Atlikėjas ir universiteto docentas Linas Adomaitis sako, jog gyvenime jis labiausiai didžiuojasi ne arenomis, ne jo dainas traukiančiomis gerbėjų miniomis ir ne mokslo laipsniais, o šeima. Dainininkas Linas Adomaitis (45) su žmona Irma Adomaitiene (36) skęsta laimės vandenyne: porai gimė antroji atžala. Dukrą Saulę auginanti pora nuo šiol turi ir sūnų.
Linas ir Irma Adomaičiai save vadina tikrais pasauliečiais - jų gyvenime netrūksta nuotykių, koncertų, veiksmo ir žinomumo, tačiau, nepaisant to, jų šeima visuomet atranda laiko maldai ir susitikimams su Dievu. „Mūsų aplinkoje yra daug tikinčių žmonių, su jais gera bendrauti. Jei statai Dievą į pirmą planą, gyvenime sekasi viskas. Sekmadieniais eiti į bažnyčią, kas vakarą melstis mums yra normalu - tai yra mūsų stiprybė, mūsų viltis ir mūsų pamatas“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ įžvalgomis dalijasi L. Adomaitis ir I.
Adomaičių šeimoje dukros Saulės gimimas 2018 metais tapo reikšmingiausiu įvykiu. „Mes su Linu dukrytės Saulės laukėme 8 metus. Ne vienerius metus laukę vaikų, Adomaičiai sako vilties ieškoję maldoje, pirmosios dukros jiedu laukė su tikėjimu, prašydami Dievo pagalbos ir nukreipimo. „Nuo mūsų sutuoktuvių praėjo aštuoneri metai, kol sužinojome, kad pas mus atkeliaus Saulė. „Mums nebuvo sunku, sakome, kad gavome progą išmaišyti pasaulį (...).
Ši nuostabi žinia buvo kiek netikėta. Žinoma, jau kalbėdavome su Irma, kad Saulytei reikėtų broliuko arba sesutės, todėl sužinojus apie ateinančią gyvybę mūsų visų sielos užsiaugino dar didesnius sparnus. Kai gimė mažylė, Linas Adomaitis pirmiausia pamatė jos ilgus juodus plaukus. „Indėniukė, - nusišypsojo tada pro ašaras. „Pasigilinome į vardo reikšmę: hebrajų kalboje jis reiškia Dievo išmelstąją, tad viskas - labai taiklu ir aišku.
Tėvystės jausmai stiprūs, bet išreikšti juos žodžiais nelengva - paprasčiausiai tokių gražių žodžių dar nėra sugalvota (juokiasi). Tėvystės dovana - tai geriausia, kas man galėjo nutikti. „Esame labiau nei laimingi! Mūsų Saulytė taip pat džiaugiasi, jau viską supranta, bučiuoja mamytės pilvelį ir sako „mano leliukas“. „Dievo dovanos neįkainojamos. Mūsų džiaugsmas beribis, o laimė didesnė už kalnus.

Pats vyras ne kartą yra pasakojęs, kad pirmagimės dukros gimimas stipriai pakeitė jo gyvenimą. „Su Saulės gimimu - gimė ir naujas tėtis. Daugybės dalykų mokausi kartu su dukra. Pasikeitė kardinaliai viskas ir, prisipažinsiu, man šie pasikeitimai labai patinka“, - dar tada, kai Saulei buvo vos dveji, „Delfi“ pasakojo L. Adomaitis.
Šiandien, kai mūsų Saulytė bėgioja namuose ir klausinėja: „Kas čia? Kas čia?“ - mes susižvalgome su Irma ir prisimename šią dainą. Savo dukrai Saulei L. Adomaitis vėliau skyrė ir dainą „Vandenynai“, kuri netrukus tapo tikru hitu. O kūrinį „Vandenynai“ sukūriau konkrečiai dukrelei, bet supratau tai ne iškart, o tik įpusėjus kūrybiniam procesui. Ei, juk tai daina mano dukrai! Visiems sakau, kad ne tik aš ją kūriau, bet mano mintis maitino mažylė, dar būdama mamos pilvelyje. Dabar suprantu, kad ne aš vienas jį kūriau - daug ką sufleravo mūsų Saulė, kuri tuomet jau plaukiojo savo vandenynuose, daug ką pakuždėjo ir Dangus, kuris girdėjo mano šeimos maldas. Mes juk savo Saulės laukėme taip ilgai“, - apie populiaraus kūrinio gimimą „Delfi“ kadaise pasakojo L. Adomaitis.
„Didžiausias mūsų stebukle - sveikiname Tave su 6-uoju gimtadieniu!“, - šviesiomis mintimis savo įrašą socialiniuose tinkluose pradėjo dainininkas, dviejų vaikų tėtis L. Adomaitis. Tęsdamas jį vyras kreipėsi į dukrą ir linkėjo jai pačių gražiausių dalykų bei dar kartą priminė, kad ji - tikrų tikriausia jo gyvenimo mūza. „Tu mūsų Saulytė, mūsų šviesa, mūsų šiluma, mūsų meilė. Auk, stiprėk, mokinkis, atrask, pažink ir, svarbiausia, švytėk savo meile. Ir žinok, mieloji, kad tėčiui esi tyriausia gyvenimo mūza“, - rašė L. Adomaitis.

Dukrą Saulę auginanti pora nuo šiol turi ir sūnų. Kaip rašo žurnalas „Žmonės“, berniuką pora pavadino Jokūbu. Tai - šventas hebrajų (sen. žydų) kilmės vardas, reiškiantis „jis seka paskui Jahvę (dievą)“. Sūnus Linui ir Irmai Adomaičiams gimė gegužės 26-ąją. Antro vaiko gimimo proga dainininkas pasidalino ir jautriomis eilėmis, negailėjo gražių žodžių žmonai. „Be galo žaviuosi savo moterim. Taip, mielieji, šiandien mums gimė SŪNUS! Mes esame labai labai laimingi ir dėkingi Dievui.“
O didžiausias Lino fanas - jo sūnus Jokūbas, kaskart nekantriai laukiantis jam gerai pažįstamų muzikos garsų. L. Adomaitis klausytojams pristatė naują albumą „Stebuklas“, kurio pirmoji daina „Šviesa spindės tamsoje“ ir yra skirta jo sūnui Jokūbui. „Dainą „Vandenynai“ sukūriau Saulei, o šiame, naujausiame albume daina „Šviesa spindės tamsoje“ yra skirta Jokūbui. Nuo šios dainos prasideda albumas“, - naujienų portalui tv3.lt yra sakęs L. Adomaitis.
Vyras sako, kad dažnai šeimose tarp vaikų būna jaučiama konkurencija, tad pagalvojęs apie tai, nieko nelaukė ir sukūrė dainą Jokūbui. „Kai tik gimė Jokūbas, aš supratau, kad kažkada, kai jis jau šnekės, kai bus sąmoningas, dabar jam trys metai, tai jis labai sąmoningas, bus tų klausimų: „Noriu taip, kaip sesė, ar man yra irgi daina?“ ir taip toliau. Aš žinojau, kad jam kils šitas klausimas, tai iš karto, nieko nelaukdamas ir sukūriau dainą „Šviesa spindės tamsoje“, - pasakoja jis.
„Kadangi Saulei padovanojau dainą, nutariau nenuskriausti ir Jokūbo. Kaip jausčiausi, jei paaugęs jis man sakytų: „Ei, tėti, Saulei tai dainą sukūrei. O kaip aš?“. Žinote, kiekvienas tėtis ir mama trokšta, kad tarp vaikų būtų darnūs santykiai, kad neįsivyrautų pavydas ar konkurencija. Todėl, kaip sakoma, nors ir musę, bet per pusę. Taigi, Jokūbas taip pat gavo dovanų dainą. O joje - išmintis, kurią tėvas perduoda sūnui, intencijos, kurios apšviečia gyvenimo kelius, - ne tik asmeniškai, bet ir visiems stokojantiems. Svarbiausias dainos akcentas - kad einant gyvenimo keliu ne nudelbtume žvilgsnį žemyn, o pakeltume akis į dangų ir pasakytume: „Dėkoju Tau“, - mintimis dalijosi L. Adomaitis.
Šiandien taip auga Lino vaikai - apsupti muzikos ir su tėčio dainomis, kurias jis sukūrė specialiai jiems. Linas atskleidė, kad šeima buvo aktyvi šio albumo dalis. „Savo vokalais prisidėjo tiek Saulė, tiek Jokūbas. Jokūbo ten yra tik viena frazė įrašyta, bet vis tiek vyrukas jau įsiamžino albume. Ir Saulės yra sudainuota viena frazė ir pasakyti gražūs žodžiai dainos pradžioje. Vaikai irgi įsiamžino, tai va taip prisidėjo“, - sakė atlikėjas.
Lino šeima buvo ir pirmieji klausytojai bei patarėjai: „Aišku, jie prisidėjo dar tuo, kad kai tik sukurdavau naują kūrinį, tai kas gi pirmi praklausys, jei ne šeimos nariai? Saulės ir Jokūbo visą laiką būdavo tokia reakcija: „Uždėk dar. Norim dar. Dar kartelį“. Na tai tiesiog visi paklausom ir aš paklausiu: „Na kaip ar patinka?“ ir jie atsako - „Jo tėti, geras bytas. Oi, tėti, čia gražiai“. „Vaikai patys pradeda dainuoti, bandyti mokintis, o dabar jau pusę albumo, turbūt, mintinai moka“, - juokėsi Linas.
Tiek mano muzikoje, tiek poezijoje atsirado daugiau šviesių spalvų. Šiuo metu Saulės dėka, rodos, savaime liejasi harmoningos, pozityvios metaforos. „Galbūt į pasaulį besibeldžiantis kūdikis jau turi įtakos ir jūsų kūrybai? Ką gali žinoti? Gal atsiras ir švelnių melodijų... Tiesą sakant, pastebėjau, kad naujame albume savaime atsirado daugiau šviesių metaforų ir mažorinių dermių. Tai, be abejo, paskatino džiugios naujienos šeimoje. Mano ankstesnėje kūryboje vyrauja melancholija ir šviesus liūdesys. Šį kartą bus truputį šviesiau. Ir bus daug vandens simbolikos.
„Vandenynas toks svarbus, kad skiriate jam tiek dėmesio? Apie vandenynus ir, apskritai, apie vandenį galėtume kalbėti valandų valandas. Mes gyvename vandens planetoje, mes patys esame vanduo. Kartais jaučiamės maži, tarsi lašeliai jūroje, o kartais išgyvename pakilimus - tuomet visos jūros telpa mūsų širdyse. Kalbėti apie vandenį yra be galo įdomu, kurti metaforas vandens tema labai patogu, juk tiek daug vandens simbolių aplinkui: jūra, lietus, upės, ašaros lašas, ledas, sniegas, rasa, kraujas, visos vandens gyvybės formos, o taip pat mintys, žodžiai, muzika, simfoninio orkestro skambesys - visa tai ir yra plačiausi vandenynai. Tai tikrai neišsemiama, neišdžiūstanti tema. Rodos, galėčiau sukurti dar 15 „šlapių“ albumų (šypsosi).“
Mieli tėvai, pasakysiu vieną tiesą, kurią išgirdau dar būdamas mažas: vaikas yra laimingas tada, kai tėvas myli vaiko mamą. Tad daug meilės, drąsos, tikėjimo ir vilties visiems mums. Žinokime, kad tėvystė - tai pašaukimas ir nuostabiausia profesija. Kiekvienas vaiko apsikabinimas, kiekvienas išvažiavimas kartu į sodybą, man yra labai brangus.
Tuo metu vyras atvirai prakalbo ir apie esminius vaikų auklėjimo principus, kuriais vadovaujasi jiedu su Irma. „Šiais laikais labai daug metodikų, teorijų ir įvairiausios informacijos. Neretai tėveliai pasimeta visame tame sraute, pamiršdami pagrindines savo privilegijas - intuiciją ir nuovoką. Dar laukdamiesi pirmagimės nutarėme domėtis tik profesionalia informacija. Stengiamės ir dabar neapsikrauti įvairiomis teorijomis, baimėmis, neįsileidžiame niūrių minčių. Kiekviena atskira situacija reikalauja individualaus sprendimo, dėmesingumo, jautrumo ar humoro. Taigi, leidžiame skleistis dukros asmenybei, pakreipdami viena ar kita linkme“, - teigė Linas.

Linas Adomaitis gimė profesionalaus smuikininko šeimoje. Linas nuo mažens augo supamas muzikos - juk jo tėvas taip pat buvo garsus muzikantas. „Man tėtis visą laiką buvo didžiausias autoritetas. Kai buvau mažas, matydavau, kaip jis groja renginiuose, charizmatiškai patraukia žmonių dėmesį, kaip menininkas spinduliuoja savo energiją. Tai sukūrė ir mane, ir brolį, abu mus įkvėpė, tad mes einame jo pėdomis. Jis mūsų šeimoje - didysis muzikantas. Mūsų šeimoje į žodį „tėvas“ telpa ir dėkingumas, ir pavyzdys“, - prisiminimais apie tėvą kadaise TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ dalinosi Linas.
Kai buvau dar visai mažas, žavėjausi, kaip tėtis groja smuiku. Aš taip pat norėjau imti smuiką į rankas. Kažkodėl dabar prisiminiau tokį momentą: būdamas septynerių stoviu su smuikeliu rankose ir iš natų pirmą kartą skaitau Antonio Vivaldi Koncertą smuikui a-moll. Pažintis su kūriniu. Man tas kūrinys sukelia nuostabą - kokia graži melodija! Jos niekada nebuvau girdėjęs. Tuo momentu suvokiu, kad ši akistata su muzika yra lemiama mano gyvenime, kad aš beprotiškai ją pamilau, jeigu muzika gali taip švelniai ir tvirtai sučiupti, - tai ir aš nenoriu jos paleisti. Tą kartą net atsidariau laiptinės duris, kad kaimynai išgirstų tos melodijos grožį (juokiasi). Grojau, grojau, grojau, o akyse tvenkėsi ašaros. Nežinau, kodėl dabar tai prisiminiau.
Žodis „Tėvas“ man asmeniškai skamba labai griežtai, svetimai, „Tėtis“ - visai kas kita. Net ir šiandien į savo tėvą kreipiuosi minkščiau ir švelniau - tėti, tėveli. Savo tėčiui visų pirma esu sūnus. Na o šiandien, kai abu jau turime tėvo statusą, - mes esame puikūs draugai ir pašnekovai. Mano tėtis turi gerą humoro jausmą, todėl labai smagu su juo bendrauti ir drauge pasijuokti. Gera kalbėtis ir prasmingomis temomis apie gyvenimą, religiją, muziką, vertybes.
TV3 laidoje „Žvaigždžių žvaigždutės“ buvo parodyta vaikystės nuotrauka, kurioje kadaise įamžintas dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis (48 m.). Ši laida, kurioje garsūs tėvai ir jų vaikai atskleidžia smagiausias paslaptis, suteikė žiūrovams galimybę pamatyti, kaip atrodė Linas vaikystėje.

Brolystė - tai neįkainojama Dievo dovana. Ją labai vertinu. Mano brolis Marijus septyneriais metais už mane jaunesnis, bet šiandien mes amžiaus skirtumo jau nebejaučiame. Vaikystėje tai buvo tikrai juntamas skirtumas: aš - jau paauglys, o brolis - vaikas, aš - jaunuolis, brolis - paauglys. Bet tai netrukdė man įtraukti Marijų į to laiko savo muzikinius projektus. Stengiausi integruoti jį į savo muzikos pasaulį. Šiuo metu esame ne tik broliai, bet ir patys geriausi draugai. Dalijamės muzikinėmis patirtimis. Aš su malonumu klausau Marijaus sukurtos muzikos ir, prisipažinsiu, - didžiuojuosi savo broliu.

| Vaikas | Gimimo metai (jei nurodyta) | Skirta daina | Vardo reikšmė (pagal teksta) |
|---|---|---|---|
| Saulė | 2018 | „Vandenynai“ | Dievo išmelstoji (hebrajų k.) |
| Jokūbas | Gegužės 26 d. | „Šviesa spindės tamsoje“ | Jis seka paskui Jahvę (hebrajų k.) |