Veiksmingi patarimai, kaip padėti kūdikiams įveikti nemigą ir užtikrinti ramų miegą

Miegas - būtinas vaiko vystymuisi, imuninei sistemai ir emocinei sveikatai. Jis ne pasyvus poilsis, o kruopšti organizmo regeneracija. Nors saldžiai ir ramiai miegantis vaikas - visų tėvelių svajonė, realybėje daugelis susiduria su diena iš dienos kankinančia bemiegių naktų problema. Miego trūkumas kūdikiams gali būti iššūkis daugeliui tėvų. Kūdikio miegas yra procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Negalintis užmigti vaikas - tai problema tiek pačiam vaikui, tiek tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kūdikių miego problemas, jų priežastis ir pateiksime veiksmingus patarimus, kaip padėti Jūsų mažyliui ramiai išsimiegoti.

Miego svarba vaikų raidai ir gerai savijautai

Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi. Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Štai lentelė, iliustruojanti rekomenduojamą miego trukmę:

Kas yra vaikų miego sutrikimai ir kokie yra jų tipai?

Miego sutrikimas - tai bet koks miego trukmės ar kokybės sutrikimas, apimantis sunkumus užmigti ir kokybiškai miegoti, dėl to sekinamas organizmas, silpnėja imuninė sistema, atsparumas ligoms, blogėja emocinė ir psichinė sveikata, atsiranda augimo ir svorio sutrikimų.

Dažniausi vaikų miego sutrikimai yra:

• Nemiga (insomnija): nepakankamas miegas, ilgas užmigimo laikas, dažni nakties prabudimai.
• Hipersomnija: per daug miego, rytinis nuovargis ir dienos mieguistumas.
• Parasomnija: neįprastas elgesys miegant, pavyzdžiui, dantų griežimas, vaikščiojimas miegant, košmarai, naktinis baubavimas (sleep terrors), šlapinimasis miegant.
• Miego kvėpavimo sutrikimai: įskaitant miego apnėją.
• Miego judesių sutrikimai: netipiški judesiai miego metu.

Mažų vaikų miego sutrikimai taip pat gali būti susiję su dantų dygimu, pilvo diegliais ar gastroezofaginiu refliuksu. Prastai miega ir vaikai, sergantys odos ligomis (atopiniu dermatitu, egzema ir kt.). O vyresnių vaikų problemos, turinčios įtakos miegui, yra uždelsto miego fazės sindromas, košmarai, somnambulizmas (lunatikavimas). Paauglių nemiga yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų.

Dažnos kūdikių nemigos priežastys

Prasto vaikučių miego priežasčių gali būti daug. Svarbu stebėti pirmuosius požymius, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja, ir pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.

Dažniausios kūdikių ir vyresnių vaikų nemigos problemos yra šios:

• Nepakankamai aiškiai nustatyta dienos ir nakties rutina.
• Per didelis triukšmas, ryški šviesa ar per daug stimuliuojanti veikla prieš miegą.
• Kūdikio miego aplinka: per didelis triukšmas, ryški šviesa ar per daug stimuliuojanti veikla prieš miegą gali trukdyti jam nusiraminti ir užmigti. Užtikrinkite, kad kambarys būtų švarus, ramus ir tamsus, o temperatūra - tinkama (neturėtų viršyti 20 laipsnių). Šviesos ir triukšmo mažinimas gali padėti kūdikiui lengviau atsipalaiduoti.
• Liga, dantų dygimas, miego regresija ir kambario aplinka.
• Traumuojantys išgyvenimai.
• Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi).
• Vaikystės baimės: vaikams baimės ar nerimo jausmas prieš miegą - viena iš pagrindinių problemų užmigti. Vaikas gali bijoti tamsos arba nemėgti būti vienas. Pastaruoju metu vaikas sapnuoja košmarus? Kartais sunku užmigti, nes vaikas bijo susapnuoti baisų sapną, kuris atrodo pernelyg realus.
• Socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas).
• Paros ritmo sutrikimai: uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma, ypač tarp paauglių.
• Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare): jei vaikas per karšta, per šalta, jis alkanas ar persivalgęs, miegas nebus visavertis ir ramus.
• Kai kurių vaistų vartojimas.
• Skausmas.
• Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos: padidėjęs dirglumas ir nuotaikų kaita, miego metu girdimas knarkimas ar dusulys, nepaaiškinami galvos skausmai ar burnos džiūvimas ryte.
• Miego apnėja.
• Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija).
• Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija): vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis.
• Diegliai.
• Dantų dygimas.
• Emocinė būsena: kūdikio emocinė būsena taip pat turi didelę įtaką jo miegui. Vaikams reikia saugumo jausmo, kad galėtų ramiai užmigti. Dideli vaiko gyvenimo ar dienos režimo pokyčiai (tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis, ligos ar persikėlimas į naują miestą) taip pat gali išbalansuoti miegą ir sukelti miego problemas.

Vaikų nemigos simptomai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį

Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai. Tėvams turėtų kelti rūpestį šie simptomai:

• Padidėjęs mieguistumas dieną.
• Sumažėjęs aktyvumas dieną.
• Nuotaikos pablogėjimas, padidėjęs dirglumas ir nuotaikų kaita.
• Susikaupimo problemų atsiradimas ir atminties pablogėjimas.
• Mokymosi rezultatų suprastėjimas.
• Nenoras užsiimti fizine veikla.
• Nuotaikos pablogėjimas vakare.
• Ilgas užmigimo laikas.
• Dažni nakties prabudimai.

Kaip padėti vaikui ramiai užmigti: veiksmingi patarimai

Susidūrę su ilgų, bemiegių naktų problema - skaitykite, domėkitės ir bandykite vis naujus, vaikučių miegą pagerinti galinčius metodus. Kūdikio miego specialistai teigia, jog naujagimių lovytė turėtų stovėti tėvų kambaryje, tačiau jau nuo vienerių metų rekomenduojama mažylį perkelti į atskirą kambarį.

Reguliari miego rutina ir aplinka

• Nustatykite įprastą miego rutiną. Panašiai kaip kūdikiams geriausiai sekasi, kai prieš einant miegoti vakare jie turi nuspėjamą tvarką, taip ir daugumai kūdikių geriausiai sekasi miegoti, kai jie turi nuspėjamą veiklos seką prieš dienos miegą. Rutina kūdikiui padeda nurimti ir pasiruošti miegui. Jos neturi būti ilgos ar sudėtingos, daugumai kūdikių užtenka kelių minučių. Greiti ir nuoseklūs žingsniai prieš miegą gali būti labai naudingi.
• Užtikrinkite, kad kūdikiui būtų patogu. Kūdikiai geriausiai miega, kai yra patogiai apsirengę miegui.
• Pasirūpinkite tinkamu čiužiniu ir patalyne.
• Įsitikinkite, kad kambaryje yra tylu, ramu ir tamsu. Šviesa signalizuoja kūnui, kad laikas pabusti, todėl to tikrai reikėtų vengti naktį.
• Miego kokybei svarbi tinkama kambario temperatūra (neturėtų viršyti 20 laipsnių).
• Naudokite garso aparatą. Garso aparatai blokuoja triukšmą, kuris gali trukdyti kūdikiui užmigti ar išlikti užmigus.

Patarimai prieš miegą

• Šilto pieno ir medaus derinys atpalaiduoja kūną, padeda vaikučiui nusiraminti ir lengviau užmigti. Taip pat pieno sudėtyje yra aminorūgšties triptofano bei kalcio.
• Maudynės: vanduo ramina ne tik suaugusiuosius, bet ir mažylius. Jo pagalba vaikučiai gali lengviau atsipalaiduoti bei pasiruošti kokybiškam nakties miegui. Naujagimį rekomenduojama maudyti neilgai, apie 5-7 minutes. Vaikui augant šį laiką galima prailginti.
• Skaitykite pasaką ramioje atmosferoje prieš miegą, kalbėkite tyliai, kad vaikas atsipalaiduotų.
• Jokių žaidimų prieš miegą. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Taip pat pasirūpinkite, kad bent 2-3 valandas iki miego vaikai nesinaudotų išmaniaisiais įrenginiais.
• Pirmasis vaistas nuo vaiko nemigos - kalbėjimasis su juo. Vaikams baimės ar nerimo jausmas prieš miegą - viena iš pagrindinių problemų užmigti. Jei košmarų baimė neleidžia vaikui užmigti, pabandykite su juo pasikalbėti, tegu vaikas detalizuoja situaciją, išsipasakoja. Paskatinkite jį galvoti apie geras mintis prieš miegą, galbūt prisiminti linksmus nutikimus darželyje ar paskutinius smagiausius gimtadienius. Tegu vaikas įsivaizduoja mėgstamą vietą ar užsiėmimą arba galvoja apie žmones, kuriuos myli.
• Saugus savo lovoje. Pasiūlykite vaikui nusiraminimo žaisliuką, migduką. Naujausias išradimas - specialiai lengvesniam vaikų miegui sukurtas žaislas, vadinamas migduku. Tokio tipo žaislai gali skleisti pačius įvairiausius garsus, padedančius vaikams greitai užmigti. Daugelyje šio tipo žaislų integruotas ir sensorinis jutiklis.
• Vystymo būdas: prieš šimtmečius naudotas vaikų vystymo būdas - ir vėl populiarus. Šiuolaikiniai vystyklai sukurti pagal specialų dizainą, kurio pagalba vaiko rankytės švelniai priglaudžiamos prie kūnelio, o kojos paliekamos laisvos. Vystyklas vaikui suteikia jaukumo ir leidžia greičiau panirti į kokybišką miegelį.
• Sunki antklodė - lengvas miegas. Vaiko miegui gerinti rekomenduojame naudoti sunkią antklodę, dažnai dar vadinamą sensorine antklode, kuri, švelniai spaudžiant, stimuliuoja receptorius, esančius raumenyse ir sausgyslėse, tokiu būdu siunčiami signalai kūnui atsipalaiduoti. Sunkios antklodės vaikams turi ne tik raminamąjį poveikį, jos padeda, esant neramių kojų sindromui, padidėjusiam aktyvumui, mažina kūno jautrumą dirgikliams.

Richard’o Ferber‘io metodas

Miego tyrėjo Richard’o Ferber‘io garbei pavadintas, jo paties sukurtas metodas - paremtas miego rutinos svarba. Mokslininko teigimu, problema, su kuria susiduria dauguma tėvų yra tai, kad vakaras mažyliui gali kelti baimę. Vaiką gąsdina tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, miegas vienam savo lovelėje. Dėl šios priežasties svarbu sukurti smagią miego rutiną ir nakties poilsiui kasdien ruoštis linksmai. Kitas svarbus miego eksperto patarimas - vaikas savo lovelėje turi užmigti savarankiškai. Mokslininkas pataria, jog pasiruošus miegui, vaiką reikėtų paguldyti į lovytę ir palikti jį užmigti vieną. Jei mažylis verkia, ateikite į kambarį, paglostykite galvytę, pilvuką, parodykite, jog tėvai šalia, tačiau neimkite vaiko ant rankų. Tiesa, šis metodas gali būti taikomas tik vaikams nuo 6 mėnesių.

Ką daryti, jei Jūsų kūdikis nenori miegoti?

• Išanalizuokite prabudimo langus - atminkite, kad norime, jog Jūsų kūdikio nuovargio rezervuaras būtų pilnas, bet ne perpildytas. Tam yra du svarbūs komponentai. Pirmasis - rasti amžių atitinkantį miego grafiką, pagrįstą atsikėlimo langais.
• Nustatykite įprastą miego rutiną - greiti ir nuoseklūs žingsniai prieš miegą gali būti labai naudingi.
• Užtikrinkite, kad kūdikiui būtų patogu.
• Naudokite garso aparatą.
• Įtraukite lankstumo po to, kai miegas taps nuoseklesnis - jei galvojate, kad taikant šiuos patarimus visada turėsite būti namuose, taip nėra. Kai kūdikio miegas bus pastovesnis, rekomenduoju taikyti 80/20 taisyklę 5 mėnesių ir vyresniems kūdikiams: 80 proc. laiko stengiamės, kad miegas vyktų namuose, „geriausioje“ aplinkoje, o 20 proc.

Ką daryti, jei vaikas atsibunda naktį?

Vienas iš būdų yra leisti vaikui patiems grįžti į miegą, jei tai įmanoma. Jei vaikas prabunda naktį, nuolatinės sąsajos su miegu padės jam greitai užmigti. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Sunkiausiai užmiega 6 mėn. vaikai. Šios problemos gydomos elgesio sutrikimais vėliau. Svarbiausia - nuolatinis ritualas (maudymas, apsirengimas, paguldymas, pasakėlės, dainavimas), kuris padėtų vaikui užmigti. Tėvų užduotis - pasirūpinti, kad vaikas, prabudęs naktį, greitai vėl užmigtų. Taip pat yra taikomas pakaitinis budinimas, t.y. vaikas, įpratęs tam tikru nakties metu, vėl pats pratinamas užmigti. Miego tyrėjai pataria šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu. Suaugęs žmogus, ant kurio miega kūdikis, turi būti budrus. Todėl šis migdymo būdas netinkamas nakties miegui arba tada, kai jaučiate, kad užmigsite vos prisėdę.

Užmigimo asociaciniai sutrikimai

Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Pavyzdžiui, vaikas, keliamas iš lovytės, nuolat siūbuojamas, arba jam leidžiama užmigti valgio metu. Jei tokie veiksmai nuolat kartojami, vėliau supimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Prabudimai nakties metu, ypač per pirmąją valandą po užmigimo, ir 1-2 paskutinės valandos prieš rytą yra fiziologiniai ir trumpi. Vaikas verkia ir nori užmigti kaip įpratęs. Jei tokių vaikų buvo tarp 3-6 mėn., tai apie 15-20% vaikų tarp 6 mėn. ir 3 m. turi užmigimo visą naktį. Tačiau tėvai privalo suderinti socialinius ir ekonominius poreikius su vaiko migdymo laiku. Jei vaikas miega netaisyklingai, jo užmigimas tampa nuolatinė problema, ir jis vėl reikalaus pakartoti ritualą. Tėvų užduotis - sukurti pastovų ritualą, padedantį vaikui užmigti ir prabudus naktį greitai vėl užmigti. Tokiu būdu vaikui susiformuoja naujas ritmas, kurio metu jis užmiega pats, o prabudęs naktį greitai vėl užmiega.

Maitinimas naktį

Daugelis vaikų iki 6 mėn. amžiaus reikalauja naktinio maitinimo. Tačiau vyresnis kaip 6 mėn. kūdikis neturėtų jausti alkio naktį. Jei jis reikalauja maisto, jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Naktinis valgymas pakelia vaiką iš miego. Be to, vaikas nereikalauja jokio dėmesio, tik buteliuko su maistu. Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą naktį. Svarbu pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti maisto kiekį. Kai kuriems vaikams yra pakankama vienos nakties pertrauka. Dažniausiai miego problema išsprendžiama vaikui kalbantis su tėvais ir dalijantis kasdienėmis patirtimis.

Miego sutrikimai dėl „ribų nustatymo” nebuvimo

Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau trukdo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti, nors jau yra užmigę. Jiems reikia jausti saugumą, kad galėtų užmigti. Jie užmiega kada nori ir kur nori, bet ne visada. Visais šiais atvejais vaikas užmiega vėliau ir kitu laiku, pavyzdžiui, triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šiuos sutrikimus sukelia tėvai, kurie nebesilaiko taisyklių ir „atleidžia vadžias”. Daug tėvų nežino, kaip sukurti tikslias užmigimo elgesio taisykles. Tai gali būti sutrikimo priežastis dėl tėvų laiko trūkumo arba dėl to, kad jie neleidžia vaikui „būti vaiku”, o pradeda jį laikyti „draugu”. Tokiu atveju būklė sunkėja. Svarbu sukurti miego režimą ir sistemą, kuri padėtų vaikui priprasti prie miego laiko ir vietos. Susidariusias konfliktines situacijas padeda išspręsti pokalbiai su vaiku ir tėvų palaikymas.

Miego sutrikimai dėl somatinių ligų

Miego sutrikimus gali sukelti ir somatinės ligos, pavyzdžiui, bronchinė astma, gastroezofaginis refliuksas (sukeliantis staigius prabudimus, dirglumą, ilgą verkimą), alergijos (ypač maisto), sezoninis ausies uždegimas. Jei vaikas serga alergija, svarbu daryti tyrimus, nustatyti pakitimus dėl kitų alergenų. Esant refliuksui, miegas gerėja per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Iki 2-4 metų vaikas gali sirgti diegliais, kurie sutrikdo miego vientisumą.

Nerimas ir baimė

Vaikams baimės ar nerimo jausmas prieš miegą - viena iš pagrindinių problemų užmigti. Vaikas gali bijoti tamsos arba nemėgti būti vienas. Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia jų palikti vienų savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Atviras pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą dienos metu. Leiskite vaikui fantazuoti apie geras mintis, prisiminti linksmus nutikimus. Vaikas turi jausti saugumą. Jei tėvai išsiskiria, serga, patiria depresiją ar alkoholizmą - tai labai veikia vaiką. Dideli vaiko gyvenimo ar dienos režimo pokyčiai gali išbalansuoti miegą ir sukelti miego problemas. Tokie pokyčiai kaip tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis, ligos ar persikėlimas į naują miestą gali turėti įtakos jūsų vaikui išmiegoti visą naktį. Sudėtingu vaikui laikotarpiu tik saugumo jausmas gali nuraminti ir padėti užmigti. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol vaikas pasijus geriau, todėl nuolat palaikykite ryšį ir leiskite papasakoti apie tai, kas neramina.

Ištrauka iš knygos „Miego medicina” Autoriai: Vanda Liesienė ir Valius Pauza

Vaikų nemigos pasekmės

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą. Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida. Paauglių smegenys nuolat vystosi, todėl miego sutrikimai taip pat kels koncentracijos ir mokymosi problemų. Be to, dėl miego trūkumo svyruoja nuotaika ir tampa sunku ką nors įsiminti. Sumažėjus produktyvumui, blogėja mokymosi rezultatai. Ignoruojama problema, net jeigu ji ir nėra susijusi su psichikos sutrikimais, lems jų progresavimą. Gali išsivystyti depresija, neurozė ir nerimo būsenos.

Kada kreiptis į specialistą?

Miego sutrikimai vaikams turi būti diagnozuoti kuo greičiau, kad nepakenktų sklandžiai vaiko raidai. Konsultuotis galite su šeimos gydytoju, vaikų pulmonologu, otorinolaringologu (kvėpavimo problemoms) arba vaikų neurologu ir miego specialistu. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jos nepadės - apsilankyti pas specialistą. Labai svarbu laiku pasikonsultuoti su vaikų neurologu, pediatru, kad būtų išvengta miego sutrikimų, atsiradusių dėl rimtos neurologinės būklės. Daugeliu atvejų vaiko nemigos gydymas gali būti sėkmingas tik pašalinus priežastis. Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija. Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

tags: #lasiukai #kudikiams #nuo #nemigos

• Pagirių „Pelėdžiuko“ darželio ugdymo aplinka ir plėtra
• Mahometo gimtinė
• Viskas apie karvės nėštumą
• Stilinga ir sveika avalynė vaikams
• Priežastys, kodėl kūdikiai neramiai žinda