Kūdikio primaitinimas - tai svarbus etapas, kai mažylis pradeda pažintį su naujais skoniais ir tekstūromis. Tėvams kyla daug klausimų, ypač dėl tinkamiausio pirmojo maisto pasirinkimo. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kokių kruopų geriausia pradėti primaitinimą, kaip jas paruošti ir kokius dar patarimus verta žinoti.
2019 metais skelbiamose populiacijų tyrimų apžvalgose daromos išvados, kad nėra įrodymų, jog išimtinai žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką, ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų. Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Greičiausiai 6 mėnesių kūdikis dar nesugebės sukramtyti ir suvalgyti mėsos, nes neturi krūminių dantų, todėl mėsą reikės susmulkinti smulkintuvu, o rūkyti, sūdyti produktai taip pat nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.
Dauguma gydytojų rekomenduoja pradėti primaitinimą nuo 6 mėnesių amžiaus. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į individualius kūdikio poreikius ir raidos ženklus. Kūdikis gali būti pasiruošęs primaitinimui, jei:
Jeigu kūdikis dar nerodo šių ženklų, neverta skubėti. Palaukite kelias savaites ir vėl pabandykite.
Nėra griežtos taisyklės, nuo ko pradėti primaitinimą - nuo daržovių ar kruopų. Anksčiau buvo rekomenduojama pradėti nuo daržovių, ypač vasarą ar rudenį, kai jų yra šviežių. Tačiau dabar vis daugiau specialistų teigia, kad svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio poreikius ir sezoniškumą.
Gastroenterologų nuomone, apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai dar nesugebės nuryti ir suvirškinti maisto. Jei primaitinti pradedama vasarą ar rudenį, verčiau pradėti nuo daržovių, kai daugiau jų yra šviežių. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė. Iš pradžių mėsą galima sumalti ar sutrinti.
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių košės. Tačiau šiuo metu rekomendacijos pasikeitusios. Manų košė nėra labai vertinga maistiniu požiūriu, o ryžiuose prieš keletą metų buvo rasta didelis neorganinio arseno kiekis. Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis.
Tradicinis pasirinkimas pirmai košei - grikiai arba avižos.
Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną. Dėl mažos maistinės vertės reikėtų vengti manų kruopų košės. Spelta - senovinė kviečių rūšis, turinti daugiau mikroelementų bei organizmui svarbių amino rūgščių nei įprasti kviečiai. Speltą toleruoja ir maždaug pusė žmonių, netoleruojančių glitimo, ši kultūra dar nėra genetiškai modifikuota. Spelta grūduose randama daug magnio, cinko, mangano ir B grupės vitaminų, taigi jie puikiai tinka visiems, siekiantiems pilnavertės mitybos. Verdant košę vaikams galima naudoti pilno grūdo ekologiškus speltos grūdų dribsnius.
Pradėjus siūlyti kruopų košės, jos, kaip ir daržovių, iš pradžių reikėtų duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti. (5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8-9 mėn. - du kartus.) Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Jei yra galimybė, geriausia pirkti ekologiškas kruopas.
Košės svarbu nepervirti, nesusvilinti, taip pat - virti tiek laiko, kiek priklauso. Naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams. Grikių košė: imame vandens ir kruopų santykį 3 prie 1 ir verdame apie 15-20 minučių. Avižų košė: verdant avižinę košę, kruopas reikėtų virti vandenyje santykiu 2:1. Sorų košė: verdamos vandenyje santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Kruopas atsimatuokite iš vakaro ir užsimerkite. Ryte užvirkite 4 dalis vandens, kruopas nupilkite, nuplaukite ir suberkite virti. Soras virkite uždengusios ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Kukurūzų košė: taip pat virkite santykiu 4 dalys vandens 1 dalis kruopų. Tačiau kitaip, nei verdant soras, kukurūzų kruopas reikia maišyti, kol košė pradeda tirštėti. Tada jau galima uždengti ir baigti virti uždengtą. Iš viso virti reikia apie 20-25 minutes ant nestiprios ugnies.
Verdant kruopų košes kai kurias verta mirkyti (pvz., soras, ryžius), o kai kurių mirkyti neišeina (pvz., kukurūzų kruopas), kai kurių mirkyti neverta, pvz., grikių. Mirkant kruopas į vandenį išsiplauna fitorūgštis, kuri sunkina virškinimą.
Pirktinės ar namuose ruoštos košės? Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams (gamyba griežtai kontroliuojama). Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Dar svarbu atkreipti dėmesį - jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“. Pirktinės košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu.
Tirštą (kietą) maistą vaikutis turi valgyti šaukštuku, o ne per žinduką - geriau ir anksčiau išmoks savarankiškai valgyti, kramtyti, ryti, o tai į naudą ir bendram mažylio vystymuisi.
Košę virti geriausia vandenyje, verdant galima įpilti pusę šaukštuko aliejaus ir dar truputį pavirti.
Jeigu nesate pratusi virti, troškinti ar kepti orkaitėje daržoves, pasitreniruokite dar prieš pradėdama kasdienį maisto ruošimą kūdikiui. Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu.
Garuose galite virti visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai - tokiais gabaliukais, kokiais susmulkinti parduodami parduotuvėse, išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus. Perpjaukite juos per pusę ar ketvirčiais. Prieš dėdami smulkinimui, nulupkite odelę (ji tikrai labai lengvai nusilupa). Taip pat galite naudoti šaldytus špinatus.
Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka (suaugusiems, žiūrėkite ir kaip reaguoja jūsų kūdikis).
Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis.
Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juos smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis.
Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti. Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinant tokią košę, yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje.
Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.
Taip pat kaip ir daržoves, galite išsivirti ir susismulkinti mėsą ir dalį jos pasidėti kitam maitinimui šaldytuve. Naudojant nemaltą mėsą, galite nusipirkti didesnį kiekį, supjaustyti mažesniais gabaliukais ir mažomis porcijomis užsišaldyti. Pjaustydamos stenkitės pjauti skersai raumenį, kad susmulkinus mėsą smulkintuvu ji būtų mažais plaušeliais. Pjaustant išilgai raumens plaušai būna ilgi ir nelabai smagu juos valgyti.
Artėjant pirmųjų metų pabaigai mėsą galite malti ir gaminti kotletus, mažus mėsos kukuliukus, kepti netikrą zuikį. Tokią mėsą galima leisti valgyti rankomis ir toks pasikeitimas 10-11 mėnesių kūdikiams būna į naudą.
Šaldytus žirnelius galima virti garuose arba vandenyje, taip pat kepti su kitomis daržovėmis orkaitėje. Pupeles reikia mirkyti per naktį ir geriau yra virti atskirai (priklausomai nuo pupelių dydžio, gali reikėti virti 20 ar daugiau minučių), su pankoliais (juos nepamirškite suberti į arbatos sietelį, kad nereiktų po to jų gaudyti iš pupelių).
Susmulkinkite svogūną ir pakepkite puode nedideliame aliejaus (saulėgrąžų ar sojų) kiekyje. Kai svogūnas suminkštės, suberkite saują kubeliais pjaustyto moliūgo ir užpilkite vandeniu, kad beveik apsemtų. Užvirkite, tada įpilkite saują raudonųjų lęšių. Virkite apie 20 minučių, kol moliūgas ir lęšiai visiškai išvirs.
Kai kuriuos produktus gali būti lengviau patiekti susmulkintus stambia (burokų) trintuve. Taip galite patiekti fermentinį sūrį, virto kiaušinio baltymą, cukiniją, agurką, ridikėlį.
Saldžias vaisines tyreles taip pat galite išsivirti didesniais kiekiais ir susidėti į stiklainius laikyti šaldytuve 1-2 paras.
Mažylis nesuvalgė jūsų paruoštų daržovių, mėsos? Iš vakaro nuplaukite slyvas karštu vandeniu, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite mirkti. Ryte išmirkusias slyvas su vandeniu supilkite į mažą puodą, užvirkite ir pavirkite 5 minutes. Susmulkinkite smulkintuvu.
Supjaustykite bananą 0,5-1 cm riekelėmis, užpilkite truputį vandens ir pavirkite ant nedidelės ugnies keletą minučių vis pamaišydamos. Šią bananų tyrelę galite naudoti kaip pagrindą kitiems vaisiams ir uogoms patiekti. Bananus taip pat galite kepti orkaitėje, supjaustytus arba nesupjaustytus.
Pradėkite nuo mažų porcijų ir palaipsniui didinkite kiekį. Stebėkite, ar kūdikis neturi alerginių reakcijų. Naują produktą duokite kas kelias dienas. Jei kūdikis atsisako valgyti, neverskite jo. Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikio mitybos poreikius geriausiai patenkina mamos pienas. Nuo pusės metų kūdikiai pradeda naują etapą ir po truputį susipažįsta su suaugusiųjų maistu. Paprastai vienerių metų vaikas jau gali valgyti bendrą šeimos maistą. Kiekvienos mamos tikslas - šią pažintį padaryti kuo įdomesnę ir spalvingesnę.
Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti.
Pradėdami primaitinti, nepamirškite, kad vaiko skranduko talpa šeštą gyvenimo mėnesį siekia apie 250 ml, o metų, dviejų jau apie 345 ml.
Maisto įvairovė - kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.
Pienas - karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn. Riebalai - antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Alergenų turintis maistas - alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. Cukrus ir druska - iki metų kūdikiams maisto nerekomenduojama nei specialiai saldinti, nei sūdyti.
Geležis - kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos).
Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.
Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.

tags: #kudikio #primaitinimas #soru #kruopos