Rytai šeimoje su vaikais, kurie lanko darželį ar pradines klases, gali būti ir dažniausiai yra gana įtemptas metas. Skubėjimas, užsimiegoję tėvai, užsimiegoję vaikai, pradingusi kojinė ar pirštinė - tai tik dalis iššūkių, su kuriais susiduria šeimos. Savaime suprantama, kad dienos pradžia veikia tai, kokia ta diena bus, kaip jausimės, kokia bus mūsų nuotaika. Net jeigu atrodo, kad jūs, kaip tėvai, rytais viską darote „teisingai“, pabandykite ryto rutinoje kai ką pakeisti.
Be to, nepamirškite, kad praėjusi diena, o ypač vakaras, turi nemenką įtaką būsimam rytui. Atrodo, niekam ne paslaptis, kad pakankama miego trukmė - sveiko vaikų vystymosi, o ir tėvų psichinės būklės bei darbingumo vienas esminių elementų. Deja, juos atlieka ne visi. Tačiau verta pasistengti, skirti tam visai nedaug laiko vakare, ir ryte tikrai sumažės nereikalingo lakstymo ir įtampos.
Kasdienės rutinos su vaikais sukuria nuoseklų, nuspėjamą pasaulį, kuriame jie gali saugiai tyrinėti ir augti. Vaikų psichologai pabrėžia, kad aiškios dienos rutinos mažina nerimo jausmą ir padeda vaikams jaustis saugiems. Kai vaikai žino, ko tikėtis, jie labiau pasitiki savimi ir lengviau ryžtasi savarankiškai veikti. Svarbiausia suprasti, kad rutinos nėra griežta kontrolė ar laisvės apribojimas. Priešingai - jos sukuria rėmus, kurių ribose vaikai gali saugiai praktikuoti savarankiškumą.
Norint sukurti rutinas, kurios iš tiesų padėtų vaikams ugdyti savarankiškumą, svarbu įtraukti keletą esminių elementų. Laiko valdymas vaikams tampa lengvesnis, kai naudojamos efektyvios elgesio ugdymo priemonės - dienotvarkės, rutinos lentos ir vizualinės sistemos. Edukacinių programų kūrėja Milda Brukštutė pažymi: "Ikimokyklinuko dienotvarkės principai turėtų būti paremti vaizdiniais elementais - paveikslėliais ar simboliais, kurie padeda vaikui suprasti, kas bus toliau." Vaikų dienotvarkė turėtų apimti visus pagrindinius dienos elementus - nuo rytinės higienos iki miego ritualo.

Vaikai daug labiau linkę laikytis rutinų, kai jie patys dalyvauja jas kuriant. Vizualinės rutinos priemonės yra ypač veiksmingos ugdant vaikų savarankiškumą. Magnetiniai vizualiniai tvarkaraščiai leidžia vaikams fiziškai manipuliuoti elementais, keisti jų tvarką ir pažymėti atliktas užduotis. Tėvų patirtis rodo, kad vaikų įtraukimas į rutinų kūrimą duoda puikių rezultatų. Trijų vaikų mama Inga dalijasi: "Kai leidome vaikams padėti kurti mūsų vakaro rutiną, jie tapo daug labiau suinteresuoti jos laikytis."
Rutinos su vaikais - tai ne tik patogus tėvų įrankis valdyti kasdienybę, bet ir galingas būdas ugdyti vaikų savarankiškumą. Paprastas rutinas galima pradėti diegti jau mažyliams (2-3 metų amžiaus) ir pritaikyti jas vaikui augant, palaipsniui įtraukiant jį į sprendimų priėmimą. Skatinkite dalyvavimą kuriant rutiną, siūlykite pasirinkimus, švenčiate pažangą giriamaisiais žodžiais ar nedideliais apdovanojimais ir naudokite vizualinius sekimo įrankius, kurie paverčia rutinas linksmesnes. Koncentruokitės į pagrindinius "inkarinius" įvykius (pvz., valgymus ir miegą) ir išlaikykite tam tikrą lankstumą, prisitaikydami prie besikeičiančių aplinkybių.
Verta pasistengti, skirti tam visai nedaug laiko vakare, ir ryte tikrai sumažės nereikalingo lakstymo ir įtampos:
Dauguma tėvų taip ir daro - atsikelia anksčiau nei jų atžalos. Jei keliatės kartu su vaikais, atkreipkite dėmesį į kėlimosi anksčiau privalumus. Visų pirma, atsikėlus bent 15 ar 30 minučių anksčiau už vaikus, turite laiko savo rytinei ramybei, susikaupimui, galimybę neblaškomi pasirūpinti savo higiena; taip pat šiuo metu galite išvirti pusrytinę košę, paruošti arbatos ar kakavos. Idealiu atveju prieš vaikams atsikeliant jau būsite nusiprausę, apsirengę, paruošę pusryčius ir turėsite laiko be skubos, ramiai, padėti susiruošti savo vaikams. Vaikai puikiai jaučia, kai esate sudirgę ar pernelyg susijaudinę, ir tuomet jie tam priešinasi, viską daro lėčiau. Vaikai savo elgesiu atspindi tai, kaip elgiatės jūs, tad, kai jaučiate, kad imate dirgliai skubėti, kalbėti pakeltu tonu ar lakstyti, sustokite ir nusiraminkite, prisiminkite, kad tokia dirgli skuba nepadės.
Štai keletas idėjų, kaip pradėti dieną su vaikais darželyje, sukuriant teigiamą ir džiugią atmosferą:
Pasisveikinimą susėdus kartais darome pirštų pagalba. Pavyzdžiui, sakau šiandien smiliaus diena. Visi rodo savo smilius ir reikia draugui, esančiam šalia, savo smilių priglausti prie jo smiliaus ir sakyti Labas, Jonai. Tada Jonas savo smilių glaudžia prie Marijos smiliaus ir sako labas, Marija. Ir taip visi vaikai kol apeina ratas. Gali būt nykščio, mažylio, bevardžio diena.
Smagus žaidimas ryto rate: šuo ir kaulas. Pasiimat du daiktus, vienas tampa šuniu, o kitas kaulu. Kaulą pradedat siųsti pirmą, o šunį antrą. Daiktai keliauja ratu iš vieno vaiko rankų į kitas. Tikslas: šuniui pagauti kaulą.

Pagal Valdorfo pedagogikos elementus, vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės. Po palinkėjimų susiskaičiuojame kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Vaikai susikaupia, nusiramina. O tada pirštukų žaidimas. Jis irgi parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką.
Dainos ir eilėraščiai puikiai tinka pradedant dieną. Pasirinkite sau širdžiai mielą dainą, pasitelkite įvairius muzikinius instrumentus, kurie suteiks dainai daugiau spalvų, atlikite dainą su tinkama emocija (su įsijautimu, džiugesiu, švelnumu bei šiluma) ir pirmyn! Kūdikėliai greičiau nurims, girdėdami dainelę ar eilėraštuką - mantrą. Besimokantieji kalbėti - plės savo žodyną, kuomet vėl ir vėl girdės mėgstamų dainų/eilėraščių žodžius (būtų puiku, jei žodžius vizualizuotumėte ir parodytumėte tai, apie ką dainuojama). Šnekoriai lavins atmintį, jūsų atliekamas daineles ir eilėraščius patys besimokindami. Taigi, dainuokite vaikams, dainuokite - sau.
Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą) glaudžiai susijusi su jausmais. Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Atėję į salę, sustojame į ratą, dainuodami pasisveikiname ir kartu keliaujame į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojame daineles, kurias sujungiame į siužetą, žaidžiame ritminius žaidimus, grojame muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu. Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos.

Dar per ryto ratą mes prisimename grupės taisykles, kokia savaitės diena, diskusijų tipu aptariame kokį nors grupės įvykį (Matas buvo draugiškas ir dalinosi žaislais, turime pasimokyti iš Mato).
Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas - kaip ritualas. Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus - su akmenėliais, kaštonais, pirštukais.
Štai keletas pavyzdžių iš tinklaraščių, kaip galima poetiškai pasisveikinti su vaikais:
Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai. Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas - sielos būsena.
Ryšys tarp tėvų ir vaikų nesukuriamas per vieną dieną - jis audžiamas iš mažų, pasikartojančių dalykų. Kartais svarbiausi ne dideli gestai ar ypatingos progos, o paprasti kasdieniai ritualai: vakarinė pasaka prieš miegą, arbatos gėrimas po mokyklos, pasivaikščiojimas sekmadienio rytą. Ritualai - tarsi mažos salelės kasdienybėje, nes tuomet sustoja laikas. Kai šeimoje atsiranda pasikartojančių, pažįstamų veiksmų - ryto apkabinimas, bendra vakarienė ar pasaka prieš miegą - vaikas ima jausti, kad pasaulis nuspėjamas ir saugus.

Ritualai taip pat kuria bendrumo pojūtį - tą neapčiuopiamą, bet reikalingą „mes“ jausmą. Kai vaikas žino, kad kiekvieną šeštadienį visa šeima kepa blynus ar kad prieš miegą visada skaitoma pasaka, jis jaučia priklausymą, bendrystę. Šiandien, kai tėvų dienos kupinos skubėjimo, ritualai padeda išsaugoti kokybišką dėmesį. Jie tampa tiltu tarp darbų ir buvimo kartu - trumpu, bet tikru sustojimu, kai akys nukreiptos į vaiką, o ne į ekraną. Tokiu metu svarbu ne trukmė, o buvimas čia ir dabar.
Galiausiai ritualai moko vaiką emocinio stabilumo ir empatijos. Pasikartojantys šilti momentai ugdo gebėjimą rodyti jausmus, išgirsti kitą, branginti artumą. Ritualai nebūtinai turi būti dideli ar iš anksto suplanuoti. Dažnai būtent paprasčiausi kasdieniai momentai virsta giliausiais šeimos ryšio šaltiniais. „Mūsų daina“, „mūsų žodis“ ar „mūsų paslaptis“. Kai šeimoje atsiranda smulkių simbolinių dalykų - tam tikra daina, posakis ar rankos paspaudimas, vaikas jaučiasi ypatingas.
Tėvų ir vaikų ryšys keičiasi kartu su augančiu vaiku, tačiau kiekviename etape reikalingi ritualai, atitinkantys to amžiaus poreikius:
Ryšys su vaiku - ne teorija, o kasdienybė. Vienas šypsnis, trumpas pokalbis ar vakarinis palinkėjimas daug reikšmingesni nei bet kokia dovana. Maži ritualai - tai meilė, kuri pasireiškia veiksmais, o ne žodžiais.
tags: #rytinis #pasisveikinimas #su #vaikais