Kūdikio miegas: patarimai tėvams, kaip padėti mažyliui miegoti ilgiau ir ramiau

Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį, o kartais - net ir svarbesnis. Nemažai daliai žmonių miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai: vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni.

Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - tai procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Pirmiausiai, kalbant apie vaikus, sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis nuo kitų mažylių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klausimus, susijusius su kūdikių ir vaikų miegu: specialistų rekomenduojamą miego trukmę, pietų miego svarbą, saugaus miego taisykles, pagrindines problemas, trikdančias mažylio miegelį, ir, žinoma, pasidalinsime vertingais patarimais, padėsiančiais ugdyti savarankiško vaiko miego įgūdžius.

Kiek miego reikia kūdikiams? Amžiaus tarpsnių rekomendacijos

Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.

Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.

Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje:

Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos.

Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.

Kas trikdo kūdikio miegą?

Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams ar situacijoms, yra visiškai normalu. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Prie šių veiksnių labai glaudžiai prisideda ir tai, kaip dienos metu atrodo kūdikių būdravimo laikas.

Miego regresai: laikini, bet sudėtingi etapai

Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites, tačiau kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių.

Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą. Ką daryti? Dėl miego regreso gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.

Pervargimas: didžiausias miego priešas

Kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja.

Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjote, kad „įsijungia antras kvėpavimas“?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį.

Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.

Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.

Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta. Ką daryti? Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs.

Išoriniai veiksniai, sveikata ir raidos šuoliai

Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, naktį miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.).

Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Kūdikių miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės. Ką daryti? Darykite viską, kad kūdikį nuramintumėte ir paguostumėte, skirkite jam daugiau nei įprasta dėmesio. Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų.

Vystymosi pasiekimai ir atsiskirimo baimė. Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos iš krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė.

Tokie raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (išvyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis.

Praktiniai patarimai, kaip pagerinti kūdikio miegą

Miego rutina ir ritualai: nuoseklumas ir ramybė

Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šiol viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.

A. Urbutienės teigimu, efektyvių ritualų pavyzdžiai:

• Raminančios maudynės. Šiltas vanduo kūdikius ramina ir suteikia jiems komforto būseną. Maudynių metu reikėtų paslėpti mažylio vandens žaislus, kad jie neblaškytų kūdikio dėmesio ir aplinka padėtų jam nurimti. Kūdikio nereikia maudyti kas vakarą: kol mažylis dar nevaikšto, maudynes galima rengti 2-3 kartus per savaitę.
• 15 minučių masažas. Vaikai, kurie prieš miegą pasimėgauja 15 minučiu masažu, užmiega greičiau nei kūdikiai, kuriems tėvai tik skaito pasakas. Masažui geriausiai tiks bekvapis, specialiai kūdikio odai skirtas kūno aliejus.
• Ramus balsas ir garsai. Visi žino, kad vienas populiariausių mažylio nuraminimo būdų yra pasakų skaitymas prieš miegą. Iš tikrųjų nėra svarbu, ką jam skaito tėvai, svarbiausia - kad balsas būtų ramus ir atsipalaidavęs. Prieš gimimą kūdikį visą laiką supa garsai, todėl ir po gimimo jis geriau miegos aplinkoje, kurioje nevyraus visiška tyla. Kūdikiui gali patikti ir visiškai paprastas garsas, toks kaip vandens lašėjimas ar kondicionieriaus ūžimas.
• Lėtesnis kvėpavimas ir prisilietimas. Migdant kūdikį tėvams reikėtų sulėtinti savo kvėpavimą, tai siųs mažyliui signalą nusiraminti. Sulėtinti kvėpavimą padės lėtesnės už širdies plakimą muzikos klausymasis. Kūdikį nuraminti ir užmigdyti gali ir toks paprastas dalykas kaip motinos prisilietimas. Tai mažyliui suteikia saugumo jausmą, ir kūdikis gali ramiai užmigti. Šis metodas itin paprastas: paguldžius mažylį į lopšį reikėtų švelniai uždėti ranką ant jo pilvo, rankų ir galvos bei taip palaikyti kelias minutes.

Optimalios miego aplinkos kūrimas

Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai.

Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduojama naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame. Kūdikio kambaryje rekomenduojama nuolat palaikyti 18-21 laipsnio temperatūrą. Tai padės apsaugoti vaiką tiek nuo perkaitimo, tiek nuo šalčio: abu šie veiksniai kliudo ramiam kūdikio miegui.

Tamsa kambaryje. Migdant mažylį, svarbu nepamiršti užtraukti užuolaidų - tamsa padės kūdikiui greičiau užsnūsti. Visgi to nepatartina daryti, kai kūdikis eina dienos pogulio: tada jis gali susipainioti paros laike, per ilgai miegoti dieną ir neužmigti naktį.

Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą, jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių, kurie neigiamai veikia ramią miego atmosferą.

Kūdikiui miegant, svarbu pasirūpinti ir jo drabužiais bei patalyne. Kartais kūdikio miegui gali trukdyti odą dirginantys drabužiai, todėl svarbu, kad mažylis miegodamas dėvėtų tik natūralaus pluošto pižamas iš perdirbtos vilnos ar medvilnės, o patalai visuomet būtų švarūs.

Savarankiško miego įgūdžių ugdymas

Daugelis tėvų svajoja apie tai, kad jų kūdikis „išmiegos visą naktį“. Tačiau žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką ar net suaugusįjį kalbėtume. Žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių.

Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus.

Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurios suformuoja priklausomybę nuo jūsų pagalbos. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.

Tėvai turėtų atsispirti norui paimti kūdikį ant rankų kaskart, kai šis verkia. Tai padės vaikui išmokti, kad verkimas ne visada išprovokuos liūliavimą, nešiojimą ir migdymą. Šios technikos pagalba, kūdikiai po truputį išmoks save nuraminti ir užmigti savarankiškai. Tačiau tai nereiškia, kad ilgas verkimas turėtų būti ignoruojamas. Jei jūsų vaikas verkia ilgesnį laiką, tikrai turėtumėte jį nuraminti, kadangi tai gali būti pirmas galimos ligos požymis.

Galima išskirti du būdus, kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitasis ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti.

• Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas.
• Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.

Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir, kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau.

Kartais, kai vaikai jau vyresni nei 1,5 metų, gali padėti paaiškinimas, kad žįsti duosite vėliau, pasakymas "ne dabar" arba "tuojau" ir neskubėjimas duoti krūties. Jeigu tai nepadeda, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmiginėti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai po poros kartų užmiega, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali prireikti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio neleidimo užmigti su krūtimi metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus.

Miegojimas kartu: už ir prieš

Kada mano vaikas pradės miegoti savo kambaryje ar bent jau savo lovytėje? Ar yra kokių auksinių patarimų, kaip, gulint kartu su vaiku toje pačioje lovoje, galima gerai pailsėti? Tai - vieni iš klausimų, kuriuos norėtų užduoti miego konsultantei tėveliai, besimėgaujantys miegu kartu su savo vaiku.

Jei tokį klausimą pateiktumėte prieš vaikeliui gimstant ir sureaguotumėte į specialisto nuomonę, jog, dėl visos eilės priežasčių (pradedant saldžiu miegu ir baigiant intymaus gyvenimo su antrąja puse kokybe), miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas, tikėtina, išvengtumėte visos eilės problemų. Patikėkite, užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Tikėtina, jog ir Jūs. Tiesa, smagu tol, kol nesusiduriama su vaiko, o kartu - ir visos šeimos miego problemomis. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams.

Miegojimas kartu gali turėti ir kitokių niuansų. Pavyzdžiui, jei vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę.

Kai kurie kūdikiai gali miegoti TIK ant tėvų: „Ne ant žindymo pagalvės, ne šalia, netgi ne ant rankų. Ir niekur kitur!“ Toks miegas visai nereiškia, kad kažką darote ne taip, ar suformavote netikusį įprotį. Kad kūdikis atsipalaiduotų ir užmigtų, jis būtinai turi jaustis saugiu. O kur dar saugiau, jei ne prisiglaudus prie mamos, tėčio, jaučiant kūno šilumą ir klausantis pažįstamo širdies plakimo? Naujagimiams saugumas = kūniškas kontaktas, kuris ir paaiškina, kodėl kūdikis nori miegoti ant tėvų. Tačiau su viena sąlyga - suaugęs žmogus, ant kurio miega kūdikis, turi būti budrus. Todėl šis migdymo būdas netinkamas nakties miegui arba tada, kai jaučiate, kad užmigsite vos prisėdę. Neskubėkite keisti šio miegojimo būdo staiga, prisimindami, jog tikriausiai yra svarių priežasčių, kodėl kūdikis nori miegoti būtent taip. Neskubėkite atsisakyti fizinio kontakto - per staigus atskyrimas gali turėti atvirkštinį efektą.

Maitinimo aspektai

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą. O ką daryti, jeigu vaikutis miega ir neprabunda? Naujagimio skrandis yra labai nedidelis, todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!

Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti jį ir pamaitinti. Kai kurie naujagimiai gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartus ir tuštinasi tris ar daugiau kartų ir jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.

Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti. Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pieno, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3-4 kartai iki 4-6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų). Kilus įtarimų, kad pieno mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3-4 val., kol pieno gamyba vėl susireguliuos.

Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.

Kada kreiptis pagalbos?

Pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra kupini iššūkių. Be to, net ir patiems didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda. Tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Jei dažnas naktinis prabudimas jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų, ieškokite pagalbos.

Jeigu vis dėlto situacija darosi nepakeliama, o kūdikio miegas kelia daug klausimų, nereikia kentėti - verčiau viską aptarti su miego konsultantu. Pokalbio metu svarbu aptarti, kas vyksta vaiko gyvenime, koks būtų įprastas kūdikio miegas esamame raidos etape ir ką tėvai gali padaryti, kad vaikas miegotų geriau.

Vienas variantas yra osteopatija, o tiksliau - kranialinė osteopatija. Ši technika gali padaryti stebuklus su jūsų vaiko miego režimu. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai yra osteopatinis galvos koregavimas. Kranialinė osteopatija - tai technika, kuri skatina kūno įtampos ir streso atpalaidavimą. Patyrusiam osteopatui padedant, jūsų kūdikio miego ciklai susinormalizuos vos po kelių apsilankymų.

tags: #kaip #elgtis #kad #kudikis #ilgiau #miegotu

• dujų kaupimasis laukiantis
• Išsamus vadovas apie kūdikio gimimo lentą
• Patarimai, kaip padėti vaikui priprasti prie darželio
• Naujagimių intensyviosios terapijos slaugos apžvalga
• Išsamus gidas apie išmoką už vaiką Airijoje