Abraomo Lipmano Vaikų Pasaulis Icchoko Mero Romane „Lygiosios trunka Akimirką“
Icchokas Meras, gimęs 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje ir miręs 2014 m. kovo 13 d. Tel Avive, buvo žymus Lietuvos rašytojas. Rašytojas įprasmino Holokausto tragediją suteikdamas jai universalų bendražmogišką turinį, įvedė į lietuvių literatūrą modernaus pasakojimo inovacijų. Jo garsiausias tarptautinį pripažinimą pelnęs kūrinys - romanas „Lygiosios trunka akimirką“ (1963).
Šiame romane yra 3 siužetinės linijos - šachmatų partija, jaunuolių meilė ir šeimos patriarcho Abraomo Lipmano septynių vaikų likimas, - atveriančios istorinę žmonijos patirtį ir egzistencinio pasirinkimo prasmę. Romano veiksmas vyksta karo metų Vilniaus gete.
Holokausto Kontekstas ir Autoriaus Patirtis
Holokaustas tai masinis žydų tautos naikinimas. Tai skaudžiausia tema ir istorijoje ir literatūroje. XX a. vidurys - katastrofų ir lūžių laikotarpis Europoje. Būtent šiuo laikotarpiu naciai ir jų kolaborantai vykdė sistemingą žydų naikinimą - Holokaustą (pati žydų tauta šią tragediją vadina Šoa, hebr. שואה, angl. Shoah).
Naciams sušaudžius tėvus 1941 m. liepos 29 d., Icchokas Meras buvo išgelbėtas ir išaugintas lietuvių valstiečių šeimos. Ši asmeninė patirtis stipriai paveikė jo kūrybą, kurioje jis talentingai ir jautriai pavaizdavo Vilniaus geto kasdienybę ir tragediją.
Dokumentinis filmas 222 dienos | 2026-01-13
Romano „Lygiosios trunka Akimirką“ Siužeto Pagrindai
Romano struktūriniai griaučiai - šachmatų partija, kurią žaidžia geto viršininkas Šogeris ir geto gyventojas - jauniausias Abraomo Lipmano sūnus, talentingas šachmatininkas Izaokas. Žaidimas rašytojo pasirinktas kaip simbolinė pagrindinės idėjos sutelkties forma. Geto komendantas Šogeris sumanė šėtonišką šachmatų partiją: jei laimės Šogeris, bus pasmerkti mirti visi geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės Izaokas, vaikai bus išgelbėti, bet mirti turės pats Izaokas. Vienintelė išeitis - lygiosios.
Taigi šešiolikoje romano skyrių (šešiolika šachmatų figūrų) vyksta žaidimas iš gyvenimo ir mirties. Izaoko ir Šogerio dvikova yra dviplanė, kaip ir visas romanas, - viena vyksta šachmatų lentoje tarp negyvų juodų ir baltų medžio figūrų, kita - žodinė tarp dviejų gyvų figūrų. Žūtbūtinėje kovoje, kai ginama pati žmogiškumo esmė, lygiųjų negali būti. Pabaigoje - „Jis suprato, kad yra tik vienas teisingas ėjimas“, - ir pasirenka pergalę-mirtį. Heroizmas kaip laisvo žmogaus pasirinkimas yra pamatinė autoriaus mintis.
Abraomas Lipmanas - Moralinis Geto Autoritetas
Svarbiausias romano veikėjas yra Abraomas Lipmanas. Vienas iš centrinių romano veikėjų, Abraomo Lipmano, Izaoko tėvas, yra geto moralinis autoritetas ir dvasinis ramstis. Jis aktyviai kovoja už savo vaikų ir visos geto bendruomenės išlikimą, net ir beviltiškose situacijose ieškodamas būdų išsaugoti žmogiškumą ir gyvybes.
Manau Abraomas Lipmanas savo vaikams įskiepijo meilę, drąsą, norą būti žmogumi, gyventi, atsakomybę. Senojo Abraomo figūra iškelta iki Biblijos aliuzijų. Jame sutelkta tautinio autentiškumo dvasia. Būtent jis, matydamas neišvengiamą vaikų pražūtį, eina pas geto viršininką Šogerį ir susitaria dėl lemtingosios šachmatų partijos, kurioje jo sūnus Izaokas turės žaisti dėl vaikų gyvybės. Abraomas Lipmanas nusižengia visiems savo principams prieš Šogerį, kad išgelbėtų žydų geto vaikus.
Abraomas Lipmanas, kad išgelbėtų geto vaikus paaukojo savo vaiką, Izaoką. Jis suprato, kad geriau išgelbėti daugiau geto vaikų, negu vieną savo vaiką. Dėl savo paskutinio likusio vaiko Izaoko aukos, žydai sukilo prieš nacius, turėjo progą išsilaisvinti, tęsti ateities kartas. Abraomas Lipmanas buvo laikomas geto žydų tėvu, tai galime suprasti, kad paaukojęs savo visą likusią šeimą, jis atvėrė laisvės duris savo kitiems vaikams geto žydams.
Septyni Abraomo Lipmano Vaikai ir Jų Likimai
Abraomas Lipmanas turi 7 vaikus, 5 dukras ir 2 sūnus. Figūros - tai Abraomo vaikai. Kiekvienas jų turi savo paskirtį ir judėjimo kryptį. Iš vieno centro paleidžiamas spindulių pluoštas. Visi septyni veikėjai savo veiksmais, nukreiptais prieš sistemą, pasiekia kraštutinės įtampos ribą ir žūva.
Siuvėjo Abraomo Lipmano, Izaoko tėvo, šešių vaikų (be Izaoko) istorijos yra tarsi atskiros novelės, atitinkančios tam tikrus šachmatų ėjimus. Knygoje aprašomi ir 6 kiti kiti Abraomo Lipmano vaikai ir jų likimai. Kiekvienas skyrius apie juos prasideda: "Abraomas Lipmanas turėjo...". Visi jo broliai ir seserys - Rachilė, garsi dainininkė Ina, filosofijos studentas Kasrielis, partizanė Riva, nerūpestingoji Basia ir net mažoji Taibalė - jau patyrė savo likimą.
Kai kurių Abraomo vaikų likimai:
- Riva: Abraomo Lipmano duktė. Riva buvo drąsi ir ryžtinga mergina. Ji 30 dienų pragyveno trobelėje su Lietuviu Antanu. Jie slėpėsi nuo Vokiečių. Galiausiai atėjus vokiečiams ji su Antanu gynėsi, šaudė į juos, tačiau galiausiai abu mirė... Pirmiausiai buvo nušautas Antanas, o vėliau ir Riva.
- Ina: Lipmano duktė, garsi dainininkė Ina, savo gyvybės kaina parneša iš miesto Halevy operos „Žydė“ partitūrą.
- Kasrielis: Filosofijos studentas, kuriam Abraomas Lipmanas nekėlė rankos, o liepė pačiam pasirinkti ar išduoti, kur yra ginklai, kas juos nešė, ar atimti sau gyvybę.
- Izaokas: Jauniausias Abraomo Lipmano sūnus, talentingas šachmatininkas, kuriam teko lemtingas vaidmuo kovoje dėl geto vaikų gyvybių. Izaokas - vienintelis likęs gyvas Abraomo Lipmano vaikas. Dabar pavojuje ir Izaoko, talentingo šachmatininko, gyvybė.
Dauguma šių istorijų baigiasi tragiškai (Inos, Dovydo, Samuelio, Chaimo, Kasrielio, Rivos mirtimi ar auka), atskleisdamos skirtingus bandymus išgyventi. Manau Izaoko ir jo tėvo santykiai siejasi su „Abraomo išbandymo“ biblijiniu kūriniu. Panašiai yra ir I. Mero kūrinyje, tik čia tėvas aukoja sūnų vardan kitų vaikų gyvybės.
Getas Kaip Uždara Erdvė ir Žmogiškumo Išsaugojimas
Getas - uždara kalėjimo teritorija, išskirta tautiniu pagrindu. Čia vyksta sudėtingas matomas ir nematomas gyvenimas. Tačiau getas kaip citadelė, ginanti laisvę, žmogiškąjį orumą ir visavertį gyvenimą, ardo uždarumą, autorius kuria visumos modelį, aprėpiantį istorinę XX amžiaus žmonijos patirtį.
Adolfas Šogeris siekia sunaikinti pačius egzistencijos pamatus: meną - dvasios buveinę, motinystę, gyvenimo džiaugsmą, mokslą (mąstantį žmogų), laisvės siekius, vaikus - ateities viltį. Tačiau paskutinis ėjimas sustabdo vienakryptį judėjimą. Abraomo auka prasminga. Vieno personažo lūpomis išsakoma paprasta tiesa: „Negalima išsaugoti vieno žmogaus. Galima saugoti tiktai visus žmones“. Atsakomybė - visuotinis žmonijos išlikimo principas, kuriam paklūsta kiekvienas doras žmogus, nepriklausomai nuo tautybės.
Už aklinų geto sienų skleidžiasi švelni Esteros ir Izaoko pirmoji meilė. Estera beprotiškai ilgisi gėlių, o Izaokas svajoja mylimąją nusivesti į nuostabaus grožio pievas, plytinčias už geto sienų. Šis rizikingas žygis sėkmingai baigėsi tik todėl, kad Izaokas sulaukė pagalbininkų - visi geto vyrai, grįždami iš darbo, įnešė po vieną gėlę.
Meniniai ir Filosofiniai Romano Aspektai
Romane baladėje „Ant ko laikosi pasaulis“ (1965) pasakojama apie lietuvę valstietę, auginančią skirtingų tautybių vaikus. Veikėjos paveikslas įgyja Motinos Žemės įvaizdį ir parodoma, kad net šiurpiausiomis aplinkybėmis įmanoma išsaugoti žmogiškumą.
Rašytojas atsisako epinio vaizdavimo, jį domina idėjų, ne daiktų pasaulis, dvasios, ne materijos sfera. Tragiškajame konflikte nepalikta tarpinių grandžių ar spalvinių niuansų - vidiniam individo prieštaringumui, abejonėms, vertybių kvestionavimui čia nėra vietos. Yra tik grynos esmės, tik dvi spalvos - juoda ir balta. Tokios pasirinktos estetinio žaidimo taisyklės. Tačiau rašytojas, atsisakęs realistinio vaizdavimo, pasikliovęs racionalia „Lygiųjų…“ konstrukcija, situacijų sąlygiškumu ir veikėjais - simboliais, vis dėlto geba suteikti romano tekstui gyvybės ir įtaigos.
Intelektualiosios literatūros tekstai išsiskiria daugiasluoksniškumu - juose persidengia kelios laiko plotmės, skirtingos siužetinės, tematinės linijos. I. Mero istorines realijas perkuria pagal sąlygiško vaizdavimo principus ir jos įgyja universalią reikšmę. Jo kūryba artima prancūzų egzistencializmui, vyrauja maišto prieš pasaulio absurdą, asmeninės atsakomybės, žmogiškojo solidarumo motyvai. Kūrinyje „Lygiosios trunka akimirką“ įkūnyti biblinio Giesmių giesmės kūrinio personažai - įsimylėjėliai, kurių meilė išbandoma, kurių svajonė susitikti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
