Nėštumas - tai metas, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Kai kurios būklės yra normalios, tačiau kitos gali signalizuoti apie pavojų, reikalaujantį medicininės pagalbos. Svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją ir kokius simptomus stebėti.
Daugeliui moterų pirmasis nėštumo požymis - praleistos mėnesinės. Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis, inkstai dirba efektyviau, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę.

Nėščios moters organizme vyksta daugybė pokyčių, tad ir dažnesnis nei įprasta šlapinimasis ir šiaip jau vargina dažną besilaukiančią moterį.
Makšties išskyrų (gleivių) išskiria kiekvienos sveikos moters gimdos kaklelis ir makštis. Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau, nei mėnesinių ciklo metu. Makšties išskyros ir jų gausėjimas viso nėštumo metu yra visiškai normalu, tačiau svarbu stebėti išskyrų spalvą, konsistenciją, kvapą.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę.
Kaip rodo statistika, šlapimo infekcijos yra dažniausiai nėštumo metu pasitaikančios bakterinės infekcijos - teigiama, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų.
Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas.
Kaip ir kitais atvejais, taip ir nėščiosioms, šios infekcijos dažniausiai prasideda, kai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo takų sistemą. Čia bakterijos prikimba prie šlapimo takų gleivinės ir dauginasi.
Šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis.
Nėščiajai susirgus šlapimo takų infekcija pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir sergant nenėščioms moterims ar vyrams - tai yra labai įkyrus noras šlapintis, deginimas ir perštėjimas šlapinantis, skausmas, maudimas apatinėje pilvo dalyje. Šlapimas gali būti drumstas, neįprasto kvapo.

ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus.
Viena iš dažniausių situacijų - kai slapime buvo rasta leukocitų ir baltymų. Kartais gydytojas dėl to tik pasakė, kad daugiau skysčių gertų. Kitais atvejais, rado leukocitų šlapime ir kažkokių pavienių bakterijų, sakė, kad gal šlapinantis išskyrų pateko į indelį, patarė įsikišti vatą prieš šlapinantis. Pas mane lygiai tas pats ir spaudimas mažas, kaip sakė daktaras, tai rodo uždegimą, bet pas mane jokių požymių nėra - nei niežti, nei skauda, nei išskyrų daugiau... sako, gal surenkant šlapimą į indelį papuolė kokių nereikalingų dalykų.
Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val.
Vos atpažinus šiuos simptomus reikėtų pasitarti su savo gydytoju - ypač atsargios moterys turėtų būti pirmajame nėštumo trimestre ir savarankiškai nevartoti jokių medikamentų. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis.
Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.

Kaip išvengti šlapimo takų infekcijos laukiantis kūdikio? Pasak urologo V.Kamarausko, galioja tie patys universalūs patarimai:
Kiti patarimai:
Nors makšties išskyros yra normalios, yra požymių, kurie reikalauja gydytojo konsultacijos:
Pavyzdžiui, jei atsiranda pienligė, skiriamos žvakutės. Makšties uždegimai nėštumo metu dažnesni.
Svarbu: Neplaukite makšties, ypač dušo srove. Makšties plovimas tik pažeidžia natūralų balansą, dėl to padidėja infekcijų tikimybė, be to, dušo srovė gali sukelti oro emboliją - itin retą, bet labai pavojingą sutrikimą, kai į kraujotakos sistemą patenka oro burbuliukas. Dėl tos pačios priežasties reikėtų vengti ir sūkurinių vonių.

Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms.
Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Man jau antrą kartą šlapime rado leukocitų ir baltymų.. kartos dar trečią kartą, jei ras, tai guldys į ligoninę, nes įtaria inkstų uždegimą, bet jokių uždegimo simptomų nejaučiu.
Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tokiais atvejais moteriai buvo baltymų šlapime, spaudimas didelis, labai tino... tai skatino gimdymą.

Be specifinių šlapimo takų ir išskyrų pokyčių, nėštumo metu moterys patiria ir kitų būklių. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais. Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta. Daugelis moterų jaučia stiprų nuovargį, ypač nėštumo pradžioje. Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme.
Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo. Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis. Man irgi buvo kraujo tyrimą darė, hemogl. pakritęs 108, tai geležies išrašė.
Daugiau nei trečdalis nėščių moterų kenčia nuo nugaros skausmo. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio plaučiai efektyviau įsisavina deguonį. Vėliau, augant gimdai, ji gali spausti diafragmą, todėl kvėpavimas tampa sunkesnis. Vidurių užkietėjimą nėštumo metu gali sukelti hormonų poveikis virškinimo traktui arba gimdos spaudimas tiesiajai žarnai. Rėmuo ir virškinimo sutrikimai dažni dėl hormonų poveikio ir gimdos spaudimo pilvo organams. Odos niežėjimą dažniausiai sukelia išsausėjusi oda ar egzema. Kojų mėšlungis dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame trimestre. Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas.
Visoms skaitytojoms linkime lengvo ir malonaus nėštumo, tačiau linkime ir budrumo. Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6-7 kartus per visą nėštumą. Tokie terminai numatyti antenatalinės priežiūros protokole, priimtame SAM.
Pirmojo apsilankymo metu gydytojas turi papasakoti moteriai apie būkles, kurios nėštumo metu gali pasitaikyti visiškai sveikoms moterims, bet yra pavojingos ir nedelsiant reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Svarbiausi tyrimai ir jų laikas:
| Tyrimas | Laikas | Pastabos |
|---|---|---|
| Bendras šlapimo tyrimas | Pirmo apsilankymo metu / Iki 12 sav. ir reguliariai vėliau | Vertinamas lyginamasis svoris, baltymai, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai. Padeda nustatyti inkstų ligas. |
| Šlapimo pasėlis | Jei yra įtarimas ar simptomų | Bakterijų nustatymui ir jautrumui antibiotikams. |
| Kraujo tyrimas (hemoglobinas, feritinas) | Iki 12 sav. ir III trimestre | Mažakraujystės (geležies trūkumo) nustatymui. |
| Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) | Atliekamas pirmo apsilankymo metu (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.) | Patikra dėl nėščiųjų diabeto. |
| Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas | Pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Kartojamas 27-28 sav., jei moters Rh D neigiamas, o vyro Rh D teigiamas. | Svarbu dėl Rh konflikto rizikos. |
| Tyrimai dėl sifilio, ŽIV, hepatito B | Ankstyvajame nėštumo etape | Lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) diagnostika. |
| Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų (LPL) | Rekomenduojama turinčioms rizikos veiksnių | Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. |
| Nėščiųjų kraujo tyrimai dėl raudonukės, toksoplazmozės, citomegalo viruso (CMV) | Raudonukė - iki 13 sav., kartojama 24 sav. Toksoplazmozė ir CMV - ne visoms, tik esant įtarimams ar rizikai. | Apsauga nuo pavojingų infekcijų. |
| B grupės streptokoko (BGS) pasėlis | 35-37 nėštumo savaitę | Svarbu naujagimio apsaugai nuo sepsio ir meningito. |
| Ultragarso tyrimai | 11-13 sav. ir 14-22 sav. (SAM protokolas numato du, esant normaliam nėštumui) | Vaisiaus vystymosi, apsigimimų rizikos vertinimas. |
| Choriono gaurelių biopsija (CGB) ar amniocentezė | CGB: 10-13 sav. Amniocentezė: jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi (po UG tyrimų) | Vaisiaus chromosomų anomalijų diagnostika. |
Kiekvieno apsilankymo metu po 22 savaitės moteriai turi būti matuojamas gimdos dugnas ir stebima, ar jis auga pakankamai, tolygiai. Tai padeda įvertinti vaisiaus augimą ir bendrą nėštumo eigą.

Moterims rekomenduojame skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34-36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos - vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? To užtenka.
Jei nėštumo eiga normali, tikrai nereikia įsibaiminus 3 kartus per dieną po valandą laiko skirti judesiams skaičiuoti ir judinti vaikelį. Juk vaisius turi miego ir ramybės periodus. Moteris gana greitai pajunta tuos vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą.