Ką daryti, jei kūdikiui ašaroja viena akis?

Ašarojančios mažylių, ypač naujagimių, akytės - įprastas negalavimas. Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Ašaros atlieka keletą svarbių funkcijų: jos drėkina akies paviršių, suteikdamos komforto pojūtį ir apsaugodamos nuo išsausėjimo, o taip pat padeda pašalinti mikroorganizmus, dulkes ir kitus svetimkūnius, užkertant kelią infekcijai ir dirginimui. Tačiau, kuomet akys ašaroja per daug, pasidaro sunku matyti, atsiranda diskomfortas.

Ašaros neleidžia akims išdžiūti ir saugo jas nuo įvairiausių mikrobų dauginimosi. Jos gaminasi ašarų liaukoje ir, nuskalavusios akies obuolį, nuteka į vidinį akies kampą (arčiau nosies). Viršutiniame ir apatiniame vokuose atsiveria ašarų latakai: po vieną kiekviename voke. Per juos ašaros patenka į nosies ašarų kanalą, o juo - į nosies ertmę. Normalios būklės nosies ašarų kanalas turi būti pralaidus. Jeigu jis dėl kokių nors priežasčių užsikimšęs, ašaros kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Sutrinka mikrobų šalinimas, vystosi uždegimas, akys parausta.

Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95% vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ir suaugusiųjų oftalmologė dr. Dalia Krivaitienė sako, kad naujagimių ašarų kanalo savaiminis neatsidarymas ir jo sukeltos problemos - tai tarpinė būklė tarp ašarų sistemos vystymosi sutrikimo ir įgimtos patologijos.

Dažniausios ašarojančios akies priežastys kūdikiams

Viena dažniausių kūdikių bėdų - regis, be jokios priežasties ašarojančios ir pūliuojančios akys. Tai dažnai reiškia, kad ašaros tinkamai nepasišalina iš akių per ašarų aparatą, todėl intensyviai teka ant veido.

Nosinio ašarų kanalo obstrukcija - tai viena dažniausių patologijų naujagimių tarpe. Ašarų kanalas pilnai arba dalinai užsikemša, neleidžia ašaroms tekėti latakais, jos kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Nuo 80% iki 90% atvejų simptomai pasireiškia dar pirmąjį mėnesį. Negydant kanalo obstrukcijos, kaupiasi skysčiai, formuojasi ašarų liaukų ir nosies ertmės uždegimai, sukeliantys apatinio akies voko egzemą. Būtina paminėti, kad dažnai ši patologija, vaikui augant, susitvarko savaime dėl fiziologinių latakų spindžio praplatėjimų bei membranos atsivėrimų. Tačiau efektyvus osteopatinis kranialinės terapijos gydymas padeda išvengti anksčiau minėtų komplikacijų.

Pasak medikės, sutrikimas dėl neatsivėrusio ašarų kanalo paprastai pasireiškia pirmąjį mėnesį po gimimo. Pradeda ašaroti abi akys ar tik viena, atsiranda pūlingų išskyrų, gali patinti vokai, parausti odelė aplink akis. Antibiotikų lašai nepadeda arba padeda tik trumpam - sutrikimo kamuojamų kūdikių akys vėl pradeda ašaroti ir pūliuoti.

Kita galima priežastis - konjunktyvitas, akies junginės infekcija. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga: paprastai peršalus. Parausta, ašaroja akys, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų. Konjunktyvitas užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama teisioginio kontakto metu arba per rankšluostį.

Taip pat akytės gali ašaroti dėl alergijos. Paprastai atsiranda smėlio pjūtis (šiuo atveju - be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga.

Gydytojai taip pat įspėja, kad akių ašarojimas gali būti susijęs su ragenos erozija (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo). Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.

Kaip padėti kūdikiui, jei ašaroja akis?

Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams.

Jei akių kanalas savaime neatsidaro ir nezonduojamas, mažylio akytės nuolat ašaroja, pūliuoja, dėl tokio nuolatinio dirginimo akių vokų odelė parausta. Ašarų maišelio flegmona - pati pavojingiausia komplikacija. Tad delsti bet kokiu atveju yra rizikinga. Gydytoja pasakoja, kad jos praktikoje yra pasitaikę, kai gydant flegmoną 3 mėnesių kūdikiui, ašarų maišelį reikėjo atverti jau atliekant pjūvį odoje ir skiriant leidžiamus antibiotikus.

Gydytoja dr. D. Krivaitienė sako, kad daugumai kūdikių ašarų kanalai atsidaro iš karto po gimimo arba iki trečiojo ar ketvirtojo gyvenimo mėnesio. Iki vienerių metų ašarų kanalai atsidaro 90% kūdikių. Tad galima laukti ir tikėtis paties geriausio, bandyti daryti ašarų maišelio masažą tikintis, kad pavyks nutraukti plėvelę, esančią ašarų kanale, ar išmušti želatininį kamštį. Tačiau tai retai padeda. Masažuoti ašarų maišelį reikėtų norint pašalinti pūlius iš ašarų maišelio. Tokie masažai - gera ašarų maišelio flegmonos - pūlinio - profilaktika.

„Rekomenduočiau neatsidariusius ašarų kanalus zonduoti kūdikiui sulaukus 4 mėnesių arba nelaukiant tokio amžiaus ūmiu atveju, kai jau vystosi ašarų maišelio flegmona. Tada reikia gydyti nedelsiant“, - sako specialistė.

Akių zondavimo procedūra, pasak oftalmologės, yra skausminga tiek, kiek gali būti skausminga dėl audinių tempimo. Procedūra atliekama sulašinus vietinę nejautrą sukeliančių lašų. Procedūra užtrunka nuo 5 iki 15 minučių. Trukmė priklauso nuo konkretaus zonduojamo kūdikio anatomijos. Nors dr. Daliai Krivaitienei yra tekę akių zondavimo procedūrą atlikti ir kelių dienų ar savaitės sulaukusiems mažyliams, vis dėlto geriausia neatsivėrusį akių ašarų kanalą zonduoti 3-4 mėnesių kūdikiui, nes ašarų nosies kanalas jau anatomiškai susiformavęs. Dar viena priežastis neuždelsti - 3-4 mėn. kūdikis dar mažas, kad atsimintų pačią procedūrą, todėl jam neliks jokių nemalonių prisiminimų.

Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito. Taip pat akytes reikia plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais.

Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.

Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialiu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies.

Gydymui naudojami medikamentai (antibiotikai) bei nubrėžiamos profilaktinės higienos gairės, paaiškinančios, kaip tinkamai valyti naujagimio akis. Sudėtingais atvejais, kai gydymas yra uždelstas ar nesuteiktas laiku, gali būti taikomos chirurginės invazinės intervencijos.

Tuomet taikomas nemedikamentinis kranialinis osteopatinis gydymas. Osteopatinis gydymas taikomas jei gimdymas buvo apsunkintas - truko ilgiau, įvyko trauminis gimdymas arba buvo naudota gimdymo pompa, galvos žnyplės. Gydytojo-osteopato tikslas - pašalinti intrakranijinę kaukolės įtampą, sumažinti kaukolės plokštelių rigidiškumą ir taip atstatyti neurovaskulinį drenažą. Gydymo metu osteopatas apžiūri gretimus segmentus, viršutinę kaklinę stuburo dalį bei kaukolės pamatus. Daug dėmesio skiriama kaukolės struktūroms (galinčioms sukelti nosinio ašarų kanalo obstrukciją), priekinio viršutinio žandikaulio, gomurio ir pleištuko-skruostikaulio jungties gydymui. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama kaktikaulio, skruostikaulio ir nosikaulio plokštelių mobilizacijai, siekiant atlaisvinti kanalą ir latakus.

Jei ašarojimą lydi skausmas, regėjimo sutrikimai ar pūlingos išskyros, tai visada yra ženklas, kad reikia profesionalaus įvertinimo. Akių ligas lengviausia gydyti ankstyvoje stadijoje.

Kai akių ašarojimą sukelia alergijos, padeda antihistamininiai vaistai arba specialūs akių lašai nuo alergijos. Infekcijų atveju (pvz., bakterinis konjunktyvitas) gydytojas skiria antibiotikų lašus ar tepalus. Virusinio konjunktyvito metu dažniausiai naudojamos tik simptominės priemonės - drėkinantys lašai ir akių higiena.

Jei ašarojimą sukelia ašarų latakų užsikimšimas, reikalinga oftalmologo pagalba. Gydymo galimybės apima latakų praplovimą, masažą (ypač kūdikiams) arba, esant sudėtingesniems atvejams, nedidelę operaciją.

Lengvas ašarojimas, sukeltas vėjo, dulkių ar nuovargio, dažniausiai praeina savaime. Padeda reguliarus akių poilsis, apsauginiai akiniai nuo vėjo ir saulės, pakankamas skysčių vartojimas.

Jeigu akys ašaroja nuolat, net kai nėra jokio matomo dirgiklio, tai dažniausiai rodo, kad yra problema su ašarų latakais arba sausų akių sindromas. Tokiais atvejais paprastos priemonės padeda tik trumpam, todėl reikalinga gydytojo konsultacija.

Vienas rimčiausių signalų - kai kartu su ašarojimu pradeda blogėti regėjimas. Neryškus matymas, dvejinimasis ar svetimkūnio jausmas akyje gali reikšti rimtesnius akies paviršiaus pažeidimus ar net ragenos problemas. Tokiais atvejais delsti negalima.

Jei ašaras lydi gelsvos ar žalsvos išskyros, tai yra aiškus bakterinės infekcijos ženklas. Paprastai tokiais atvejais reikalingi antibiotikų lašai, kuriuos paskirti gali tik gydytojas.

Kūdikiams ašarojančios akys dažnai rodo įgimtą ašarų latakų užsikimšimą. Dalis atvejų praeina savaime, tačiau jei ašarojimas stiprus ar tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pediatro ar oftalmologo apžiūra.

Labai dažnai pacientai stebisi, kad paprasti įpročiai - tokie kaip kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ar akių higiena - yra efektyviausia prevencija nuo ašarojimo. Daugeliu atvejų to pakanka, kad problema išnyktų.

Labai dažnai žmonės galvoja, kad ašarojimas visada reiškia, jog akys per daug drėgnos. Iš tiesų dažniausia priežastis - sausų akių sindromas, kai akys gamina nekokybiškas ašaras. Tai būtina tinkamai diagnozuoti.

Jeigu ašarojimą sukelia alergijos, vienintelis ilgalaikis sprendimas - vengti alergeno. Antihistamininiai vaistai palengvina simptomus, bet neišsprendžia problemos. Todėl svarbu identifikuoti, kas konkrečiai dirgina akis.

Visi specialistai sutaria dėl vieno: jei ašarojimas tampa nuolatinis, trukdo kasdieniam gyvenimui arba atsiranda kartu su kitais simptomais, reikia profesionalios pagalbos.

Jei akių ašarojimas nepraeina per kelias dienas, jį lydi skausmas ar paraudimas, pacientas turėtų kreiptis į oftalmologą. Ankstyvas ištyrimas gali užkirsti kelią infekcijos plitimui ar komplikacijoms.

Kai kurie gydytojai konjunktyvitui gydyti vis dar rekomenduoja naudoti ramunėlių arbatą, kitų vaistažolių nuovirus, kiti griežtai pasisako prieš liaudiškas priemones ir akims plauti tiesiog rekomenduoja naudoti virintą vandenį.

Pūliuojančios akys - vienas iš dažniausių nusiskundimų, kurį gydytojai girdi tiek iš naujagimių, tiek iš kūdikių, tiek ir iš bet kokio amžiaus vaikų tėvų lūpų.

Konjunktyvitas - tai akių junginės (priekinės akies obuolio dalies ir vidinio vokų paviršiaus) uždegimas. Naujagimiams infekciją dažniausiai sukelia gimdymo metu patekęs užkratas; kūdikiai ir vaikai konjunktyvitu suserga, kai akis pažeidžia virusai, bakterijos ar alergenai.

Konjunktyvito simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Pavyzdžiui, jeigu konjunktyvitą sukėlė bakterijos arba alergija, iš abiejų akių gausiai teka išskyros. Virusinio konjunktyvito atveju gali būti paveikiama tik viena akis, tik vėliau - ir kita, akys parausta, negausiai ašaroja.

Ligos sukėlėją galima nuspėti pagal simptomus arba paėmus tepinėlį iš akių.

Virusinis konjunktyvitas. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas.

Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.

Alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.

Reakcinis konjunktyvitas.

Dirbtinės ašaros. Kartais konjunktyvitui gydyti pakanka tiesiog kruopščiai praplauti akis vadinamomis dirbtinėmis ašaromis bent kelis kartus per dieną (kuo tai daroma dažniau, tuo geriau).

Akių lašai. Galima lašinti homeopatinius lašus, parduodamus be recepto.

Antibiotikų lašai. Kartais paprastų gydymo būdų neužtenka ir daroma prielaida, kad konjunktyvitas sukėlė bakterijos, todėl kūdikiui arba vaikui į akis reikia lašinti receptinius antibiotikų lašus. Jei uždegimas didelis (t. y. Antihistamininiai vaistai.

Akių ašarojimo gydymas visada priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka paprastų priemonių namuose, tačiau kitais atvejais būtina gydytojo pagalba ar net specialios procedūros.

Akių ašarojimo galima išvengti arba bent jau sumažinti jo tikimybę taikant kelis paprastus įpročius kasdienybėje. Profilaktika yra svarbi ne tik siekiant išvengti diskomforto, bet ir užkertant kelią rimtesnėms akių problemoms.

Vienas svarbiausių dalykų - reguliarus akių higienos palaikymas. Visada būtina prieš miegą nuvalyti makiažą, naudoti švarius rankšluosčius ir vengti trinti akis rankomis. Tai sumažina infekcijų bei uždegimų riziką.

Stiprus vėjas, ryški saulė ar dulkėta aplinka dažnai sukelia refleksinį ašarojimą. Akiniai nuo saulės ar specialūs apsauginiai akiniai padeda sumažinti dirgiklių poveikį ir apsaugo akis.

Ilgas darbas prie ekrano skatina sausų akių sindromą, kuris paradoksaliai gali sukelti ir ašarojimą. Rekomenduojama kas 40-50 minučių daryti trumpą pertrauką, nukreipti žvilgsnį į tolį, pamirksėti, kad sudrėkintumėte akis.

Organizmo dehidratacija veikia ir akis. Jei žmogus per dieną išgeria per mažai vandens, akys tampa labiau linkusios sausėti, o tai išprovokuoja ašarojimą.

Jeigu akys ašaroja dėl alergijų, svarbu identifikuoti alergenus ir kiek įmanoma juos eliminuoti. Pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu rekomenduojama dažniau plauti akis ir veidą, naudoti oro valytuvus namuose.

Pagerėja regėjimo komfortas - mažiau dirginimo ir neryškumo.

Sumažėja infekcijų rizika, nes akys nėra nuolat sudirgintos.

Pacientas išvengia nuolatinio ašarų tekėjimo, kuris trukdo kasdieninėje veikloje.

Laiku nustatytos rimtos ligos (pvz., ašarų latakų užsikimšimas) sėkmingai išgydomos.

Pagerėja gyvenimo kokybė - dingsta diskomfortas ir estetiniai nepatogumai.

Ašarojimas gali tapti nuolatinis ir sukelti ilgalaikį diskomfortą.

Padidėja bakterinių infekcijų tikimybė, ypač jei ašaros neužsilaiko akies paviršiuje.

Galima praleisti rimtas priežastis, tokias kaip ašarų latakų ligos ar sausų akių sindromas.

Regėjimas gali pablogėti dėl nuolatinio dirginimo ar komplikacijų.

Vėluojant gydyti, gali prireikti sudėtingesnių procedūrų ar operacijos.

Ašarojančios akys gali būti paprastas refleksas, bet kartais tai - pirmasis signalas apie rimtesnę akių ar bendrą sveikatos problemą.

Ašarojimas pats savaime nėra liga - tai simptomas. Tačiau kai jis nuolatinis, reikia ieškoti priežasties, nes neretai tai susiję su ašarų latakų užsikimšimu arba sausų akių sindromu.

Akys ašaroja dėl daugybės priežasčių. Kartais tai tik laikina reakcija į aplinką, tačiau ilgalaikis ašarojimas dažniausiai signalizuoja apie sveikatos problemą. Žinant dažniausias priežastis, galima greičiau suprasti, ar užtenka paprastų priemonių, ar būtina gydytojo pagalba.

Ne kiekvienas ašarojimas yra ligos požymis - kartais tai tik laikina reakcija į aplinkos veiksnius. Tačiau kai simptomai tampa nuolatiniai ar juos lydi papildomi sutrikimai, svarbu atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydytoją.

Jeigu akys ašaroja nuolat, net kai nėra jokio matomo dirgiklio, tai dažniausiai rodo, kad yra problema su ašarų latakais arba sausų akių sindromas. Tokiais atvejais paprastos priemonės padeda tik trumpam, todėl reikalinga gydytojo konsultacija.

Kai ašarojimą lydi stiprus akių paraudimas, deginimo jausmas ar skausmas, didelė tikimybė, kad tai infekcija arba uždegiminė būklė, pavyzdžiui, konjunktyvitas. Tokiu atveju negydant galima sulaukti komplikacijų, todėl svarbu laiku pradėti gydymą.

Vienas rimčiausių signalų - kai kartu su ašarojimu pradeda blogėti regėjimas. Neryškus matymas, dvejinimasis ar svetimkūnio jausmas akyje gali reikšti rimtesnius akies paviršiaus pažeidimus ar net ragenos problemas. Tokiais atvejais delsti negalima.

Jei ašaras lydi gelsvos ar žalsvos išskyros, tai yra aiškus bakterinės infekcijos ženklas. Paprastai tokiais atvejais reikalingi antibiotikų lašai, kuriuos paskirti gali tik gydytojas.

Kūdikiams ašarojančios akys dažnai rodo įgimtą ašarų latakų užsikimšimą. Dalis atvejų praeina savaime, tačiau jei ašarojimas stiprus ar tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pediatro ar oftalmologo apžiūra.

Ašarojančios akys - tai būklė, kai akys gamina daugiau ašarų nei įprastai arba kai ašaros negali tinkamai nutekėti per ašarų latakus. Dėl to žmogus jaučia nuolatinį akių drėgnumą, gali tekėti ašaros per skruostus, atsirasti diskomfortas ar net regėjimo neryškumas.

Yra du pagrindiniai ašarojimo tipai:

• Fiziologinis ašarojimas - natūrali organizmo reakcija į vėją, šaltį, dūmus, stiprią šviesą ar emocijas. Paprastai toks ašarojimas laikinas ir nepavojingas.
• Patologinis ašarojimas - kai ašaros teka nuolat, net ir be aiškios priežasties. Dažniausiai tai susiję su akies paviršiaus sudirgimu, sausų akių sindromu, infekcijomis ar ašarų latakų problemomis.

Priežastys, kodėl ašaroja akys:

• Išoriniai dirgikliai: Vėjas, dūmai, aštrus maistas, ryški šviesa, sausas patalpų oras.
• Alergijos: Augalų žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos, kosmetika, buitinė chemija.
• Sausų akių sindromas: Akys nustoja gaminti pakankamai ašarų arba gamina nekokybiškas ašaras.
• Infekcijos: Konjunktyvitas (bakterinis, virusinis, chlamidijų sukeltas), blefaritas, akių pūslelinė.
• Ašarų latakų užsikimšimas arba susiaurėjimas: Gali būti įgimtas arba įgytas.
• Dirgikliai: Neteisingai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, ilgalaikis darbas prie kompiuterio, cheminės medžiagos, aitrūs prieskoniai.
• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonėms gali pasireikšti nuolatinis, bet nestiprus ašarojimas.

Kada akių ašarojimas pavojingas?

• Nuolatinis ir nepraeinantis ašarojimas.
• Ašarojimas su skausmu ar paraudimu.
• Regėjimo pokyčiai.
• Ašarojimas kartu su pūlingomis išskyromis.
• Vaikų ir kūdikių ašarojimas, ypač jei jis stiprus ar tęsiasi ilgai.

Gydymo būdai priklauso nuo priežasties:

• Namuose taikomos priemonės: Reguliarus akių poilsis, apsauginiai akiniai, pakankamas skysčių vartojimas, švarios servetėlės ar vatos tamponėliai akims valyti.
• Vaistai: Dirbtinės ašaros, antihistamininiai vaistai, antibiotikų lašai ar tepalai (paskirtas gydytojo).
• Specializuotas gydymas: Ašarų latakų praplovimas, masažas, zondavimas, chirurginės intervencijos.

Profilaktika:

• Akių higiena.
• Apsauga nuo aplinkos veiksnių (vėjo, saulės, dulkių).
• Pertraukos dirbant prie kompiuterio.
• Pakankamas skysčių vartojimas.
• Alergenų vengimas.

Nauda tinkamai gydant akių ašarojimą:

• Pagerėja regėjimo komfortas.
• Sumažėja infekcijų rizika.
• Išvengiama nuolatinio ašarų tekėjimo.
• Laiku nustatomos rimtos ligos sėkmingai išgydomos.
• Pagerėja gyvenimo kokybė.

Rizikos ignoruojant akių ašarojimą:

• Ašarojimas gali tapti nuolatinis.
• Padidėja bakterinių infekcijų tikimybė.
• Galima praleisti rimtas priežastis.
• Regėjimas gali pablogėti.
• Gali prireikti sudėtingesnių procedūrų.

Gydytojų rekomendacijos:

• Jei akių ašarojimas nepraeina per kelias dienas, jį lydi skausmas ar paraudimas, kreipkitės į oftalmologą.
• Ankstyvas ištyrimas gali užkirsti kelią infekcijos plitimui ar komplikacijoms.
• Jei ašarojimą sukelia alergijos, svarbu identifikuoti alergenus ir vengti jų.

Dažniausiai užduodami klausimai:

• Ar normalu, kad akys ašaroja šaltyje ar vėjyje? Taip, tai normali organizmo reakcija.
• Kiek laiko gali tęstis akių ašarojimas? Jei priežastis - laikini dirgikliai, ašarojimas dingsta per kelias valandas ar dieną. Jei simptomai tęsiasi ilgiau, verta kreiptis į oftalmologą.
• Ar ašarojimą gali sukelti alergijos? Taip, alergijos yra viena dažniausių priežasčių.
• Ar padeda dirbtinės ašaros? Taip, jos padeda sudrėkinti akį ir sumažinti ašarojimo priepuolius.
• Kada būtina kreiptis į gydytoją? Jei ašarojimą lydi skausmas, pūlingos išskyros, paraudimas ar regėjimo sutrikimai.
• Ar kūdikių akių ašarojimas pavojingas? Dažniausiai susijęs su ašarų latakų užsikimšimu. Jei simptomai nepagerėja iki kelių mėnesių amžiaus, reikalinga gydytojo konsultacija.

tags: #vaikui #asaroja #viena #akis

• Supraskite hCG tyrimo svarbą
• Kodėl svarbu skirti tikrąjį dėmesį savo artimiesiems?
• Kelionė į Anderseno stebuklų pasaulį
• Apie Biržų lopšelį-darželį "Genys"
• Mokymasis Per Žaidimą ir Tyrinėjimus