Vaiko pasiekimų vertinimas ikimokyklinėje įstaigoje

Pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai.

Vertinimo procesas ir svarba

Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.

Tarkime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.

Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai bei pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.

Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano, bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaiko pasiekimų vertinimas ir dokumentavimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Ikimokykliniame ugdyme didelis dėmesys skiriamas vaiko visapusei raidai, atsižvelgiant į individualius gebėjimus, poreikius ir patirtį. Vaikų pasiekimai dokumentuojami vadovaujantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Lopšelyje-darželyje vaikų pasiekimų įrodymų kaupimas ir pasiekimų dokumentavimas bei stebėsena vykdoma naudojantis vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, pasiekimų stebėsenos priemone „Pasiekimų žingsneliai“.

Vaikų pažanga ir pasiekimai dokumentuojami pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą, kurį sudaro 18 vaiko ugdymo(si) pasiekimų sričių. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama vaiko pasiekimų aplankale, kurį galima rasti kiekvienoje grupėje ir el. priemonėse. Vaikų pasiekimų dokumentavimas grindžiamas nuolatiniu vaiko stebėjimu kasdienėje veikloje, fiksuojant vaiko pažangą. Surinkta informacija naudojama ugdymo turiniui koreguoti, ugdymo metodams parinkti ir vaikui palankiai ugdymo aplinkai kurti. Tai yra nenutrūkstamas procesas, orientuotas į individualią vaiko pažangą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami du kartus metuose. Priešmokyklinio ugdymo vaikų pasiekimai dokumentuojami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Pasiekimų dokumentavimas grindžiamas nuolatiniu vaiko pažangos stebėjimu kasdienėje veikloje, atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus, patirtį ir raidos tempą.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami du kartus metuose el. dienyne „Mūsų darželis“. Vaiko pasiekimų vertinimas leidžia pamatyti ir įvertinti pedagoginio darbo su vaikais būdus, pasiekimus ar nesėkmes, atskleisti vaikų pastangas, parodyti, ką vaikas pajėgus padaryti, pasiūlyti veiklą konkrečiam vaikui ar vaikų grupelei, garantuoti ugdymo nuoseklumą, visapusiškumą.

Pedagogai, švietimo pagalbos specialistai nuolat stebi vaikų pasiekimus ir informuoja tėvus pagal poreikį, o 2 kartus metuose, spalio-lapkričio mėn. ir balandžio-gegužės mėn. pasiekimai vertinami, pagal vaikų ugdymo programoje numatytas pasiekimų sritis. Didžiausias dėmesys skiriamas formuojamajam stebėjimui, grįžtamajam ryšiui ir apibendrinančiajam vertinimui. Apie vaikų ugdymosi pasiekimus ir pažangą sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos.

Vaiko pasiekimai fiksuojami trumpais komentarais, nurodant ugdymosi pasiekimų sritį ir pasiekimų žingsnį, kurį yra pasiekęs vaikas. Pasiekimų vertinimų rezultatai yra elektroniniame dienyne „Mūsų darželis“. Tėvai el. dienynę gali peržiūrėti tik savo vaiko pasiekimų rezultatus.

Rudenį ir pavasarį vykstant vertinimams, skelbiamos pedagogų konsultacijos tėvams dėl vaikų pasiekimų aptarimo ir tolimesnių ugdymo gairių numatymo. Rudenį įvertinama vaikų turima patirtis ir gebėjimai, numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai. Pavasarį atlikta vertinimo rezultatų analizė parodo vaikų pasiekimų pažangą, ugdymo metodų ir formų veiksmingumą, nurodo ugdymo proceso tęstinumo gaires.

Vaikas skatinamas dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime: pats lygina, komentuoja savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta. Aplanką sudaro pedagogų pastebėjimai, komentarai, dailės darbai, užrašytos vaikų mintys, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos. Sukauptas aplankas „keliauja“ su vaiku (kai vaikas keliamas į kitą grupę).

Mokslo metų pabaigoje mokytojų taryboje apibendrinami įstaigos ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų rezultatai, pateikiamos išvados apie išryškėjusius pasiekimus ir tobulintinas sritis. Tėvams apibendrinta informacija pateikiama individualiai, jiems suprantamai ir aiškiai.

Vaiko pasiekimų vertinimo sritys ir pavyzdžiai

Vaikų pasiekimai vertinami pagal penkias ugdymosi sritis: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.

Sveikata ir gerovė

• Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Esminiai gebėjimai:
• A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimas ir motorika

• Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
• Esminiai gebėjimai:
• B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Vaiko pasiekimų vertinimas pagal spalvas

Vertinimo rezultatai gali būti vizualizuojami naudojant spalvas:

• Žalia: susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“).
• Geltona: besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“).
• Raudona: nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“).

Grupės mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas ir kiti specialistai, planuodami ugdymo procesą, atsižvelgia į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius. Mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas nuolat teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį.

Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais.

Individualus vaiko pasiekimų aplankas

Lopšelyje-darželyje kiekvienam vaikui yra sudaromas segtuvas-pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kt.

Vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, vertinimas atliekamas atsižvelgiant į Vaiko gerovės komisijos ir(ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią).

tags: #vaiku #pasiekimai #darzelyje

• Kaip rasti patikimą auklę su Superaukle.lt
• Atraskite SKM „Erelių“ 2005 m. komandos pasiekimus
• Vaiko gebėjimo priimti sprendimus analizė
• Saugus čiuožimas riedučiais: vaikiškos apsaugos
• patarimai keliaujantiems su vaikais egzotiškai