Lietuvių liaudies žaidimai: ugdymas ir tradicijos darželyje

Lietuvių liaudies žaidimai, arba tradiciniai žaidimai, yra iš kartos į kartą perduodama liaudies kūrybos dalis. Šie žaidimai yra svarbi vaiko veikla, padedanti ugdyti asmenybę, socializuotis ir plečianti vaiko akiratį. Vaikai labai mėgsta žaidimus, todėl suaugusiųjų užduotis - užtikrinti, kad tų smagių žaidimų niekada netrūktų, ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Žaisdami įvairius liaudies žaidimus, vaikai susipažįsta su papročiais, tradicijomis, išmoksta liaudies šokio elementų, mokosi gražiai ritmiškai judėti, bendrauti, lavinti vikrumą ir orientaciją. Žaidimų turinys dažnai būna nesudėtingas, turi aiškų tikslą, veiksmą ir pabaigą. Tokie žaidimai vertingi auklėjamuoju požiūriu: vaikai mokosi laikytis taisyklių, padėti vienas kitam, tinkamai elgtis draugų tarpe ir džiaugtis draugo sėkme.

Ritmo ir judesio svarba vaiko ugdymui

Net labai maži vaikai greitai įsisavina mėgiamos lopšinės melodiją ir judesių ritmą. Ne kartą teko matyti, kaip mažylis krykščia iš pasitenkinimo, kai tėveliai dainuodami ar klausydami muzikos kartu su juo šoka ar siūbuoja į ritmą. Jam tai patinka lygiai taip pat, kaip lopšinės, kurias lydi ritmiškas lopšio ar vežimėlio lingavimas.

Pasak Kanados psichologų iš „McMaster University Laurel Trainor”, tai ne atsitiktinumas. Pastebėta, kad mamytės, dainuodamos lopšines, beveik visada daro tam tikrus judesius: sūpuoja, linguoja, sukasi ar „žaidžia“ su mažylio kojytėmis, rankytėmis. Toks elgesys nesąmoningas, ir mamos negalėtų paaiškinti, kodėl taip elgiasi, bet mano, kad tai suteikia mažyliui malonumo. Vis dėlto, ritmiški judesiai į muzikos taktą nėra atsitiktiniai. Būtent tokiu būdu mažyliai pajunta ir įsisavina muzikinį ritmą, o judesiai dainuojant yra labai svarbus pažinimo proceso komponentas. Pasak David Lewkowicz iš Florida Atlantic Universiteto, judesiai palengvina kūdikio pažinimo procesą, ir ne tik muzikos srityje.

Muzikinėse veiklose darželyje galėtų būti įtraukiami ritmikos elementai, padedantys lavinti girdimąjį suvokimą. Pavyzdžiui, dainelės ir veiksmas, kartu su veiksmu, gali būti smagus būdas bendrauti su kūdikiu. Žaidimas su pirštukais „Šitas pirštukas nori miegelio...“ puikiai tinka ir patiems mažiausiems:

• Šitas pirštukas nori miegelio,
• Šitas - atsigulė jau į lovelę.
• Šiam pirštukui akys jau merkias,
• Šis pirštukas miega, knarkia
• Šss...

Liaudies žaidimai kaip kalbos ir socialinių įgūdžių ugdymo priemonė

Žaidimai vaikams - tai įvairūs interaktyvūs ir edukaciniai užsiėmimai, skirti skatinti jų kūrybiškumą, mokymąsi ir fizinį aktyvumą. Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, būtina daugiau dėmesio sutelkti ne tik į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, tačiau ir turtinti bei plėsti jų žinias apie turtingą lietuvių kalbos lobyną, atskleisti tautosakos formų įvairovę bei skatinti turtingą kalbą vartoti kasdieniame komunikacijos procese. Šalčininkų lopšelyje-darželyje „Pasaka “ buvo įgyvendinamas projektas „Tautosakos lobių skrynią pravėrus…“, kurio pagrindinis tikslas buvo ugdyti vaikų kalbą panaudojant įvairias lietuvių liaudies tautosakos formas.

Mokytojas turėtų sudaryti sąlygas žaisti žaidimus, kurie ugdytų kalbą, teiktų informacijos apie socialinę ir kultūrinę aplinką, padėtų orientuotis erdvės ir laiko atžvilgiu, turtintų dvasinį pasaulį, liestų emocinę patirtį: ugdytų gerumą, švelnumą, atidumą, atsakomybę, pagarbą žmogui, gamtai, aplinkai.

Žaidžiant judriuosius žaidimus, svarbu skatinti vaikus įvardinti atliekamus judesius, erdvines sąvokas (aukštyn-žemyn, kairė-dešinė, arti-toli ir pan.). Sportuojant sakyti skaičiuotes, pamėgdžioti gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus. Pavyzdžiui, žaidime, kur kiekvienas išsirenka kokį nors gyvulį (pavyzdžiui, karvę, šunį, katę, gaidį, gegutę ir t.t.) ir mėgdžioja jo balsą. Vedėjas kviečia kiekvieną gyvulį atskirai arba kelis iš karto, arba visus atsiliepti.

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai darželinukams

Lietuvių liaudies žaidimai, žaisti grupelėse ir su draugais, yra smagūs ir linksmi. Štai keletas populiarių žaidimų, tinkančių darželio amžiaus vaikams:

Ratelių ir grandinėlės žaidimai

• Žaltys (žaidžia 5-15 asmenų)

  Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebti savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris, laikydamasis eilės, nori nuo „galvos” pabėgti. Pagautas uodegos galas tampa žalčio „galva”. Taip pat galima keisti žaidėjus pakvietus vaiką iš žalčio „vidurio”.

• Traukinukas

  Keli arba keliolika vaikų sustoja į eilę vienas už kito. Pirmas eilėje - „garvežys”. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją priekyje stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo peties, ir visi ima šokinėti ant vienos kojos. Žaisdami keičia rankas ir kojas, bet tik visi vienu metu tą pačią ranką ar koją.

• Sveikas gyvas! (žaidžia 8-20 asmenų)

  Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn. Susitikę paduoda kits kitam ranką, paklausia: ,,Kaip sekasi?” ir bėga užimti laisvos likusios vietos. Likęs už rato vaikas toliau renkasi kitą žaidėją.

• Puodą degti (žaidžia 9-20 asmenų)

  Kėdes arba suolus sustato į dvi eiles nugaromis vieną prie kitos, viena vieta mažiau nei yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus vieną. Likęs eina aplinkui ir paliečia kito žaidėjo kelį sakydamas: „Puodą degu!” Paliestasis atsistoja, ir tada bėga užimti laisvos vietos. Likęs už rato pradeda žaidimą nuo pradžių.

• Katė ir pelė (žaidžia 10-30 asmenų)

  Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįsti rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia. Kai jai pasiseka ratan įšokti, tada žaidėjai yra keičiami ir žaidžiama iš pradžių.

• Ratą sukti (žaidžia 8-iese)

  Šiam žaidimui reikia aštuonių vaikų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmai ant žemės ir susiglaudžia padais. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdinčiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdintieji pasikelia, bet visi turi likti susikabinę, kad ratas neiširtų. Reikia stengtis atsargiai stotis, padedant vienas kitam, saugant ratą.

• Skepetaitė (žaidžia 7-20 asmenų)

  Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis stengiasi sugauti. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris bandė mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris ją metė, eina į rato vidurį.

• Sviedinio mėtymas (žaidžia 6-20 asmenų)

  Žaidėjai sustoja ratu toli vieni nuo kitų ir pradeda mėtyti sviedinį, sakydami vardą to, kuris turi gaudyti. Įvardytasis gaudo sviedinį ir sviedžia jį kitam, pirmiau jį įvardijęs. Jei kuris nesugaus sviedinio, tai visi žaidėjai bėga tolyn. Nesugavęs...

• Tiltas (žaidžia 20-30 asmenų)

  Du žaidėjai stojasi vienas priešais kitą ir padaro „tiltą", paduodami vienas kitam rankas ir jas iškeldami kaip gali aukščiau. Likusieji stojasi vienas už kito ir, priėję prie tilto, klausia: „Žmogeliai, ką čia veikiat?" Atsako: Statom tiltą, Smėliu piltą.

Gaudynių ir judrieji žaidimai

• Dviragis (žaidžia 4-10 asmenų)

  „Dviragis” gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugauti du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „dviragiu”. „Dviragis” šokinėdamas gali vieną koją pakeisti kita, tik svarbu, kad abi kojos nebūtų nuleistos tuo pačiu metu ant žemės.

• Vištas gaudyti (žaidžia 10-30 asmenų)

  Visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skambutį ir skambina juo bėgdamas kaskart į kitą vietą. Kuris jį sugaus, tas ima skambutį, o sugautajam užriša akis.

• Aklosios bobutės (žaidžia 8-20 asmenų)

  Visi sustoja ratu, o „aklajai bobutei“ užriša akis ir pastato ją rato vidurį. Ratas truputį pasisuka. Akloji bobutė prieina prie kurio papuls žaidėjo ir rankomis, apčiuopomis, spėja, kuo šis vardu. Jei įspėja, akis užriša įspėtajam, o akloji bobutė eina į...

• Vilkas

  Žaidimo vieta - ilga ir plati aikštelė. Abiejuose jos galuose ant žemės brėžia po „dvarą". Žaidėjai sustoja kuriame nors viename dvare. O „vilkas" stovi ploto vidury ir rėkia: „Kas vilko bijo?" Visi atsako: „Niekas!" ir bėga pro jį į kitą dvarą.

• „Laivelis“ ir „žvejas“ (žaidžia 8-20 asmenų)

  Visi sustoja ratu, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn. Vienas kuris nors asmuo, „laivelis“, bėga, o kitas, „žvejas“, rūpinasi jį pavyti. Ir laivelis, ir žvejas turi prabėgti pro kiekvienus vartus, iš rankų sudarytus: pro vienus vartus bėga į rato vidų, pro kitus - iš jo.

• Žuvis ir žvejai (žaidžia 20-50 asmenų)

  Žaidėjai pasirenka didoką keturkampę vietą, t. y. „kūdrą“, vienoj jos kertėj ant žemės nubrėžia lanką, „žvejų namą". Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Buria, kuri dalis bus „žuvys", kuri „žvejai". Žuvys „plauko" (bėgioja) po kūdrą. Žvejai gaudo žuvis.

Vaizduotės ir vaidmenų žaidimai

• Žmogelis

  Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: „Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!”. Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin. Viskas vyksta nuo pradžių.

• Ponas juokdarys (žaidžia 4-10 asmenų)

  Vienas žaidėjas kokia nors juokinga poza atsistoja ant kėdės, suolo ir t.t. Kiti paeiliui prieina prie jo ir lenkia prieš jį galvą, triskart sakydami: „Ponas juokdary, gerbiu tave nei nesijuokdamas, nei neverkdamas". Šiuos žodžius reikia lėtai tarti. Tuo metu...

• Žodinis žaidimas „Pasakykite, ką darytumėte...“ (žaidžia 6-20 asmenų)

  Žaidėjai sėdasi ratu, ir kiekvienas patylomis klausia savo po kairei kaimyno, ką jis darytų, jei ištiktų toks ir toks sielvartas, o savo po dešinei kaimynui duoda kokį nors patarimą sielvartui ištikus, neturintį su klausimu jokio ryšio. Kai jau visi žino, koks...

• „Pirklys ir pardavėjas“ (žaidžia 10-20 asmenų)

  Išrenka „pirklį" ir „pardavėją", likusieji - „žvėrys". Pardavėjas suvaro bandą į tam tikrą vietą ir kiekvienam parenka kokio nors žvėries vardą: meškos, kiškio, vilko, kurmio ir t.t. Tada prisiartina pirklys, ir vyksta toks pokalbis: Pirklys. Sveikas gyvas!...

Velykų žaidimai: tradicijos ir pramogos

Velykų žaidimai yra puikus būdas išsijudinti po sočių valgių ir tęsti tradicijas darželyje. Štai keletas idėjų:

1. Margučių slėpimas ir ieškojimas

   Nėra žinoma, ar lietuviai seniau žaidė tokį žaidimą, tačiau užsienyje gan populiaru margučius slėpti - vaikai jų ieško, o žaidimo vedėjas sako „šilta“ arba „šalta“. Kas laimi žaidimą? Kaip žaidžiama? Tokį žaidimą žaisdavo kaimuose - vaikas ateidavo į trobą, padainuodavo dainelę ar pasakydavo eilėraštuką ir į burną įsikišdavo pirštą. Vienas pirštas - vienas kiaušinis. Du pirštukai - du kiaušiniai.

2. Kiaušinių daužymas

   Šį žaidimą tikrai žinote ir žaidžiate, tik tradicinis pavadinimas mažiau žinomas. Laimi tas, kurio kiaušinis neskyla arba lieka sveikiausias.

3. Margučių ridenimas

   Margučius ridename nuo iškelto medinio (arba kitokio) lovelio. Jeigu ridenant jūsų kiaušinis liečia kitus margučius, šie margučiai atitenka ridenančiam. Buvo tikima, kad taip pažadinami žalčiai, gyvatės. Jie pradeda šliaužioti, kutena žolę bei kitus augalus ir taip juos pabudina. Laimi tas, kuris susirenka daugiausiai margučių.

4. Estafetė su kiaušiniais

   Pasidalijama į komandas, kurios dalyvauja velykinių kiaušinių nešimo estafetėje. Galima nešti tiek margutį, tiek žalią kiaušinį. Kiaušinis nešamas įdėtas į šaukštą - tai ne menkos koordinacijos reikalaujanti užduotis! Laimi greičiausiai įveikę estafetę, tačiau užduotį galite pasunkinti: skirti po tašką už kiekvieną sveiką margutį, plius vieną tašką už greitį.

5. Kiaušinio ieškojimas

   Šis žaidimas puikiai tinka prie stalo susodinti įsidūkusius vaikučius. Tam, kad visi žinotų, ko ieško, žaidimo vedėjas visiems parodo mažą ryškų kiaušinuką (pavyzdžiui, putpelės ar šokoladinį, įpakuotą į spalvotą foliją). Žaidėjams pasišalinus iš kambario, jį padeda matomoje, tačiau ne itin akivaizdioje vietoje. Šiuo atveju renkamas „pralaimėtojas“ (paskutinis pamatęs kiaušinuką ar jo neradęs). Jis turi išsipirkti vietą prie stalo.

6. Kas turi margutį?

   Šis žaidimas tinka, kai vaikų būrys yra didesnis. Žaidžiama tiek turų, kiek yra vaikų, kiekvienas po kartą pabūna Sekliu. Žaidėjai sustoja į eilutę, o rankas laiko už nugaros. Žaidimo vedėjas, eidamas už žaidėjų nugaros, vienam įduoda į rankas margutį. Tuomet į kambarį įeina Seklys ir bando atspėti, kas turi kiaušinį. Jei atspėja iš pirmo karto - gauna tris taškus, jei iš antro - du, jei iš trečio - vieną.

7. Gaudynės su kiaušiniais

   Šis žaidimas tinka vėlyvoms Velykoms, kai žolė jau būna sužėlusi. Žaidimas panašus į paprastas gaudynes, bet reikia ne bėgioti, o šokinėti. Be to, kiekvienas vaikas turi po kiaušinį.

8. Kiaušinių rūšiavimas

   Vaikai sustoja eilute, nubrėžiama starto linija, finišo linija, ir tarpiniai finišai (geriausia iki 10). Žaidimo vedėjas sako skirtingus gyvūnus ir paukščius, jei įvardintas gyvūnas, vaiko nuomone, deda kiaušinius, jis pakelia ranką. Žingsnį į priekį žengia tie, kas atsakė teisingai. Tai proga vaikams ne tik pažaisti, bet ir sužinoti šį tą naujo!

9. Kiaušinių gaudymas

   Šis žaidimas puikiai tinka šiltai Velykų dienai, tačiau jį galite žaisti ir namuose, tiesiog naudokite mažesnį indą ir griebimo įrankį. Suberkite į vandens pripildytą baseiną, vonelę ar dubenį plastikinius kiaušinius, kuriems išgriebti naudojamas tinkliukas, virtuvinis sietelis ar tiesiog šaukštas.

10. Kiaušinių mėtymas

    Kiekvienas žaidėjas turi velykinį margutį. Suskaičiavus iki trijų visi kartu juos išmeta į viršų, o paskirta teisėjų pora atidžiai stebi. Visi kiaušinį pagavę gauna po tašką, o tas, kuris išmetė kiaušinį aukščiausiai - papildomą bonus tašką. Šį žaidimą reikėtų žaisti lauke, o jei namuose, sėdint ant grindų ir naudojant netikrus kiaušinius. Vyresniems vaikams galima duoti du kiaušinius - sugauti du kiaušinius reikia žymiai geresnės koordinacijos.

Kūrybinės ir lavinamosios veiklos darželyje

Be tradicinių liaudies žaidimų, darželyje svarbu įtraukti ir kitas veiklas, skatinančias vaikų vystymąsi ir mokymąsi. Šios veiklos padeda lavinti motoriką, kūrybiškumą, loginį mąstymą ir bendravimo įgūdžius. Jos gali būti ramios arba aktyvios, vykstančios tiek patalpose, tiek lauke.

Fiziniai ir aktyvūs žaidimai

• Žaidimai su balionais

  Vaikai sustoja rateliu ir paeiliui gauna po du balionus. Vaikas turi šiuos balionus atmušti, kad nei vienas iš jų nenukristų ant žemės. Jeigu bent vienas nukrenta, vaikas iškrenta iš žaidimo ir balionai perduodami šalia stovinčiam vaikui.

• Šokinėjimas virve

  Šiame žaidime reikia turėti ilgesnę virvę, arba dvi sujungtas virves. Virvė turėtų būti sukama iš abiejų virvės galų (kaip šokdynė) ir vaikas arba keli vaikai turi šokinėti per šią šokdynę.

• Žaidimas „Diena-Naktis”

  Kai sakote „diena“, vaikas gali lakstyti ir šokinėti, o kai „naktis“ - turi sustingti ir nejudėti.

Ramūs ir kūrybiniai žaidimai

• Šarados

  Šarados daugeliui vaikų yra vienas mėgstamiausių žaidimų. Šis žaidimas suteikia daug gerų emocijų ir, žinoma, skatina kūrybingumą.

• „Paslaptinga dėžė”

  Sudėkite įvairios tekstūros ir formos daiktus į kartoninę dėžę, išpjaukite skyles rankoms ir tegu vaikas nematomis atspėja, kokius daiktus paėmė į rankas.

• Kūrybiniai darbeliai

  Pieškite su pieštukais, flomasteriais ar kreidelėmis. Pieškite ant juodo popieriaus. Piešimo su dažais galimybės beribės. Maišykite savo spalvas, atraskite savo piešimo priemones. Lipdykite iš plastelino ar modelino. Sukurkite meno kūrinį iš atliekų. Padarykite koliažą iš senų žurnalų iškarpų.

• Lėlių teatras

  Sukurkite lėlių teatro vaidinimą.

• Žaidimas „Taip ir Ne”

  Būrimu išrinktas žaidėjas užduoda paeiliui kiekvienam po klausimą taip, kad būtų sunku be žodžių „taip" ir „ne" atsakyti. Kuris apsiriks ir pasakys „taip" arba „ne", duoda fantą.

tags: #lietuviu #liaudies #zaidimai #vaikams #darzelyje

• Paracetamolio ir ibuprofeno vartojimas vaikams
• Ką svarbu žinoti apie sūrį nėštumo metu
• Visapusiška vaiko raida lopšeliuose-darželiuose „Vaikystė“
• Dr. Sūdikienės darbas vaiko širdies sveikatos srityje
• Kaip naudoti antspenius žindymui