpinti visos tinkama mityba: joje turi būti pakankamai vertingų medžiagų - vitaminų ir mikroelementų - turinčių produktų.
• Imuniteto stiprinimas.
• Nosies plovimas. Jei pastebėjote pirmuosius slogos požymius, druskos tirpalu bent kelis kartus per dieną praplaukite vaiko nosį.
• Savalaikis ligų gydymas. Prasidėjus slogai, nedideliam kosuliui ar pasireiškus kitiems, kad ir nedideliems peršalimo ligų simptomams, vertėtų daugiau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir pagal poreikį taikyti simptominį gydymą.

Negydomas arba užsitęsęs bronchitas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, ypač jei sergama dažnai ar yra nusilpusi imuninė sistema. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchų funkcijos sutrikimai, lėtinio bronchito išsivystymas ar pasikartojantys sinusų uždegimai. Gera žinia - jog ūminio bronchito komplikacijos nėra dažnos. Tačiau kartais pasitaikančios ūminio bronchito komplikacijos yra minėtieji lėtinis bronchitas, bronchiolitas ir plaučių uždegimas. Tai reiškia, kad infekcija iš kvėpavimo takų išplito į plaučius. Lėtinio bronchito komplikacijos nėščiosioms gali lemti sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikinį gimdymą, mažą naujagimio kūno svorį gimstant, perinatalinį mirtingumą, taip pat moters hipertenziją.

Ūminio bronchito prognozė gera. Retai pasitaiko komplikacijų: pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, bronchinė astma. Lėtinio bronchito prognozė priklauso nuo ligos sunkumo ir paūmėjimų dažnumo. Jei liga dažnai paūmėja, gali pasunkėti nėštumo eiga.

Jeigu įtariate bronchitą, vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas. Ūminiu bronchitu susirgusiam vaikui gali neduoti ramybės bronchų spazmai, dusulys. Taip atsitinka, kai dėl paburkusios gleivinės užsikemša kvėpavimo takai. Šią ligą ne visada lengva atpažinti, nes ji iš pradžių panaši į peršalimą. Ką daryti sergant šia liga? Pasikartojantis bronchitas nedėkingas tuo, jog ištampo bronchų sieneles, todėl padidėja rizika ateityje susirgti astma. Pirma, ką reikia daryti vaikučiui sergant bronchitu - sumažinti bronchų spazmus. Specialus drenažinis masažas padės išvalyti vaikučio bronchus nuo susikaupusio juose gleivių. Esant drėgnam kosuliui padės šildantys kompresai ant krūtinės ląstos.

Svarbu žinoti, kad bronchitas gali būti ūminis ir lėtinis. Bronchitas kartais painiojamas su bronchiolitu. Bronchiolitas - tai ūmus apatinių (bronchiolių arba vadinamųjų smulkiųjų) kvėpavimo takų susirgimas. Galima teigti, kad bronchiolitas yra atskira bronchito forma. Juo dažniausiai serga maži vaikai, ypač kūdikiai iki 6 mėn.

Bronchitas yra kvėpavimo takų uždegiminė liga, kai uždegimas pažeidžia bronchus - vamzdelius, kurie perneša orą į plaučius. Dėl uždegimo bronchų gleivinė patinsta, gamina daugiau gleivių, o tai sukelia kosulį ir kvėpavimo sunkumus. Ūminis bronchitas dažniausiai pasitaiko peršalimo ar gripo sezonu, o lėtinis bronchitas yra viena iš lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) formų. Ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau lėtinis bronchitas dažnesnis suaugusiems, ypač rūkantiems. Negydomas bronchitas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas. Bronchito simptomai skiriasi priklausomai nuo tipo, tačiau pagrindinis požymis yra kosulys. Kosulys: Ūminio bronchito atveju - sausas ar drėgnas, dažnai su skaidriais, gelsvais ar žalsvais skrepliais. Ūminis bronchitas dažniausiai praeina per 1-3 savaites, tačiau kosulys gali užsitęsti ilgiau.

Bronchito gydymas priklauso nuo tipo, priežasties ir simptomų sunkumo. Ūminis bronchitas dažniausiai yra laikinas ir trukdo kasdienei veiklai tik trumpam, sukeldamas nuovargį ar diskomfortą dėl kosulio. Lėtinis bronchitas gali žymiai apriboti fizinį aktyvumą, sukelti nuolatinį dusulį ir sumažinti gyvenimo kokybę. Pacientai gali patirti nerimą ar depresiją dėl lėtinės ligos, ypač jei simptomai paūmėja. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai stebėti simptomus ir vengti dirgiklių.

Bronchitas, tiek ūminis, tiek lėtinis, yra kvėpavimo takų liga, kurią galima valdyti tinkamu gydymu ir gyvenimo būdo pokyčiais. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės, tokios kaip rūkymo metimas ar vakcinacija, padeda sumažinti komplikacijų riziką ir pagerina kvėpavimo takų sveikatą. Svarbu bendradarbiauti su gydytoju, reguliariai tikrintis ir aktyviai rūpintis savo plaučiais. Jei įtariate bronchitą ar pastebite užsitęsusį kosulį, dusulį ar kitus simptomus, būtina konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, ypač antibiotikų, vartojimo ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo metimas, sveika mityba ar fizinio aktyvumo didinimas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti vakcinaciją nuo gripo ar pneumokoko bei reguliarų plaučių funkcijos stebėjimą, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

tags: #kaip #gydyti #bronchita #nestumo #metu

• Naujagimių sveikatos niuansai: nuo neišnešiotumo iki skleremos
• Viskas, ką reikia žinoti apie vaikišką transportą
• Išmokų skaičiavimo principai
• kaip atskirti nėštumą nuo PMS
• Sužinokite daugiau apie stumdomus kiemo vartus