Lietuvos vaikų literatūra: nuo istorijos iki naujausių tendencijų ir apdovanojimų
Pelenės vaidmuo - ne šiuolaikinei lietuvių vaikų literatūrai. Po šiokios tokios stagnacijos pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį pastaruosius 10-15 metų vaikų literatūra septynmyliais žingsniais lekia į priekį. Ji tampa vis svarbesnė, ryškesnė, įdomesnė, ne tik skaitoma, bet ir vis labiau matoma viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje. Per metus šalyje išleidžiama apie 600 grožinių ir pažintinių knygų vaikams ir paaugliams. Kiek daugiau nei šimtas iš jų - naujos lietuvių kūrėjų grožinės knygos, o tikrai įdomių, gerų, reikšmingų būna apie 10-30. Skaičiai gal ir nedideli, bet juk svarbiausia ne kiekybė, o kokybė. Atsivėrusios galimybės keliauti, pažinti kitų šalių kultūrą ir literatūrą, dalyvauti tarptautinėse vaikų knygų mugėse išėjo į naudą - lietuvių vaikų literatūra dabar jau drąsiai žengia už Lietuvos ribų ne tik gausėjančiais vertimais, bet ir įvairiausiais tarptautiniais apdovanojimais.
Lietuvių vaikų literatūros istorijos kelias
Lietuvių vaikų literatūros istorijos kelias duobėtas, pažymėtas represijų ir draudimų, staigių pakilimų ir nuosmukių. Nors ir anksčiau būta vaikams skirtų elementorių, mūsų vaikų literatūros istorijos pradžia laikomi 1868 m. Tais metais švietėjas, kunigas Motiejus Valančius parašė pirmąją grožinę knygą būtent vaikams. Ji vadinosi „Vaikų knygelė“. Lietuvai 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, skaitinių vaikams ėmė daugėti, ypač tarpukariu. Didaktinę literatūrą papildė nuotykinė, humoristinė, lyrinė, modernistinė ir psichologiškai niuansuota literatūra. Ją kūrė talentingi rašytojai, kurių tekstai tapo vaikų literatūros klasika, skaitoma iki šiol. Deja, 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė natūralią literatūros tėkmę, kūrėjai privalėjo rašyti ideologizuotus - šlovinančius Tarybų Sąjungą ir atitinkančius socialistinio realizmo priesakus - kūrinius. Tiesa, pasibaigus stalinistiniam laikotarpiui po truputį literatūroje radosi vis daugiau progų kurti ir leisti kiek originalesnę literatūrą, dar vėliau išpopuliarėjo ezopinė kalba.
Per penkiasdešimt okupacijos metų, ypač antrojoje jos pusėje, buvo parašyta kūrinių, tapusių lietuvių vaikų literatūros klasika: poeziją rašė Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis ir kt., pasirodė puikių literatūrinių pasakų - Vytauto Petkevičiaus „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (1964), Janinos Degutytės „Pelėdžiuko sapnas“ (1969), Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“ (1986) ir kt. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vaikų literatūros leidyba kiek prislopsta, pasirodo nedaug naujų kūrinių.
Šiuolaikinės lietuvių vaikų knygų tendencijos
Paveikslėlių knygos: nuo tradicijos iki inovacijų
Neturime senos ir gilios paveikslėlių knygų tradicijos - ilgą laiką šalies skaitytojai labiau vertino tekstines knygas, o į knygas, kur mažai žodžių, bet labai daug iliustracijų, žiūrėjo įtariai. Tačiau situacija sparčiai keičiasi - augant supratimui apie vaikų poreikius, vaikystės kultūrą, leidėjams drąsiau eksperimentuojant, aktyviau bendraujant su skaitytojais, daugėja ir paveikslėlių knygų. Lietuvių paveikslėlių knygose dažniausiai kalbama apie universalias vertybes, vaiko patirtis ir aktualijas - žaidimus, santykius su tėvais, draugystę. Šios knygos žaismingos ir šviesios, o iliustracijos pasižymi vaizdų, detalių gausa, tai skatina mažuosius pasinerti, tyrinėti, žaisti. Itin dažnas pasakos žanras, šių knygų herojais tampa antropomorfizuoti gyvūnai. Tokias pasakas kuria reikšmingiausias ir labiausiai tarptautiniu mastu pripažintas iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Jo pasteliško iliustracijų stiliaus, kuriame realistinio pasaulio vaizdai derinami su pasakiniu ir jame gyvenančiais antropomorfizuotais gyvūnais, supainioti su kuo kitu tiesiog neįmanoma. K. Kasparavičiaus istorijos pasižymi žaisme, išmintimi, skaidrumu. Jo knygos verstos beveik į 30 pasaulio kalbų.
Didelio mažųjų skaitytojų dėmesio sulaukė ryškiaspalvės ir žaismingos knygos apie jų bendraamžės mergaitės Kakės Makės nuotykius, sukurtus rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės. Serija, pradėta 2010 m., tapo tokia populiari, kad naujos knygos leidžiamos keliolikos tūkstančių tiražu, o Kakė Makė virto prekės ženklu: dabar Lietuvoje galima rasti įvairiausių daiktų, maisto produktų su šių knygų personažų atvaizdais. Itin sėkminga ir jau minėta Linos Žutautės paveikslėlių knygų serija apie mažylės Kakės Makės kasdienybę.
Pamažu atsiranda paveikslėlių knygų, pasižyminčių abstraktesne menine kalba, kuriose kalbama apie sudėtingesnius dalykus. Tai, pavyzdžiui, Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio „Marmiai“. Monika Vaicenavičienė ėmėsi kurti beletrizuotas pažintinio pobūdžio paveikslėlių knygas - pirmoji papasakojo apie vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarą Joną Basanavičių „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (2018). Štai 2024 m. lentynose pasirodė ir Jurga Vilė knygos apie jūrų gyvūnus „Kašalotų radijas“ ir „Mano draugas Hipokampas Unikornas“ („700 eilučių“). Abi knygos susijusios su rašytojos sumanyta ir Lietuvos jūrų muziejaus leidžiama knygų vaikams serija „Lašas jūroje“. „Kašalotų radijas“ pasakoja apie mažą mergaitę Domingą, turinčią neįprastą draugę - didelę baltą kašalotę Sniegę. Knygos tekstą esmingai papildo spalvotais pieštukais dailininkės Agnės Nananai sukurtos iliustracijos, sušildančios gana vėsius šiaurės peizažus, o jautrūs štrichai ir išskirtinis dėmesys detalėms sukuria įsimintiną nuotykį. Dailininkės pavaizduoti milžiniški kašalotai yra tarsi monumentalios skulptūros, sukuriančios įsimintinus vaizdus ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam. Pasakojimą papildo nespalvoti iliustracijų epizodai, nupiešti paprastu grafitiniu pieštuku, perteikiantys dar vieną šios originalios istorijos sluoksnį. Knygos dailininkė Agnė Nananai yra knygų vaikams iliustruotoja, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete taikomąją grafiką. Jos iliustruotos knygos jau ne sykį įvertintos, o ši knyga pripažinta IBBY Lietuvos skyriaus geriausia 2024 m. Kitoje paveikslėlių knygoje „Mano draugas Hipokampas Unikornas“ pasakojama apie jūrų arkliukus. Knygos dailininkė, jaunosios kartos kūrėja Kornelija Žalpytė, subtiliai perteikė vandens gyventojų įvairovę, praplėtė pasakojimą apie gyvenimo vandenyje išskirtinumą. Naudodama mišrią iliustracijų techniką - dirbdama su spalvomis (daugiausia akvarele ir guašu) ir išnaudodama skaitmeninės technikos galimybes - ji sukūrė spalvotą, autentišką ir niekur nematytą emocinį gyvenimo vandenyje potyrį. Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros absolventė jau yra iliustravusi kelias knygas, aktyviai dalyvauja parodose, surengė personalinę parodą.
Kiek kitokią nuotaiką skleidžia rašytojo, poeto ir vertėjo Pauliaus Norvilos knyga „Tėčio Marselio liežuvis“ („Baltos lankos“), kurios adresatas yra netgi labiau suaugėlis nei vaikas. Knygos dailininkė Patricija Bliuj-Stodulska sukuria kiek netikėtą meninę kalbą - gana retą Lietuvos knygų iliustracijose, nes knygoje vaizduojama sužmogintų liūtų aplinka. Išskirtinė meno požiūriu yra jaunesniojo amžiaus vaikams skirta debiutantės Brigitos Butkevičiūtės paveikslėlių knyga „Šviesos juodulis“ („Žalias kalnas“). Paveikslėlių knygoje pasakojama apie mergaitę Mortą, kuri vieną dieną žaisdama kieme pastebi, jog kažkas prie jos prisikabino - tamsus, beveik juodas, kiek besisukiosi ar bandysi pabėgti - nesitraukia ir seka iš paskos! Tai smagus pasakojimas apie mergaitę ir jos šešėlį, perteikiamas jautria vaizdų kalba. Dar vienas dėmesio vertas debiutas - paveikslėlių knyga vaikams „Sesė“ („Gudri lapė“), parašyta edukologės Živilės Labutės. Knygoje kalbama apie patirtį, daugelio išgyventą, kai šeimoje gimsta dar vienas vaikas. Knygos iliustracijas sukūrė jaunosios kartos vaikų knygų dailininkė Simona Jurčiukonytė. Verta paminėti ir kitą jaunesniojo amžiaus vaikams skirtą knygą su nemaža humoro doze - italų rašytojo Alfredo Paniconi knygą „Ką prarijo Bobas?“ („Misteris Pinkmanas“).
Tekstinių knygų įvairovė
Tekstinių knygų vaikams gausu ir jos labai įvairios. XXI a. nonsenso poetika itin mėgstama lietuvių autorių. Juokingas, nonsenso poetika paremtas knygas kuria Vytautas V. Landsbergis, viena svarbiausių jo knygų - „Arklio Dominyko meilė“ (2004), paminėtina ir Renatos Šerelytės knygų serija apie krakatukus (pirma knyga „Krakatukų pievelė“ pasirodė 2010 m.), Virgio Šidlausko „Ulfas ir stebuklinga barzda“ (2016), taip pat jaunas ir itin produktyvus rašytojas Tomas Dirgėla, geriausiai žinomas kaip detektyvinės serijos apie „Domą ir Tomą“ autorius, ir kt. Maginę fantastiką vaikams ir jaunesniesiems paaugliams rašo Neringa Vaitkutė, ji sukūrė trilogijas „Vaivorykščių arkos“ (2013-2015) bei „Tamsa, kuri prabudo“ (2014-2017). Realistinės prozos vaikams turime mažiau - ją labiau pamėgę paauglių literatūros kūrėjai. Realistinėse knygose vaikams pasakojama ir apie šviesias, ir apie skaudesnes vaikų patirtis mokykloje, šeimos aplinkoje - Ramunės Savickytės knygų serija „Adelės dienoraštis“ (2014-2018), Onos Jautakės „Kai aš buvau Kleo“ (2009), Gajos Gunos Eklės „Brolis, kurio nereikėjo“ (2016). Pamažu atsigręžiama ir į istoriją. Rebeka Una knygoje „Aš esu Tomas, seklys“ pasakojama apie vaikų linksmybes 8 dešimtmečio Lietuvos kaime, kai nebuvo išmaniųjų telefonų, o bananai prilygo stebuklui. Lietuvoje poezija turi gilias tradicijas, netgi kartais save vadiname lyrikų tauta. Vis dėlto vaikų poezijoje ilgą laiką buvo justi štilis. Vieną kitą knygą išleisdavo gyvosios vaikų literatūros klasikės Violeta Palčinskaitė, Ramutė Skučaitė ir kt., bet stigo naujų poetų ir naujų kūrybinių idėjų.
Paauglių literatūra: problemų proza ir fantastika
Lietuvių paauglių literatūra nėra gausi - jos išleidžiama gerokai mažiau nei kitiems amžiaus tarpsniams skirtos grožinės literatūros. Ilgą laiką (kaip ir su poezija) buvo justi paauglių literatūros stagnacija - trūko naujų ir jaunimui aktualių knygų. Ateiti naujiems talentingiems autoriams į paauglių literatūrą padėjo didžiausios šalies leidyklos. Daugiausia paaugliams rašoma problemų proza (arba dar vadinama naujuoju realizmu) - apie paauglių patiriamus sunkumus ir išbandymus, dažnos temos yra alkoholio žala, patyčios, sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, vaikų namuose augančių paauglių patirtys. Akvilina Cicėnaitė savo problemų prozos kūriniuose pasakoja apie paauglių patirtis vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę ar belaukiant pasaulio pabaigos 2000 metais: „Niujorko Respublika“ (2015), „Kad mane pamatytum“ (2020). Į Lietuvos istoriją pažvelgė ir I. Pastaruoju metu pasirodo ir spekuliatyviosios literatūros paaugliams: fantastinių, distopinių kūrinių. Pirmoji lietuviška distopija - Rebekos Unos „Atjunk“ (2015). Prestižinių Lietuvos vaikų literatūros premijų laureatė, kūrybinio rašymo mokytoja bei rašytoja Ilona Ežerinytė pristato ketvirtąją savo knygą, skirtą paaugliams - apysaką „Skiriama Rivai“. Kita paminėtina paaugliams skirta knyga „Robotų sala“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“) parašyta debiutančių kūrėjų - rašytojos Nijolės Drungilaitės ir jaunos iliustruotojos Laimos Matuzonytės.
Pažintinės ir ugdomosios knygos
Keletą žodžių norisi tarti ir apie pažintines knygas. Šioje kategorijoje bent kelios šių metų knygos vertos užimti asmeninių bibliotekų lentynas. Viena jų - archeologės Rūtos Kačkutės bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi parengta pažintinė knyga „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“ („Alma littera“). Knyga išsamiai ir patraukliai supažindina jaunąjį skaitytoją su gintaro istorija, prasidėjusia prieš mūsų erą. Knygoje gausu enciklopedinių žinių, o jas pagyvina originalus siužetas ir pasakotojo balsu prabylantis Romos imperijos legionierius Kvintas Atilijus Primas, lydintis skaitytoją Gintaro keliu iki prie Baltijos įsikūrusių aisčių (baltų) genčių. Knygą iliustravo dvi lietuvių dailininkės - Danijoje gyvenanti Eglė Rudžionytė-Meškelienė ir Estijoje gyvenanti dailininkė Reda Tomingas. Įsimintinos ir šių metų Selemono Paltanavičiaus leidykloje „Debesų ganyklos“ išleistos knygos apie gamtą „Mano kojos buvo trys“ ir „Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai“, kurias iliustravo taip pat gamtą mylinti dailininkė Reda Tomingas.
Mažųjų įgūdžiams lavinti puikiai pasitarnauja įvairios užduotėlių knygos. Jose vaikai yra mokomi įveikti labirintus, sujungti taškus ir skaičius, nuspalvinti, apvedžioti, rasti skirtumus. Vaikai nuo ketverių metų nori kuo daugiau patirti ir sužinoti, tad ankstyvojo ugdymo specialistų sukurti „Kiškutis Mikutis“ serijos leidiniai siūlo daugybę užduotėlių, skirtų lavinti mažylių įgūdžius bei mankštinti protus. Pirmųjų klasių mokinių pažinčiai su Lietuva, autorė Kristina Šerkšnienė sukūrė informacinę knygelę „Smagi kelionė per Lietuvą“. Kaip atrodė žymiausių pasaulio žmonių - išradėjų, mokslininkų, valdovų, menininkų ir keliautojų vaikystė? Vaikų laukia smagi ir pamokanti patirtis čekų autorių Petra Texlová ir Tomáš Tůma knygelėje „25 žymių žmonių vaikystė“. Čia sudėti net 25 garsių žmonių pasakojimai apie savo vaikystę.
Vaikų literatūros apdovanojimai ir tarptautinis pripažinimas
Prie vaikų literatūros puoselėjimo ir sklaidos itin stipriai prisideda Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Būtent IBBY Lietuvos skyrius beveik nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo apdovanoja geriausias metų vaikų knygas. Iš pradžių tebuvo viena lietuvių vaikų literatūros tėvo - Prano Mašioto - vardu pavadinta premija už geriausią grožinę knygą vaikams ir paaugliams. Tačiau metams bėgant premijų atsirado daugiau.
Šiuo metu teikiamos premijos ir už geriausią debiutą, reikšmingiausius metų vertimus vaikams ir paaugliams, geriausią pažintinę knygą, geriausią paveikslėlių knygą, gražiausiai iliustruotą knygą, o viena premija skiriama žmogui ar organizacijai už svarbius vaikų literatūros tyrimų ar sklaidos projektus. Vaikų literatūros premijų yra ir daugiau: nuo nedidelių privačių iniciatyvų iki institucinių, pavyzdžiui, Vaikų literatūros premiją už reikšmingiausius pastarųjų trejų metų darbus teikia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taip pat šalyje kasmet vyksta akcija „Metų knygos rinkimai“ - tai daugiausia dėmesio sulaukiantys knygų apdovanojimai. Ekspertų komisija, perskaičiusi per metus išėjusias knygas, atrenka po penkias geriausias vaikų ir paauglių kategorijos knygas. Tada skaitytojai turi kelis mėnesius jas perskaityti patys, įvertinti ir balsuodami išrinkti „Metų knygą“ pagal kiekvieną kategoriją.
Lietuvos kūrėjų sėkmė pasaulyje
Pasaulyje bene žinomiausias lietuvių vaikų kūrėjas yra Kęstutis Kasparavičius. Apskritai lietuvių vaikų knygų iliustruotojai, neretai sulaukdami paskatinimo ir iš Lietuvos kultūros instituto, vis drąsiau dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, daugeliui jų puikia proga parodyti savo darbus pasauliui tampa Tarptautinė Bolonijos knygų mugė. Kai kurie jų jau imasi iliustruoti ne tik lietuvių, bet ir užsienio rašytojų knygas ar netgi savo knygas pirmiau išsileidžia užsienyje. O štai 2017 m. pirmą kartą Lietuvos kūrėjų darbas - rašytojos Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“ - pelnė Mildred L. Sėkmės Europoje sulaukė ir Jurgos Vilės bei Linos Itagaki istorinė grafinė apysaka „Sibiro haiku“. Be abejonės, paveikslėlių knygos bei itin gausiai iliustruotos istorijos lengviau patraukia užsienio leidėjų dėmesį - vaizdų kalba kur kas universalesnė, greičiau patraukia dėmesį, o tekstines knygas reikia laiko išversti, perskaityti, įvertinti.
Rekomenduojamos knygos ir dovanos vaikams
Ieškote unikalios dovanos vaikui? NAMEE siūlo personalizuotas knygas vaikams, kurių pagalba žengti į stebuklų pasaulį bus dar lengviau! Kūrybiškumą skatins pasirinktos istorijos, kurių pagrindinis herojus savo išvaizda atrodys būtent kaip jūsų vaikas. Šalia to į knygas įtrauktas vaiko vardas sudomins jaunuosius skaitytojus dar labiau. Šios stebuklingos personalizuotos knygos vaikams, ugdančios meilę skaitymui ir svarbias gyvenimo pamokas, sukuria brangius prisiminimus, kurie išlieka visam gyvenimui. Atverkite vaikams duris į spalvingą knygų pasaulį, kuriame niekada nebūna nuobodu!
Supažindinkite su visame pasaulyje vaikų mylima klasika, tarp kurių Antoine de Saint-Exupery „Mažasis princas", J.K.Rowling literatūrinė sensacija „Haris Poteris" ar visų vaikų mėgstamas „Nevykėlio dienoraštis". Lietuvių perkamiausios knygos vaikams - Linos Žutautės sukurto peronažo „Kakė makė" nuotykiai. Ar atsimenate savo vaikystės mėgstamiausias knygas? „Pepė ilgakojinė", „Karlsonas ir mažylis", „Zuikis puikis", „Ką žmonės dirba visą dieną", „Dėdės Tomo trobelė", „Tomo Sojerio nuotykiai" - laikui nepavaldūs vaikų nuotykiai. Besimokantiems skaityti pradinukams svarbiausios skiemenuotos pasakos.
Atrinktos knygos jautriomis temomis ir naujienos
Mokslo metams prasidėjus vaikų raidos specialistai rekomenduoja: vertingos šių metų knygos. Apie tai, kaip svarbu skaityti vaikams ir kartu su vaikais, kaip nuo mažų dienų tiesiog būtina pratinti juos prie įvairių formų ir formatų knygelių, raidos specialistai kalba nuolat. Tačiau jie pastebi, kad per šiuos metus ypač išaugo paklausa knygų, kurios padeda kalbėtis su vaikais jautriomis, skaudžiomis temomis, įskaitant ir karą. Gedulas, netektis, karas, negalia, atstūmimas - tai vos kelios temos, apie kurias su vaikais, ypač jaunesnio amžiaus, tėvams kalbėtis atrodo būtina, tačiau dažnai būna nelengva. Šiemet šios temos tapo dar aktualesnės nei anksčiau, maža to, tėveliai kur kas atviriau ieško pagalbos ir atsakymų, kaip padėti savo vaikams.
Literatūrologas, vadovėlių autorius Saulius Žukas savo naujoje knygoje vaikams „Du broliai. Nuotykis miške“ (išleido leidykla „Baltos lankos“) sujungia intriguojančią nuotykių istoriją su pirmaisiais skaitymo pratimais ir prisipažįsta, kad pagrindinius jos personažus įkvėpė jo paties anūkai. Knygelės pabaigoje taip pat pateiktas istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėlioti mintis. „Du broliai. Nuotykis miške“ - pirmoji serijos dalis. Knygų serijoje nenuoramos broliai Tedas ir Vincas kvies jaunuosius skaitytojus kartu patirti nuotykių ir nejučiomis padės jiems mokytis skaityti.
Talentingas aktorius ir puikus rašytojas Juozas Gaižauskas pristato jautrią knygą, kuri prikaustys tiek vaikus, tiek suaugusius. „Antarktidos indėnai“ - tai istorija, gydanti sužeistą viltį. Knygos herojus - berniukas, neįprastu vardu - Kleopas. Vaikams nuo 9 metų skirta Škotijos autorės Elle McNicoll knyga „Išskirtinis spindesys“ - įkvepianti istorija apie drąsą, draugystę ir buvimą kitokiu. Pagrindinė romano veikėja Adė, kaip ir pati rašytoja, yra autistė.
2024 metų vaikų knygų apžvalga
Artėjant 2024 m. vaikų knygų apžiūrai, kyla klausimas, ką naujo ir įsimintino atnešė šie metai. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų knygų centre laukė lentyna išrikiuotų naujų knygų, ilgam nugulsiančių į vadinamąjį vaikų knygų aukso fondą, rūpestingai saugomą ateinančioms kartoms. Vis dėlto, ieškant atsakymo, konstatuojama, kad šiais laikais visi gali tapti kūrėjais, tik talentingų kūrėjų (arba savo srities profesionalų) yra labai nedaug.
Daugelis naujų vertingų knygų yra tęstinių serijų dalis. Viena jų - jau gerai mažiesiems skaitytojams pažįstamas žymaus Lietuvos rašytojo, kino režisieriaus ir poeto Vytauto V. Landsbergio sukurtas lapiuko Pūkio personažas ir jo nuotykiai, sulaukę septynioliktos šios serijos knygelės. Knygutėje „Pūkis ir kėkštas“ („Dominicus Lituanus“) per trumpą dviejų pagrindinių personažų - lapiuko ir kėkšto - pašnekesį (ir paslaptį!) atskleidžiama mažoji gyvenimo išmintis. Kita šios serijos knygutė „Pūkis ir tikras Tigras“ („Dominicus Lituanus“) irgi perteikia pamokymą, kurį galima plačiau aptarti su vaiku. Tarp keleto vertų paminėti knygų serijų, išsiskiriančių meniniu požiūriu, yra dailininkės Kornelijos Žalpytės iliustruota vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos kuriama knygų serija „A komanda“. Panašia vaizdo ir teksto derme pasižymi rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus kuriamų knygų serija „Superbobutės“ („Misteris Pinkmanas“), kurią iliustruoja dailininkė Viktorija Ežiukas. Komiksinis pasakojimas, juokingos, kartais iki absurdo, situacijos kuria ne tiek vaikams, kiek skaitančioms „bobutėms“ įsimenamus gyvenimo nuotykius. Verta paminėti ir dar dvi komiksinio pasakojimo knygeles - Indrės Zalieckienės parašytą ir nupieštą komiksą „Neatlikau namų darbų: baisiai smagūs ir juokingi eilėraščiai“ („Alma littera“) ir kuklią, debiutinę Salvijos Vaičikonytės knygelę „Julė“ (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“), kurioje per vaizdą ir tekstą atsiskleidžia paprasta gyvenimo išmintis. Iš visos 2024 m. vaikų knygų lentynos bibliotekoje atrinktos labiausiai dėmesio vertos knygos, kurios suteiks skaitytojui didžiausią estetinį malonumą ir leis vaikui kokybiškai pažinti pasaulio įvairovę.
tags: #lankstinukas #naujausios #vaikiskos #knygos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
