Utenos rajono Leliūnų socialinės globos namai: atnaujinta aplinka ir širdies šiluma

Utenos rajono savivaldybės Leliūnų socialinės globos namuose gyvena 28 gyventojai. Ne kiekvienas iš jų nors per šventes turi kur sugrįžti, ne visus aplanko artimieji ir giminės. Tad šios įstaigos darbuotojai jau maždaug prieš mėnesį pasistengė, kad kalėdinė dvasia pasibelstų į kiekvieno širdį iš anksto.

Baigiantis metams Leliūnų socialinės globos namų direktorė Irma Grižienė prisiminė nuveiktus darbus, kuriais gali didžiuotis visi čia dirbantys ir gyvenantys, - keitėsi ne tik aplinka, bet ir įstaigos vidus.

Atnaujinta aplinka ir pagerintas funkcionalumas

Vadovė vardijo, kad įstaiga įsigijo automobilį, skirtą vežioti asmenims su negalia. Taip pat buvo atnaujinta salė, sutvarkyti sanitariniai mazgai. Pasikeitė ir sodas - įrengtas basų kojų takas, pakeliamosios lysvės, pastatytas šiltnamis. Šie pokyčiai prisitaiko prie gyventojų poreikių ir norų, gerindami jų kasdienį gyvenimą ir įstaigos funkcionalumą.

Užsiėmimai ir terapija gerovei

Čia gyvenantys dar gana stiprūs fiziškai žmonės šiltuoju metų laiku noriai ravi daržą ar puoselėja gėlynus. Daug dėmesio skiriama įvairiems terapijos užsiėmimams.

• Žmonėms labai naudinga tiek judesio terapija, tiek kaniterapija.
• Gyvūnėliai slaugomiems ligoniams suteikia labai gerų emocijų.
• Turime ir triušį, kuris yra tikras mūsų gyventojų džiaugsmas.

„Kiekvienais metais kažkuo atsinaujiname. Juk kiekvienas anksčiau kažką augino, tad jie dalijasi savo prisiminimais“, - pasakojo I. Grižienė.

Kalėdų dvasia ir bendruomenės svarba

Įvairūs papuošimai, žaliaskarė ir neseniai aplankęs ankstyvas Kalėdų Senelis primena, kad didžiausia metų šventė - nebe už kalnų. Ruoštis artėjančioms šventėms, anot pašnekovės, pradedama jau lapkričio mėnesį: atidarius dirbtuvėles prasideda tikras Kalėdų laukimas.

„Gaminame žaisliukus ir jais dabiname savo įstaigą. Dalyvavome ir pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės organizuojamoje tradicinėje kalėdinių žaisliukų kūrimo akcijoje“, - teigė vadovė. Kūčių dieną įstaigos gyventojai, susirinkę bendrai maldai, dalijasi prisiminimais, kurie kiekvienam yra labai svarbūs. „Metai prabėga labai greitai, tad švenčių laukimas mūsų įstaigoje yra malonus ir šiltas.“

Tarpušventis gyventojams irgi yra ypatingas - jiems dalijamos dovanėlės, kurias skiria visa Leliūnų seniūnijos bendruomenė. Tačiau, pasak vadovės, gyventojams svarbiausia ne dovanėlės, o tai, kad kažkas iš artimųjų ateitų ir aplankytų. „Jeigu daliai žmonių nesiseka patiems gaminti žaisliukus dėl sutrikusios smulkiosios motorikos, jie pasėdi kartu, pabendrauja, pasidžiaugia. Žinoma, jiems svarbiausias švenčių momentas - artimųjų laukimas ir jų atvykimas. Artimiausi žmonės, kaimynai, giminaičiai aplanko beveik visus gyventojus, išskyrus vieną. Jo neaplanko niekas“, - apgailestavo I. Grižienė.

Gyventojų istorijos ir adaptacijos procesas

Pašnekovė pasakojo, kad prireikia laiko, kol nauji gyventojai adaptuojasi įstaigoje. „Namų ilgesys išlieka visą laiką. Su jais daug kalbamės individualiai, jie noriai dalijasi prisiminimais. Štai vienas mūsų gyventojas paprašė nuvežti jį aplankyti sūnaus, kiti pageidauja nuvažiuoti į kapines.“

Metus Leliūnuose gyvenanti Vanda Babachina pasakojo, kad prisidėti prie pasiruošimo šventėms ji galinti menkai. „Laukiame švenčių, kaip ir visi. Gaminome žaisliukus. Man visa tai labai malonu prisiminti“, - džiaugėsi anksčiau Vyžuonose gyvenusi senjorė. Moteris guodėsi, kad gyventi pas anūkę jai buvę išties sunku. Anūkei išėjus į darbą senolei tekdavo vienai būti namuose. 71 metų sulaukusi močiutė buvo tvirtai nusprendusi, kad jai reikia nuolatinės priežiūros, tad pasirinko Leliūnų socialinės globos namus.

Kitame kambaryje lovoje įsitaisiusi Danutė Eleonora Šaltenytė atvyko iš Pakalnių (Leliūnų sen.) ir čia gyvena taip pat maždaug metus. Moteris dalijosi prisiminimais, kaip prieš Kūčias kartu su savo mama kepdavo šližikus ir bandeles, vadinamas babkomis. „Kai prie stalo susėsdavo visa šeima, dalydavomės babką lygiomis dalimis. Puošdavome ir savo namus, jų aplinką.“

Padėka bendruomenei ir rėmėjams

Direktorė pasidžiaugė, kad gyventojai kalėdinių dovanėlių sulaukia ne tik iš šios įstaigos ir Leliūnų seniūnijos bendruomenės, bet ir motoklubo „Ugnies ratas“. Ankstesniais metais su kalėdinėmis dovanomis atvykdavo ir sodybą Utenos rajone turintis diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, tačiau pandemija daug ką pakoregavo - vienus garbius svečius pakeitė kiti.

Irma Grižienė sakė esanti dėkinga keramikui Vytautui Valiušiui, padovanojusiam per pusšimtį molinių dubenėlių, kurie šiemet papuoš Kūčių stalą.

tags: #leliunu #socialines #globos #namu #direktore

• Apie Dvynius, gimusius Kiaulės metais
• Asmeninis Vytauto Mackonio gyvenimas
• išskirtinės drabužių iškarpos jūsų mažiesiems
• išmintingos mintys apie vaikus
• Mahometo gimtinė