Laima Liucija Andrikienė: Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjos biografija

Laima Liucija Andrikienė, gimusi 1958 m. sausio 1 d. Druskininkuose, yra iškili Lietuvos politikos ir valstybės veikėja, ekonomistė-matematikė, socialinių mokslų daktarė ir docentė. Jos karjera apima svarbiausius Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo etapus, nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės iki Europos Audito Rūmų narės. Ji yra Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarė ir J. Galdiko sesuo.

Išsilavinimas ir akademinė veikla

Laima Liucija Andrikienė mokėsi Druskininkų 1-ojoje vidurinėje mokykloje 1964-1975 m., o 1966-1973 m. lankė Druskininkų septynmetę muzikos mokyklą, kurioje įgijo fortepijono klasės išsilavinimą. Aukštąjį mokslą ji įgijo Vilniaus universitete, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete, kur 1975-1980 m. studijavo ekonominę kibernetiką ir įgijo ekonomistės-matematikės kvalifikaciją.

Mokslinę karjerą L. L. Andrikienė pradėjo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute (LŽŪEMTI) 1980-1983 m., dirbdama inžiniere Skaičiavimo centre. Vėliau, 1983-1989 m., ji buvo to paties instituto mokslinė bendradarbė ir vyr. mokslinė bendradarbė. 1986 m. ji apgynė ekonomikos mokslų kandidatės disertaciją tema „Gamybinio potencialo ir jo naudojimo efektyvumo vertinimo tobulinimas (Lietuvos TSR kolūkių pavyzdžiu)“, o 1994 m. jai buvo suteiktas socialinių mokslų daktarės laipsnis. 2004 m. ji tapo docente.

Siekiant gilinti žinias, L. L. Andrikienė 1988-1989 m. stažavosi Jungtinės Karalystės Mančesterio universitete, gavusi Britų tarybos stipendiją. Vėlesniais metais ji stažavosi Norvegijos Helsinkio komitete, JAV informacijos agentūroje (USIA) ir JAV Džordžtauno universiteto Užsienio tarnybos mokykloje, kur dalyvavo Pju fondo finansuojamoje Ateities lyderių programoje.

Akademinę veiklą ji tęsė ir vėliau, nuo 2002 m. dirbdama Lietuvos teisės universiteto (dabar - Mykolo Romerio universitetas) Politologijos katedros docente. Tame pačiame universitete 2002-2003 m. ėjo Europos Sąjungos politikos ir valdymo instituto direktorės pareigas, o 2003-2004 m. buvo Valstybinio valdymo fakulteto dekanė.

Politinės karjeros pradžia ir Nepriklausomybės atkūrimas

L. L. Andrikienė aktyviai įsitraukė į Lietuvos politinį gyvenimą 1988-1993 m. būdama Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio narė, o vėliau - Sąjūdžio Seimo narė 1992-1993 m. 1989-1990 m. ji dirbo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojo padėjėja.

1990 m. vasario 24 d. ji buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Jurbarko rinkiminėje apygardoje ir 1990-1992 m. ėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės pareigas. Svarbiausias jos karjeros momentas buvo 1990 m. kovo 11 d., kai ji balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, tapdama Kovo 11 Akto signatare.

Laima Liucija Andrikienė dalijasi prisiminimais apie Kovo 11-ąją:

„1990 m. po rinkimų kovo pradžioje su grupe Vilniaus universiteto žmonių teko išvykti į Angliją. Iš ten turėjau sugrįžti kovo viduryje. Išskrendant į Londoną Vilniuje buvo tamsu, niūru, žiema dar neketino trauktis. O Londone siautė pavasaris: geltonavo narcizai, mėlynavo krokai, rausvais žiedais buvo apsipylę Haid parko medžiai. Gyvenome nedideliame viešbutyje, pačiame Londono centre, netoli Trafalgaro aikštės. Be dalykinių susitikimų daug laiko praleidau Lietuvių namuose, kur su lietuviais džiaugėmės rinkimų rezultatais. Valandų valandas diskutavome apie tai, ar Lietuva skelbs Nepriklausomybės atstatymą, kaip į tai galėtų reaguoti SSRS ir Gorbačiovas, ką pirmiausia reikėtų daryti, kaip reikėtų veikti Britanijoje, kalbėtis su britų valdžia dėl pripažinimo. Dvasios pakilimas buvo didelis, ir tas Londono pavasaris man pasiliks vienu gražiausių pavasarių mano gyvenime. Kasdien skambindavau į Vilnių. Rūpėjo, kas vyksta Lietuvoje. Vis dar nebuvo aišku, ar bus skelbiamas Nepriklausomybės atstatymas. Kažkurią dieną paskambinusi sužinojau, kad pirmasis posėdis šaukiamas kovo 11-ąją. Mano draugų - Britanijos lietuvių nuomonė buvo vieninga: turi suspėti į sesijos pradžią. Juk prakeiksi save, jei bus skelbiama Nepriklausomybė, renkamas AT pirmininkas, ir pritrūks vieno balso! Rizikuoti negalima. Taip kovo 10-ąją K. Tamošiūno lydima atsiradau Londono aerouoste. Šiaip taip išprašėme, kad pakeistų bilietą. Pasisekė. Aerouoste sutikau Algimantą Čekuolį, taip pat skrendantį į Vilnių. Skridome per Maskvą. Nebuvo jokių garantijų, kad Maskvoje pavyks gauti bilietą į Vilnių. Londono aerouoste su Čekuoliu lyg ir sutarėme, kad abu bandysime įveikti "Aerofloto" darbuotojų "širdis" ir kaip nors į lėktuvą įsiprašysime, tačiau atskridus į Maskvą p. Algimantas dingo kaip į vandenį. O čia dar nemalonus netikėtumas: dingo visas mano bagažas, kurį atgavau tik po dviejų mėnesių (per tą laiką mano daiktai buvo spėję pabuvoti … Japonijoje). Kūlvirsčia nusigavusi iki kito aerouosto, iš kurio skrido lėktuvas į Vilnių, susitikau A. Čekuolį, kuris išdidžiai pasigyrė sau bilietą į Vilnių jau turįs…Parskridau. Lėktuvas vėlavo. Parsiradau namo vėlai. Namuose laukė vokas su kvietimu į sesiją bei deputato portfelis. O rytą atvykau į Aukščiausiąją Tarybą. Pirmas įspūdis buvo nemalonus: dideli, šalti rūmai, nelabai draugiški darbuotojų veidai. Naujas akibrokštas laukė posėdžių salėje: ieškodama savo vietos pamačiau, kad sėdėsiu tarp …Algirdo Brazausko ir Eduardo Vilko. Pirmoji mintis buvo tokia: už ką mane taip nubaudė?! Tik vėliau suvokiau, kad deputatai susodinti pagal rinkiminių apygardų numerius. Bet paskui tikrai džiaugiausi sėdėdama toje vietoje, nes pažinau tuos vyrus. Nepaprastas patyrimas!Pasibaigė pirmoji darbo diena. Nepriklausomybės atstatymas paskelbtas! Jau gerokai po vidurnakčio išėjau iš pastato per pagrindines duris. Lauke ir lijo, ir snigo. Buvo tamsu. Nuo durų iki gatvės buvo nutįsęs "gyvasis koridorius". Susirinkę žmonės, nors jų buvo nedaug, buvo be galo laimingi: kai kurie šaukė "Valio Landsbergiui!", kažkas man į ranką įbruko tris raudonas rožes. Nepažįstami spaudė rankas ir dėkojo.Prieš tai ne kartą galvojau, kokia bus ta diena - pirmoji Laisvės diena. Įsivaizdavau, kad žmonės išeis į gatves, kad skambės visų bažnyčių varpai, kad Lietuvoje bus didelė šventė. Viso to nebuvo. Lietuva tarsi išsigandusi, nuščiuvusi tylėjo. Tikriausia, dauguma džiaugėsi prie televizorių ekranų, namuose, bet gatvėje to nesijautė. Galėjai justi ir sunkiai slepiamą nerimą: kas dabar bus?Parvažiavome į namus. Ir tik tada, kai įžengusi pro duris pamačiau verkiantį savo Tėvą ir mano pirmokėlį Šarūną, šaukiantį "valio", supratau viso to, kas prieš keletą valandų įvyko Aukščiausiosios Tarybos salėje, prasmę. Tada suvokiau gavusi ir pačią didžiausią Aukščiausiojo (ar likimo) dovaną: Tėvynės Laisvę. Ir teisę spręsti, rinktis, patiems tvarkyti jos gyvenimą. Teisę ir atsakomybę.“

Aukščiausiojoje Taryboje L. L. Andrikienė ėjo nuolatinės Užsienio reikalų komisijos (1990-1991 m.) ir Biudžeto komisijos (1991-1992 m.) narės pareigas. Ji taip pat buvo Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos TFSR narė ir Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoja. Nuo 1992 m. vasario 28 d. ji pirmininkavo parlamentinei Tibeto rėmimo grupei, 1991 m. rugsėjį suorganizavo pirmąjį Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitą Lietuvoje.

Darbas Lietuvos Respublikos Seime

L. L. Andrikienė buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą kelis kartus: 1992-2000 m. ir 2020-2022 m. Per šiuos laikotarpius ji užėmė daugybę svarbių pareigų.

1992-2000 m. kadencija

1992-1996 m. ji buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Užsienio reikalų komiteto narė, parlamentinės Tibeto rėmimo grupės pirmininkė, parlamentinės Lietuvos ir Didžiosios Britanijos grupės pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje narė.

1996-2000 m. L. L. Andrikienė tęsė darbą Seime kaip Užsienio reikalų komiteto narė, o 2000 m. tapo komiteto vicepirmininke. 1998-2000 m. ji vadovavo Lietuvos Seimo delegacijai Baltijos Asamblėjoje ir ėjo Baltijos Asamblėjos prezidiumo pirmininkės pareigas.

Šiuo laikotarpiu ji taip pat užėmė ministrės postus Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje: 1996 m. gruodžio 4-19 d. buvo pramonės ir prekybos ministrė, o 1996 m. gruodžio 19 d. - 1998 m. kovo 25 d. - Europos reikalų ministrė.

2020-2022 m. kadencija

2020 m. lapkričio 13 d. - 2022 m. lapkričio 14 d. L. L. Andrikienė vėl tapo Lietuvos Respublikos Seimo nare, atstovaudama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. Ji ėjo Europos reikalų komiteto vicepirmininkės pareigas (2020 m. lapkritis - 2022 m. kovas). Nuo 2022 m. sausio 19 d. iki lapkričio 14 d. L. L. Andrikienė buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, tapdama pirmąja moterimi, užėmusia šį postą.

Šios kadencijos metu ji buvo Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA) narė, ET PA viceprezidentė (2021 m. sausis - 2022 m. sausis) ir ET PA Politinių reikalų ir demokratijos nuolatinio komiteto vicepirmininkė. L. L. Andrikienė taip pat buvo Seimo laikinosios kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio grupės steigėja ir pirmininkė, tarpparlamentinių ryšių grupės su Vakarų Balkanų šalimis steigėja ir vadovė. Be to, ji dirbo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos bei Laisvės premijų komisijos narė.

Europos Parlamento narė ir tarptautinė veikla

Laima Liucija Andrikienė padarė įspūdingą karjerą Europos Parlamente, dirbdama tris kadencijas: 2004-2009 m., 2009-2014 m. ir 2016-2019 m. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. ji yra Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų narė, priklausanti V-sios kolegijos narei.

Pirmoji kadencija (2004-2009 m.)

Pirmosios kadencijos metu Europos Parlamente L. L. Andrikienė buvo Europos liaudies partijos - Europos demokratų (ELP-ED) frakcijos narė ir nuo 2007 m. šios frakcijos biuro narė. Ji dirbo EP Biudžeto komiteto nare, EP Užsienio reikalų komiteto pavaduojančia nare bei EP Žmogaus teisių pakomitečio nare. Nuo 2007 m. ji buvo ELP-ED frakcijos spikerė žmogaus teisių klausimais. Be to, ji ėjo Laikinojo komiteto klimato pokyčiams nagrinėti pavaduojančios narės, ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto narės, ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pavaduojančios narės ir EP delegacijos ryšiams su Baltarusija pavaduojančios narės pareigas.

Antroji kadencija (2009-2014 m.)

Antrosios kadencijos metu L. L. Andrikienė, būdama Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narė, dirbo EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose bei Žmogaus teisių pakomitetyje, kur 2009-2012 m. ėjo vicepirmininkės pareigas. Ji taip pat buvo ES ir Meksikos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijos narė, EP delegacijos ryšiams su Baltarusija narė, EUROLAT parlamentinės asamblėjos ir EURONEST parlamentinės asamblėjos narė. EURONEST PA Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto ko-pirmininkė. L. L. Andrikienė buvo ir EP Tarptautinės prekybos komiteto nuolatinė pranešėja Pietų Kaukazui (Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija), Pietų Kaukazo stebėsenos grupės pirmininkė. Ji aktyviai dalyvavo Šv. Jokūbo kelio draugų ir Tibeto rėmimo parlamentarų grupėse.

Trečioji kadencija (2016-2019 m.)

Trečiosios kadencijos metu Europos Parlamente L. L. Andrikienė tęsė darbą kaip ELP frakcijos narė. Ji dirbo EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose, Saugumo ir gynybos pakomitetyje. Ji buvo EP delegacijos pirmoji vicepirmininkė ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu bei Mongolija. Taip pat, ji buvo EP delegacijos ryšiams su JAV narė, EP delegacijos ryšiams su Centrine Amerika narė ir EUROLAT parlamentinės asamblėjos narė. 2017 m. ji rengė EP rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės. 2018-2019 m. L. L. Andrikienė ėjo EP ELP frakcijos biuro narės ir Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovės pareigas, dirbo EP Specialiajame komitete dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros. Ji taip pat vadovavo Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijoms Gruzijoje (2018 m.), Kirgizijoje (2017 m.) ir Mongolijoje (2016 m.).

2020 m. birželio-liepos mėn. Laima Liucija Andrikienė vadovavo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Specialiajai rinkimų stebėjimo misijai Šiaurės Makedonijos Respublikoje.

Politinės partijos ir visuomeninė veikla

Laima Liucija Andrikienė savo politinę tapatybę formavo per įvairias partijas ir visuomenines organizacijas. Iki 1993 m. ji nepriklausė politinėms partijoms, tačiau buvo aktyvi Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio narė. Nuo 1993 m. ji buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėja ir valdybos narė. 1999-2001 m. ji įsteigė Tėvynės liaudies partiją ir ėjo jos pirmininkės pareigas. Vėliau, 2001-2003 m., ji buvo Lietuvos dešiniųjų sąjungos (LDS) iniciatorė ir steigėja. Nuo 2003 m. (arba nuo 2004 m. po susijungimo) ji yra Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų narė, 2004-2014 m. - tarybos ir prezidiumo narė, o nuo 2014 m. - partijos tarybos narė. Nuo 2003 m. ji taip pat yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narė.

Be politinės veiklos, L. L. Andrikienė yra žinoma ir dėl savo mecenatystės bei visuomeninės veiklos. Ji aktyviai remia moksleivių ir studentų darbų konkursus, vaikų globos namus, daugiavaikes šeimas, jaunuosius menininkus, tremtinių ir politinių kalinių organizacijas, pagyvenusių žmonių organizacijas. L. L. Andrikienė taip pat remia kultūros ir meno projektus Lietuvoje ir užsienyje, Katalikų bažnyčią Lietuvoje ir labdaros organizacijas.

Ji yra Šv. Jokūbo kelio plėtros Lietuvoje iniciatorė ir rėmėja, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos Lietuvoje steigėja ir narė (2013-2021 m.). L. L. Andrikienė taip pat priklausė „PA International“ fondo valdybai (2014-2016 m. ir 2020 m.), buvo Vilniaus Jidiš instituto direktorių valdybos narė (2005-2019 m.) ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) akademinės tarybos narė (2011-2016 m.). Nuo 2012 m. ji yra Europos federalistų sąjungos Lietuvoje narė.

Publikacijos ir apdovanojimai

Laima Liucija Andrikienė yra daugelio mokslinių monografijų, knygų ir straipsnių, parašytų lietuvių, anglų, prancūzų ir kitomis kalbomis, autorė. Jos moksliniai darbai apima ekonomikos, užsienio ir saugumo politikos, privatizavimo, ekonominės reformos, žmogaus teisių, žemės ūkio ekonomikos, lobistinės veiklos, kultūros paveldo ir piligrimystės klausimus. Iš viso ji yra daugiau nei 100 publikacijų autorė.

Jos svarbiausi leidiniai ir redaguoti darbai:

• Monografijos „Šiuolaikinės lobistinės veiklos tendencijos“ mokslinė redaktorė, sudarytoja ir bendraautorė (Vilnius, 2002 m.).
• Knygos „Vertybės ir politika (Tarptautinės konferencijos medžiaga)“ sudarytoja ir redaktorė (Vilnius, 2008 m.).
• Knygos „Šv. Jokūbo kelio šviesa / The Light of St. James Way” redaktorė ir bendraautorė (Vilnius, 2012 m., 2013 m., 2014 m.).
• Knygos „Vertybės ir politika II“ sudarytoja ir redaktorė (2014 m.).
• Knygos „Europos saulėlydis atšaukiamas“ bendraautorė (su Arnu Ališausku, 2019 m.).
• Atsiminimų knyga „Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu…“ (2000 m. knyga, „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990“).

Už nuopelnus Lietuvai ir tarptautinėje arenoje L. L. Andrikienė yra apdovanota daugybe prestižinių apdovanojimų:

1. Prancūzijos Respublikos Nacionalinis Didžiojo karininko nuopelnų ordinas (1997 m.).
2. Lietuvos Nepriklausomybės medalis (2000 m.).
3. Baltijos Asamblėjos medalis „Ubi concordia, ibi victoria“ (2003 m.).
4. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžius (2004 m.).
5. Kingstono universiteto (Jungtinė Karalystė) Garbės daktarės vardas (Honoris Causa) už indėlį kuriant naująją Europos žinių visuomenę (2007 m.).
6. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės aukso ženklas už darbą Europos Parlamente bei paramą pramonei ir verslui (2008 m.).
7. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2012 m.).
8. Atminimo ženklas už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais (2013 m.).
9. Kinijos Respublikos (Taivano) diplomatijos medalis (2014 m.).
10. Gruzijos prezidento ordinas (2014 m.).
11. Metų europarlamentarė 2018 tarptautinės prekybos srityje (The Parliament Magazine, Briuselis) (2018 m.).
12. Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės ordino Karininko kryžius už nuopelnus Ispanijos Karūnai ir Lietuvos-Ispanijos ryšių stiprinimą (2020 m.).

tags: #laima #andrikiene #gime

• Funkcionalumas, saugumas ir stilius: stiklinės vonios sienelės
• Ką gaminti vaiko gimtadieniui?
• Kodėl hCG yra svarbus nėštumo rodiklis?
• Informacija ir pasiruošimas gimdymui
• Ugdymosi pasiekimų aprašymas