Nėštumas nuo vedusio vyro: dilemos ir sprendimai
Neseniai su žmona sužinojome, kad ji maždaug 6-ą savaitę nėščia. Tai pragaištinga žinia mums abiem. Turime 17 mėnesių dukrą ir planavome turėti tik vieną vaiką. Deja, kontracepcija, kurią naudojome, nepasiteisino. Prieš devynis mėnesius bandžiau atlikti vazektomiją, tačiau mano žmona tiesiog gydytojo kabinete apsigalvojo, tarstelėjo, kad geriau ji įsidės spiralę. Tą dieną, kai jai turėjo dėti spiralę, paaiškėjo, kad yra mioma, taigi pirma reikėjo ją pašalinti. Nuo tada, kai sužinojome, atvirai kalbamės apie savo jausmus. Pažįstu ją. Tai skamba kaip sudėtinga padėtis abiem, dėl kurios jaučiatės įstrigę tarp dviejų labai blogų alternatyvų. Tačiau svarbu atsitraukti nuo, pavadinkime, tiesioginės krizės. Kai apibūdinote šį nėštumą kaip „pragaištingą“ jums abiem, galbūt būdamas impulsyvus paskubėjote ir neapsvarstėte galimybės, kad vis dėlto jokios pasaulio pabaigos čia nėra. Gali būti, jūs abu bijote pradėti šia diskusiją dėl to, kas gali paaiškėti. Dabar jūs turite galimybę priimti sprendimą dėl nėštumo be nutylėjimų: kitaip nei pasidavėte spaudimui dėl vazektomijos. Priversdamas pačią žmoną apsispręsti jūs prisiimate moralinę atsakomybę, net jei sprendimas ir labai nepatogus.
Mano draugė dabar skiriasi su vyru, nes nebegali pakęsti jo nevalyvumo, nenoro rasti padorų darbą, visas sąskaitas jinai priversta mokėti, be to, jis atsisako su ja susilaukti vaikelio, nes atžalų jam nereikia, o jai jau virš trisdešimt. Jie dabar tvarkosi skyrybas, ir jinai susirado kitą. Tas kitas vyras viską žino ir sutinka laukti, kol skyrybos pasibaigs, supranta, kad tie du kol kas turi gyventi kartu dėl finansinių priežasčių, taip pat sutuoktinis neskuba keltis kitur, nes atseit nėra sutaupęs pinigų nuomos pradiniam įnašui. Taigi ką aš žinau... visaip būna, visokių variantų, kartais skyrybų metu gali sutikti savą žmogų, nu bet kad mano draugas nieko man nesisako, neatvirauja; ta draugė bent jau atsivėrė savo "meilužiui", ar kaip jį pavadint... Tai būna ir kas palaiko atvirus santykius.
Ogi, isidarbinau i nauja darba. Susipazinau su kolegomis. Nuo pat pradziu labai daug demesio rode bendradarbis. Padedavo, uzkalbindavo ir pns. Galiausiai pasiule pavakareniauti drauge. Po keliu vakarieniu, ivyko tai, kas ivyko... Permiegojau su juo. Tai ne buvo vienkartinis nuotykis. Tesesi viskas apie 5 men. As kaip durne galvojau, kad tai mano zmogus. Tikrai daug laiko buvom kartu. Kelis kartus buvo pasilikes nakvoti pas mane. Kai as nespedavau, pasiimdavo mano dukra is darzelio (vaikas nuo pirmo vyro, esam issiskyre), padedavo ir buityje. Tikrai net nebuvo minciu apie tai, kad jis turi seima... Nes zmogus VISADA turejo laiko, kai man jo reikejo. Kuriau gyvenimo plana su siuo vyru ir tikrai maciau savo ateiti su juo. Zinokit buvau suokiruota ir pasimetusi. Nes jis taip graziai suzaide su manim, kad pasijauciau nieko verta. Zinoma, "draugyste" nutruko. Pasakiau, kad viska zinau, ir nenoriu buti meiluze, nenoriu buti nr2. Net planavau pasikeisti darba, bet tokios galimybes siuo metu neturiu, todel sukandus lupas tenka "kenteti" ta "vyra". Zinokit man ir pikta, ir skaudu. Nes as ji tikrai mylejau (ir myliu), dar tikriausiai niekuomet nebuvau tokio laiminga kaip su juo. Bet negaliu atleisti, kad manim pasinaudojo. Maza to, suzinojau pries dvi savaites, kad esu nescia. Apie 8-9 sav. Zinau, kad vaikas TIKRAI jo. Nes daugiau partneriu neturejau. Pasakiau jam, kad laukiuosi. Nezinau kodel pranesiau tai jam... Bet jauciau, kad jis turi zinoti. Pasake, kad negimdyciau vaiko, nes jam tai bus didelis "pazoras" pries zmona ir gimine. Taip pat, didelis luzis jo karjeroje. Zinot, tikrai buvau pasiruosusi isvalymui. Nes supratau, kad man vienai bus sunku pakelti du mazus vaikus. Bet vis giliau susimastau, ir as nenoriu atsikratyti to vaiko. Tai vaikas nuo mylimo zmogaus (taip, as ji myliu iki siol), tai mano vaikas. Bet ir suprantu ta fakta, kad sugriutu kita seima (mano vaiko tevo), kentes kitas, mazas leliukas, verks is viso nekalta moteris. O tam sunsnukiui, bus giliai p* ant vaiku (tiek dabartinio, tiek dar negimusio) As turiu tikrai ne daug laiko apsispresti.
Na situacijaa kaip is knygos . Bet manau kad turit gimdyti visgi vaikui nebus parasyta ant kaktos kas tevas... Lai jis gyvena savo gyvenima toliau jei nores laikui begant pats pasisakys kad uzsuko romana or turit vaika ... O prie ko cia jus ... Juk neprivalot skelbti visam pasauliuj kas vaiko tevas .... Tai as tik uz gimdyma... suprantu kad bus sunku bet vaikas nieko nekaltas kad tevas toks neatsakingas ir nesubrendelis ...
Jus turit vaika, kuris auga be tevo, manau antro nereikia.
Esu skaičiusi tokią istoriją kažkur žurnale. Tai to vyro žmona norėjo auginti tą vaiką ir jie prisiteisė iš mamos nesantuokinį kūdikį. Moteris labai gailėjosi, kad jam apie tai pasakė. Kaip elgciausi as - auginciau kudiki iskelus galva, myleciau ji, net jei butu velniskai sunku. Su tevu pabandyciau susitart del alimentu graziuoju. Jei tevas nesukalbamas - krauciausi smutkes ir radikaliai keisciau viska - gyvenama vieta, miesta ir pradeciau nauja gyvenima jau ten. Kur nors arciau seimos, draugu ar tiesiog ten, kur noriu. Nors greiciausiai bet kuriuo atveju padaryciau taip, nesvarbu ar man siustu alimentus ar ne galit vadint mane super mamyte, kuo norit. Bet nutraukt zmogui gyvybe, nes tevas nemokes alimentu, nes giminei nepatiks. WTF. Juk tai ZMOGUS. mylimas, laukiamas zmogus.
Neagituoju nieko, čia jūsų sprendimas ir jūsų reikalas. Taip, nėščia moteris rašo, kuri nėštumą planavo atsakingai, santuokoje su nuosavu vyru. Labai džiaugiuosi, kad Jums gyvenime viskas einasi kaip iš vadovėlio. Kitiems kartais būna kur kas komplikuočiau viskas. Ne viskas kaip norėtųsi, ne visais poelgiais gali didžiuotis. Bet , manau, tokių dalykų būna daugeliui. Na, tiek vaikas, tiek jo tetis, manau, turi teise zinoti vienas apie kita. Bet sitoj vietoj negaleciau jums nei pamokslauti, nei patarti. Aš pati nieko nebeturiu. Tėvo nepažinojau, mama niekada man nepasakė kas jis. O pati kai buvau maža savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Juk sako, kad mes visada pakartojam savo tėvų klaidas už kurias negalime atleisti. Matyt ir aš įsisukau į šitą ratą. Ir imu suprasti mamą... Norėčiau vaikui visko, kas geriausia ir gražiausia. Nors pati savęs kaip mamos visiškai , bent kol kas, neįsivaizduoju.
Sveikinu su tokiu džiaugsmu. Taip, ko gero Jūs teisi. Bet aš net nežinočiau kaip pasakyt. Neturiu net jo tel numerio. Tai tik patvirtina, ką jau sakiau, kad Jums reikės vaiko tėvo pagalbos. Ir gana to vaikiško "orumo" - nesakysiu. Čia ne tas dalykas, kad slėpti. Gal tikrai turiu imti galvoti apie vaiką. Nežinau... kažkur giliai norėčiau tikėti, kad ši žinia nesugriautų jam gyvenimo, o kaip tik jis apsidžiaugtų.... bet o gal ir ne.
Wow kokie pasisakymai. Taip, ko gero Jūs teisi. Sakote, yra daug pažįstamų. Paklauskite.Įtariu kad galvotų apie skirybas ir buvimą su manimi. O aš vėl eilinį kartą viską sugadinčiau, tik dabar į visą tai būtų įtrauktas vaikas. Pasakysiu jum taip, šita situacija jums gali labai atverti akis... Jūs susikūrus apie jį kažkokia romantišką iliuziją, vos ne scenarijus kaip serialuose. Ir as gana gerai suprantu jus, nes pries 8 metus pati tokia buvau, su kazkokiom svajom apie ta tikrąją meilę, kazkokia ypatinga lemti. Ir dar nezinia ka. Bet kai pastojus pasimate tikrasis vaiko tevo veidas, paaiškėjo kad jis visai kitaip elgesi, nei as buciau isivaizdavus. is visu svaju zemen nuleido Tad mano pasiulymas, nekurkit viziju, kad jis mes zmona, leks pas jus kurt šeimos. Priešingai, labai galimas variantas, kad bandytų issisukt, sakyt, kad vaikas ne jo ir pan. Tad tiesiog, nusistatykit - jus busit vienisa mama, na arba ne vienisa su kitu vyru, o sitas vyras bus jusu vaiko tevas.
Na dėl to, kad įlindo į santuoką ir dar pastojo nuo vedusio vyrl- Pritariu Motin. Aš irgi kudlas nuraučiau tokiai 😁 Bet plūsti necenzūriniais žodžiais negražu. Yra tokia liaudiška išmintis- Ožka iš šeimos gali išsivesti tik ožį 😊👌 Tai jo žmona nieko neprarastų, tik pasidarytų sau paslaugą išsiskirdama, nes jeigu jis savo slieko kelnėse nenulaiko tai ir nenulaikys.
Nežinau... Vis tiek atrodo , kad aš kažkaip jį išprovokavau ar kažkaip. Paskaičius, aš taip pat pagalvojai, kas jums tikrai reikėtų pasikalbėti su psichologu. Pirma, tai jeigu jis dargi neseniai vedęs, tikrai nereikėtų kaltinti vien tik savęs dėl jo neištikimybės, neseniai vedusiam vyrui jūs geriausiu atveju turėjote kelti nostalgiją, o ne aistrą. Tad ir be jūsų, kažkas judviejų santykiuose yra ne taip, bet ne Jums spręsti. O štai nepasakyti tėvui, kad jis bus (yra) tėvas tai tikrai žiaurus elgesys. O kad jūs viską sumausite, Jūs sau šitai įsikalbėjote, juk nėra ateities yra tik dabartinis, niekas nežino, kaip bus ir ypač galima kontroliuoti, kas priklauso nuo jūsų.
Oj kokios visos šventuolėsĮsivaizduokit į jūsų šeimą tokia gyvatė įlystų... Vyras, aišku, kalčiausias, b**io kelnėse nenulaiko, maža to, saugotis nesugeba. Na dėl to, kad įlindo į santuoką ir dar pastojo nuo vedusio vyrl- Pritariu Motin. Aš irgi kudlas nuraučiau tokiai 😁 Bet plūsti necenzūriniais žodžiais negražu.
Ka reiskia ilindo? Jeigu vyras butu normalus, mylintis savo zmona, tai nepasiduotu pagundai pamyleti kita moteri. O ir apie apsisaugojimo priemones turi galvoti abu, o ne tik moteris. Gerai skamba, ilindo i seima, pastojo, o tas gi vargselis beveik gi nekaltas, liko issprievartautas, sugundytas kazkokios gyvates.. Gal pradekit kalbet nuo to, kad pirma vyrui kudlas nurautumet, o ne meiluzei.
Sveikute, neskubek priimti tokiu sprendimu. Kai laukiesi daug kas atrodo kitaip. As pati kai pradejau lauktis, niekaip neradau teigiamu priezasciu, kodel gyvenu su savo vyru.
Tiesa mamyte sako. Neskubek... issiskirt wisada spesi. As irgi wisa nestuma negalejau suprast kokio welnio as su juo gywenu jei jis mane nerwina wien i ji paziurejus.
Tiesa mamyte sako. Neskubek... issiskirt wisada spesi.
Mano brangusis tai kentejo kaip reikiant jam nieko nereikedavo sakyti as i ji net paziuret negaledavau jis nusisypso mane sunervuoja ka be dare nieks netiko, geriausiai atsimenu viena dabar juokinga net: kazka brangiajam kad aiskinu kad rekiu ant jo o jis i viena taska ziuri ir tyli baigiau rekauti jis atsistojo iseiti parukyti tai pradejau vaziuoti ant jo kad su tavim kaip su siena nieko nesakai tai jis atsake taip: koks skirtumas ka as sakysiu vistiek as busiu neteisus ir kaltas o tu vienintele teisi. As netgi pries kelias dienas pabudau nakti ir niekaip neuzmigau, tai sugalvojau, kad skirtis noriu. O kodel nori skirtis?
As netgi pries kelias dienas pabudau nakti ir niekaip neuzmigau, tai sugalvojau, kad skirtis noriu.
Kokių tik nebūna tų netikėtų pastojimo istorijų. Netikėti gyvenimo vingiai paliečia kiekvieną iš mūsų. Ramaus laukimo besilaukiančioms mamytėms. Turite savo istoriją?
Pirmoji mergaitė buvo labai planuota, keturis metus vis bandėme pastoti, bet nesėkmingai. Darėme ovuliacijos skatinimus, IUI, IVF, bet vis nesulaukdavome teigiamo NT. Jau ruošėmės daryti antrą IVF, tik žiūriu, kad vėluoja MMM. Aišku, nieko nesitikėjau po tiek metų, ir pagaliau testas teigiamas. Kai susilaukėme pirmos mergaitės ir jai suėjo metukai, pradėjome vėl planuoti vaikelį, nes galvojome, kad tai užtruks kaip su pirmąja. O buvo visai kitaip. Jau po trečiojo bandymų mėnesio NT buvo teigiamas.
Na, o mano istorija labai trumpa. Tris mėnesius nežinojau, kad laukiuosi, nes sirgau mėnesinėmis. Ir tiesiog, per Kalėdas, su pusbrolio žmona, sugalvojome, kad reikia juokais testus pasidaryti (nes jos vyras buvo grįžęs iš užsienio ir jai vėlavo mmm, o aš tiesiog, „dėl kompanijos“). Tai mano teigiamas, o jos neigiamas buvo.
Dukrytė planuota buvo, bet man pastojus jos tėvas jos atsisakė. Davė pinigų, kad valymą pasidaryčiau. Vis tiek nusprendžiau gimdyti, nes be galo myliu vaikus. Su antru vaikelio tėvu vėl nudegiau, nes per daug skubėjau vėl kitą susirasti. Ir vėl planavome, ir vėl atsisakė. Su trečiu irgi planuotas, tik, va, šįkart tėvelis neatsisakė, iki šiol visi gyvename kartu. Jis nė vieno vaikelio neišskyrė − kuris jo, o kuris - ne. Su visais vaikeliais pastojau gan greitai. Su pirmu iš pirmo karto, su antru − irgi iš pirmo, o su trečiu per tris mėnesius. Su pirmu testas po pusantro mėnesio jau rodė teigiamą. Su antru apie pastojimą sužinojau tik trečią mėnesį, nes sirgau negausiai. O su trečiu net neskubėjau darytis testo, nes negalvojau, kad pastosiu greitai.
Visą gyvenimą turėjau sveikatos bėdų − hormonai, tam tikros ligos. Su vyru buvome kartu 12 metų, iš jų 3 paskutinius nesisaugojome, nes pastoti tikimybė buvo maža (o jei būčiau pastojusi, - buvome vedę, turėjome geras galimybes, - būtume labai apsidžiaugę). Vieną vakarą prieš vyro komandiruotę nuoširdžiai išsikalbėjome, kad tikriausiai reikia pradėti rimčiau tirtis, ieškoti būdų, nes abu norim vaiko. Vyras išvažiavo, o man po poros savaičių pirmą sykį gyvenime buvo noras testą nusipirkt. Ir kai pamačiau teigiamą, buvau ištikta tokio šoko, kad ilgiau nei valandą tiesiog sėdėjau ir žiūrėjau į jį. Vyrui parašiau žinutę, tai iš džiaugsmo verkė šalia darbo ant šaligatvio atsisėdęs. Man labai patinka posakis, jog vaikas pats pasirenka, kada ateiti. Ir dėl lyties: aš tą pačią dieną, kai pamačiau teigiamą, pradėjau pirkti rūbus berniukui, net per lyties echoskopiją nenustebau, kai patvirtino.
Mano istorija tokia, kad nei verkt, nei juoktis norėjosi. Prieš 5 metus po 3CP padarė kiaušintakių perrišimą. Bet buvo ta baimė, kad vis tiek galiu pastoti ir vis saugojomės. Bet, va, prieš mėnesį, vyras sako: ai, vis tiek gi nepastosi. Ir kažkaip taip gavosi netyčiukas. Savaitę nesulaukusi MM, pasidariau NT: ir teigiamas. Skambinu gydytojai, visa panikoje, nes jau su trečiu buvau rizikoje dėl išplonėjusių pirmų randų. Sakau: taip ir taip, bet nu negerai, kad nebūtų kažko blogai pačiai, nes gi namie dar trys pipirai. O ji taip ramiai labai sako: apgailestaujame, kad taip įvyko, matyt, atsirišo siūliukas... Tai va, su daug mąstymų, pora naktų be miego, su ašaromis laukiame pirmojo vizito pas gydytoją.
Mūsų istorija paprasta ir labai netikėta. Vaikiuką pradėjome planuoti ir nutarėme, jog turi gimti iki vyresneliui sueis 4 metai. Aišku, dažnai būna, jog žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi. Tikėjomės, kad greitai pastosiu, tačiau po kelių mėnesių neigiamų testų nutarėme, jog reikia atsipalaiduoti ir nesukti sau galvos, kada bus - tada. Prasidėjo kiemo tarkymo darbai, baigėsi atostogos. Grįžus į darbą vieną dieną per pietus pajutau nepaprastą norą miegoti, ir nutariau pasidaryti testą, iki mėnesinių dar buvo likusios 5 dienos. Ir, mano dideliai nuostabai, išryškėjo antra neryški juostelė. Žiūrėjau ir negalėjau patikėti, pasijaučiau kaip pauglė. Ir džiaugiausi, ir bijojau, nes tai nutiko tada, kai jau neplanavome ir neskaičiavau dienų.
Sveiki, su vyru skiriames abipusiu sutarimu, bet dar nesu issituokusi. Laukiuosi nuo kito vyro, su kuriuo gyvenam daugiau nei pusantru metu. O as kiek zinau, tai jei vaikas gimsta nepraejus 9 men.po skyrybu automatiskai tevu pripazystamas buves sutuoktinis. nuo santuoks turi praeiti nemazai men kad NOTARAS patvirtintu tevyste. Traukiami GRT jie mato kada issituoke jai vaikas gimes po santuokos iki 9 men (pasitikslinkite kur nors) reiks eiti teismo keliu.
Neplanuotas nėštumas: Samas Adamsas TEDxPortland 2012 konferencijoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
