Lavinia ir Trojos karas: tarp mito ir istorinės realybės
Kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs legendą apie Trojos miestą, Homero poemose „Iliada“ ir „Odisėja“ aprašomą kaip galingą karališkąjį miestą. Pasakojimas apie Spartos karaliaus Menelajo žmonos, stulbinančio grožio Helenės, pabėgimą su Trojos princu Pariu įžiebė Trojos karo ugnį ir užtarnavo Helenai moters, dėl kurios veido į jūrą išplaukė tūkstančiai laivų, reputaciją.
Antikos autoriai karą laikė tikru istoriniu įvykiu, o Trojos karo legenda dabar yra visuotinai pripažįstama kaip turinti istorinį pagrindą, nors iki šiol diskutuojama apie tikrąsias karo priežastis. Daugelis tyrinėtojų teigia, kad Homero Trojos kare supinami įvairūs Graikijos ir jos kaimynų nesutarimai dėl teisės valdyti strategiškai svarbų Dardanelų sąsiaurį.
Mitologinės sąsajos ir asmenvardžių kilmė
Trojos karo aidai pasiekia mus ir per vardų kilmę. Pavyzdžiui, lotynų kilmės vardas Lavinia yra tiesiogiai susijęs su šiuo epiniu laikotarpiu: romėnų mitologijoje Lavinija buvo Trojos karo didvyrio Enėjo žmona. Lietuvoje plačiau žinomas trumpesnis šio vardo variantas - Lavija.
Štai keletas kitų įdomių vardų, turinčių sąsajų su istorija ar mitologija, pavyzdžių iš šiuolaikinių tendencijų:
- Periklis - garsaus senovės graikų politiko, oratoriaus ir karvedžio vardas.
- Ikeris - gali būti graikų mitų veikėjo Ikaro vardo variantas.
- Alkimena - vardo kilmė siejama su graikų mitologija.
Piešta istorija: Trojos karas | Istorija
Archeologiniai atradimai ir istorinė Troja
Ilgą laiką buvo manoma, kad Homero Troja buvo įsikūrusi prie Dardanelų sąsiaurio dabartinės Turkijos teritorijoje. Vokiečių turtuolis ir archeologas mėgėjas Heinrichas Schliemannas 1870 m. pradėjo kasinėti Chisarliko kalvą, kurioje, kaip manoma, ir stūksojo legendinė Troja. Archeologai atrado daug miesto sluoksnių, pastatytų vienas ant kito. Akmeninės sienos ir tvirtovės, aptiktos seniausiuose šeštame ir septintame sluoksniuose, kaip manoma, ir yra ta Troja, kuri aprašyta Homero epinėse poemose.
| Miesto sluoksnis | Charakteristika |
|---|---|
| Troja Nr. 6 | Galingas miestas su įspūdingais gynybos įtvirtinimais. |
| Troja Nr. 7a | Sunaikintas apie 1175 m. pr. Kr. (rastos strėlės ir iečių antgaliai). |
Klasta, pakeitusi istorijos tėkmę
Po 10 metų trukusios apgulties graikai suprato, kad Troją galima užimti tik klasta. Istorija apie medinį arklį - bene žinomiausia legenda, susijusi su šiuo karu. Trojėnai nepaklausė žiniuonių įspėjimų ir įsitempė medinį arklį į miestą, o naktį iš jo iššokę kariai atvėrė vartus paslapčia sugrįžusiai graikų kariuomenei.
Kasinėjimai Trojoje atskleidė gaisro požymių - suanglėjusios medienos, kuri datuojama maždaug 1230-1180 m. pr. Kr. Miesto gatvėse archeologai rado nepalaidotų žmonių kaulų ir į mūro sieną įsmigusių strėlių bei iečių. Nors nėra žinoma, ar iš tiesų miestą sunaikino Graikijos mikėniečiai, nauji atradimai įrodo, kad Homeras apdainavo istorinį karą, kuris lėmė Trojos žlugimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
