Proginių laikraštukų kūrimas vaikų šventėms ir darželių istorinė raida Lietuvoje

Ar norite nustebinti jaunuosius, gimtadienio jubiliatą, krikštatėvius, senelius? O gal padovanoti savo vaikui nuostabų prisiminimą iš vaikystės šventės? Padovanokite jiems proginį žurnalą, kuriame būtų šmaikščiai ir žaismingai aprašyti svarbiausi jų gyvenimo įvykiai, pomėgiai, draugų/giminių prisiminimai ir palinkėjimai, augančio vaikučio pasiekimai. Toks žurnalas bus puiki staigmena šventės "kaltininkui", jo šeimos nariams ir liks, kaip puikus šventės atsiminimas.

Proginiai laikraštukai gaminami individualiai ir įvairioms šventėms, įskaitant krikštynas, vestuves, gimtadienius, vestuvių metines, mergvakarius, taip pat darželio ar mokyklos išleistuvių progai.

Proginių laikraštukų svarba vaikų šventėse

Krikštynos - viena gražiausių ir viena pirmiausių švenčių vaiko gyvenime. Lietuva - katalikiška šalis, tad nieko keisto, kad ir krikštynų minėjimas dažniausiai būna išskirtinė šventė ne tik vaiko, tačiau ir suaugusių žmonių gyvenimuose. O graži šventė neatsiejama nuo smulkmenų, tokių kaip krikštynų laikraštukai ir žurnaliukai. Tai originalus būdas į vieną vietą sudėti gražiausias akimirkas iš vaikučio gyvenimo. Praėjus ilgiems metams laikraštukas taps neįkainojamu turtu, kuris mintimis padės sugrįžti į tą nuostabią dieną.

Krikštynų laikraštukas, dar kitaip vadinamas "Krikštuku", - tai spalvingas informacinis leidinys, kuriame pasakojama apie krikštuką, jo šeimą, krikštatėvius, vaikų auginimą ir auklėjimą. "Krikštukas" gausiai iliustruotas linksmais paveikslėliais, vaiko ir šeimos nuotraukomis. Krikštynų šventės dalyviai perskaitę tokį krikštynų žurnaliuką susipažins su svarbiausiais mažylio pasiekimais, krikštatėvių ir senelių pasižadėjimais, tėvelių palinkėjimais. Sukurtas krikštynų laikraštis ne tik suteiks linksmų akimirkų šventės metu, bet ir išsaugos nuostabius prisiminimus. Krikštynų laikraštukas - tai dovana, kuri išsiskirs tarp tradicinių dovanų, kaip drabužėliai, žaislai ar pinigai vokelyje.

Vestuviniai, gimtadienio ir krikštynų laikraštukai - tai proginių laikraštukų gamyba vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, jubiliejams ir kitoms asmeninėms šventėms.

Ką rasite krikštynų žurnaliuke?

Kiekvienas krikštynų žurnaliukas arba krikštynų laikraštukas kuriamas su meile ir išskirtiniu dėmesiu detalėms. Leidinyje gali būti:

• Krikštuko ar krikštukės gyvenimo istorija
• Smagiausios ir gražiausios nuotraukos
• Krikštuko įsakymai tėvams, krikštatėviams ir seneliams
• Linksmos istorijos iš vaiko gyvenimo
• Patarimai tėvams apie vaiko auklėjimą
• Horoskopai, orų prognozės, kūdikių forumas
• Sveikinimai ir padėkos svečiams
• Juokingi skelbimai ir žinutės

Taip pat galima įtraukti personalizuotas rubrikas, specialius sveikinimus ar unikalius šventės momentus. Labai svarbu kuriant krikštynų laikraštuką, naudoti kuo spalvingesnes, įdomesnes vaiko ir jo artimųjų nuotraukas, nes kiekvienas krikštynų svečias norės save surasti šiame linksmame leidinyje.

Krikštynų laikraštuko dizaino ir turinio kūrimas

Kuriant krikštuką pirmiausia labai svarbu numatyti, kokią temą jame norite vystyti. Tai itin aktualu maketuojant krikštynų laikraščio dizainą. Šiuo metu itin populiarūs animacinių filmų herojų krikštuko temų dizainai - "Ratai" (Makvyno tema), "Pimpačkiukai" (Pakalikai), "Ledo šalis" (Frozen), Mikė Pūkuotukas ir t.t. Tačiau niekuomet iš mados neišeina bendro pobūdžio krikštynų laikraštuko temos, kurios dažnai derinamos prie krikštynų tematikos - jūros tema, drugeliai, angelų tema, mašinytės, meškiukai ir t.t. Dažnai norima, kad krikštuke vyrautų konkreti spalva, pavyzdžiui, mėtų, rožinė, gelsva, žydra ir pan.

Toliau kuriant krikštynų laikraštuką itin svarbu parinkti tinkamus tekstus. Labai smagu, kai krikštuke vyrauja asmeniški pasakojimai, juokingos istorijos iš krikšto vaikučio gyvenimo, krikšto tėvelių pamąstymai ir sveikinimai, krikštynų svečių linkėjimai ir pan.

Krikšto vaikelio dosjė

Vardas, pavardė, krikšto vardas, krikštynų data, valanda, krikšto bažnyčios vieta, gimimo data, ūgis, svoris, skiriamieji vaiko bruožai: plaukų spalva, akių spalva, sudėjimas, charakterio savybės, mėgstamiausias valgis, mėgstamiausias užsiėmimas, pasiekimai ir kita. Čia galite įtraukti įvairiausių faktų apie vaikelį, kad jis ir krikštynų svečiai pasiskaitę žinotų, koks buvo krikštukas dar visai mažutis.

Krikšto vardas bei krikštynų papročiai

Krikštynos yra katalikiška šventė, turinti daug papročių ir reikšmingą prasmę. Krikštynų laikraštuke paprastai patartina parašyti šiek tiek apie krikštuko globėją, šventąjį, kurio vardas vaikui bus suteiktas krikštynų metu. Pasidomėkite, kas jis toks, kokius gerus darbus padarė, ką globoja, kada švenčiama jo vardo diena.

Trumpi tėvelių dosjė ir palinkėjimai

Pateikite keletą faktų apie tėvelius: vardas, amžius, horoskopas, charakterio savybės, apie ką svajoja, kuo užsiima laisvalaikiu.

Vaikiški pokštai

Čia galite patalpinti linksmas istorijas bei nutikimus augant vaikučiui, nesusipratimus bei iššūkius jį auginant.

Gamybos procesas ir kainodara

Gaminame proginius laikraštukus vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, jubiliejams ir kitoms asmeninėms šventėms. Galite rinktis bet kurį pilną maketą arba tik labiausiai patinkančius puslapius. Svarbu, kad vestuvinio, gimtadienio ar krikštynų laikraštuko puslapių skaičius dalintųsi iš 4, t.y. būtų lygus 4, 8, 12 ar 16. Jei nerandate Jums patinkančio varianto, galite atsiųsti savo pavyzdį ar jo aprašą. Pagal Jūsų pageidavimus sukursime specialiai Jums pritaikytą dizainą.

Gimtadienio, vestuvių ar krikštynų laikraštukų maketą galite pasirengti patys arba šį darbą patikėti mums. Žemiau nurodytos kainos renkantis iš mūsų siūlomų šablonų. Galime atspausdinti ir Jūsų parengtus laikraštukus. Kurdami maketą patys, nepamirškite palikti 2 mm užlaidas ir turimą vaizdą konvertuoti į PDF formatą.

Atkreipiame dėmesį, kad "Krikštynų laikraštukas 07" ir "Krikštynų laikraštukas 08" maketuose esančių trečiųjų puslapių maketavimas kainuoja papildomai. Šiuose puslapiuose talpinama daug informacijos, visi įrašai keičiami rankiniu būdu, dalies duomenų nepateikus, reikia perstumdyti likusius, siekiant išlaikyti vaizdą.

Tiek vestuvinius, tiek gimtadienio, tiek ir krikštynų laikraštukus spausdiname ant vidutinio storumo (200 g/m2) kreidinio blizgaus (slidaus) popieriaus. Jums pageidaujant, gimtadienio, vestuvinius ar krikštynų laikraštukus galime spausdinti ant kreidinio matinio, ofsetinio (neslidaus), knyginio (gelsvo), spalvoto, perdirbto ar dekoratyvinio popieriaus, naudoti skirtingus storius.

Įprastai kompiuterinio maketo parengimui ir derinimui reikėtų skirti 1-5 darbo dienas, o gamybai 1-2 darbo dienas. Konkretus terminas priklauso nuo darbų apimties ir spaustuvės apkrovimo konkrečiu metu.

Užsakymas ir pristatymas

Gimtasdienio, vestuvinius ar krikštynų laikraštukus atsiimti galite patys atvykę į mūsų spaustuvę Kaišiadoryse arba juos galime išsiųsti Jūsų nurodytu adresu (visoje Lietuvoje). Siuntimas kurjeriu (su įteikimu į rankas) kainuoja 6 eurus. Atsiskaityti už proginius laikraštukus galite grynais (jei atvykstate pas mus), kitu atveju atsiunčiame sąskaitą, kurią apmokėti galite bankiniu pavedimu. Sąskaitai ir siuntai suruošti atsiųskite savo vardą, pavardę, adresą (kur siųsti gaminius) ir kontaktinį telefoną.

Norėdami užsisakyti, atlikite šiuos veiksmus:

1. Užpildykite užsakymo anketą. Atsiųskite mums informaciją bei nuotraukas, kurias norite patalpinti į laikraštuko maketą. Atrinkite kokybiškas nuotraukas. Nuotraukų pavadinime nurodykite kur tėveliai, krikšto tėvai, tetos ir dėdės, seneliai.
2. Iš pateiktos informacijos mes sudėliosime tekstus ir parinksime iliustracijas. Maketai yra ganėtinai individualūs, todėl nėra tipinių šablonų, kiekvienam darbui parenkami tekstai bei apipavidalinimas pagal asmeninius šeimos duomenis, šventės kaltininko charakteristiką.
3. Padaryto maketo elektroninė versija siunčiama suderinti. Tik suderinus galutinį maketą, darbas atiduodamas spaudai.
4. Siunčiant savus tekstus bei pildant anketą būtina juos pateikti lietuviškais rašmenimis.
5. Taip pat galime atspausdinti Jūsų pačių sumaketuotus laikraštukus. Puslapių skaičius turi dalintis iš 4.
6. Nurodykite, kokiu būdu turi būti pristatytas užsakymas: Atsiimkite patys (5 min. nuo "Megos" adresu: Įgulos g.) arba pasirinkite kurjerio paslaugas.

Vaikų darželiai ir laikraščio pasaulis

Priešmokyklinukai - tai tokio amžiaus vaikai, kurie sparčiai artėdami link mokyklinio amžiaus su kiekviena diena sužino vis daugiau ir daugiau apie skaičius ir raides, o galiausiai ir išmoksta skaityti. Kad tai daryti būtų įdomiau ir smagiau, lopšelio-darželio „Saulutė“ priešmokyklinės grupės „Boružėlės“ vaikai vieną dieną apsilankė laikraščio redakcijoje. Ten susidomėję ir susikaupę vartė laikraščio archyvus nuo pirmojo numerio iki šių dienų, nuotraukose ieškojo pažįstamų veidų, o taip pat sužinojo, koks ilgas laikraščio kelias, kol pasiekia mus.

Kad vaikai nepamirštų šios viešnagės, laikraščio maketuotoja Asta nufotografavo visą grupę ir vaikams stebint sumaketavo laikraščio puslapį su jų nuotrauka. Tada vaikai nuskubėjo prie nemažo spausdintuvo ir laukė, kol iš jo pasirodys dideli lapai. Visas procesas vaikams paliko didelį įspūdį. O kai kiekvienas gavo po lapą, pamatė jame save ir draugus, negalėjo atsidžiaugti ir atsižiūrėti.

Šiuolaikiniuose darželiuose vyksta daugybė įvairių veiklų, ugdančių vaikų kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir žinias. Tarp jų galima išskirti:

• Praktikas, tokias kaip „Kaip aš jaučiuosi?“ Tolerancijos minėjimo savaitei.
• Bendruomenės parodas, pavyzdžiui, „Voro menas“.
• Projektines STEAM veiklas, pvz., „Šmėkliandija“, įtraukiančias ir kitų darželių priešmokyklinukus.
• Temines šventes, kaip antai Pono Pomidoro šventė.
• Seminarus bendruomenei, aptariančius „Ypatingus mokinius“ ir įtraukųjį ugdymą.
• Tradicines šventes, tokias kaip Mokslo ir žinių diena „Rugsėjo magija“ ar „Užgavėnių vakaruška“.
• Aplinkosaugines pamokas apie bites, bendruomenės šventes „Vilniaus aidai“ su parodomis „Miestas iš sapnų“.
• Sporto renginius, pavyzdžiui, Velykinių kiškių bėgimas ar HANNER bėgimas į dangoraižį „Europa“.
• Edukacijas apie profesijas, pvz., karininko profesijos pristatymą.
• Parodas, tokias kaip „Gyvybė vandens lašelyje“ ar rankų darbo žaislų paroda „Mes iš knygos“.

Vaikų darželių atsiradimo istorija Lietuvoje

Dabar valstybės finansuojama vieta ikimokyklinio ugdymo įstaigoje daugelyje miestų yra didelė vertybė, o maždaug prieš šimtmetį buvo manyta, kad maži vaikai turi augti namie. Ilgai buvo manoma, kad Lietuvoje vaikų darželiai ėmė kurtis tik XX a. pradžioje. Vėliau paaiškėjo, kad pirmas vaikų darželis Klaipėdoje įsteigtas dar 1847 m. Tiesa, jis buvo ne lietuviškas, o vokiškas, ir gyvavo neilgai.

Pirmuoju lietuvišku darželiu laikomas prieš gerą šimtmetį, 1898 m., grafaitės Marijos Tiškevičiūtės Kretingos dvaro ligoninės patalpose įkurtas vaikų darželis. Jis buvo skirtas valstiečių vaikams ir veikė tik šiltuoju metų laiku, kai mamos turėdavo daug darbo laukuose. O 1095-aisiais vyskupas Justinas Staugaitis Marijampolėje įkūrė mažiesiems skirtą įstaigą „Apsaugos namai“.

Dar ilgai darželiai buvo skirti tik žmonėms, kurie vertėsi sunkiai ir negalėjo patys deramai pasirūpinti savo atžalomis. Beje, „Apsaugos namų“ kūrimo idėją Marijampolėje rėmė inteligentai, o ūkininkai buvo nusiteikę priešiškai. Po 1918 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vaikų darželių kūrimas palengva įsibėgėjo. Štai Kaune pirmasis vaikų darželis buvo įkurtas Šaulių namuose Laisvės alėjoje. Ten jam atiteko vienas didelis kambarys - rasti tinkamas patalpas karo nuniokotame mieste buvo sunku.

Pradžioje dauguma darželių buvo kuriami įvairių organizacijų: „Lietuvos vaikas“, „Caritas“, Karininkų šeimų draugijos, žydų draugijos „Tarbut“. Valdiškų įstaigų beveik nebuvo. Dauguma ikimokyklinukų tarpukariu vis dėlto būdavo auklėjami namie - ilgai manyta, kad mažo vaiko vieta yra būtent ten.

Darželiai sovietmečiu ir po Nepriklausomybės atkūrimo

Vis dėlto 1940 m. atėjus sovietinei valdžiai, įsigalėjo nuomonė, kad moterų vieta - darbe. Tam, kad jos galėtų ten būti, reikėjo pasirūpinti, kur joms palikti vaikus. Pirmieji lopšeliai ir darželiai sovietmečiu dažniausiai steigti iš žmonių nusavintuose butuose ir kitose patalpose, o netrukus imamasi ir jiems skirtų pastatų statybų.

Štai kaip 1945 m. aprašomas tų pačių metų vasario 1 d. pradėjęs veikti 79-asis Vilniaus vaikų darželis, veikęs Gedimino pr. 4 stovėjusiame name: „Užregistruoti 45 vaikai, faktiškai darželį lanko 35. Yra 5 kambariai ir virtuvė. Kambariai erdvūs, šviesūs, jaukūs. Darželis aprūpintas tik būtiniausiu inventoriumi, ir tas prastai pritaikytas. Trūksta žaislų ir mokymo priemonių, kas turi įtakos jaukumui. Darželis prie centrinės gatvės, prie jo nėra aikštelės, bet jis gali naudotis aikšte, esančia Odminių ir Gedimino g. kampe, ir sodu prie Vrublevskių g."

Pradžioje darželiams daug ko neužtekdavo. Štai viename 1946 m. dokumente kalbama apie tai, kad mažiesiems trūksta lovų - todėl jie nemiega pietų miego ir nepailsi. 1946 m. Vilniuje veikė 17 vaikų darželių ir 9 lopšeliai. Minėtą darželį lankė 45 vaikai, iš jų 20-čiai buvo skirta visą parą veikianti grupė. Viso darželio plotas - 120 kv. m. Vienam auklėtiniui tenkantis plotas neatitiko normatyvų.

Vaikai valgydavo tris kartus per dieną, o liekantys nakvoti dar gaudavo ir ketvirtą. Valgyta daug bulvių, burokėlių, morkų, miltinių gaminių. Be šių dviejų darbuotojų, darželyje dirbo trys auklėtojos. Medicinos sesuo ir gydytojas kasdien tikrindavo vaikų sveikatą - matuodavo temperatūrą, apžiūrėdavo gerklę, taip pat jie buvo sveriami: vyresni - kas mėnesį, mažesni - kas savaitę. Tada vaikai dar gan dažnai sirgdavo tymais, kiaulyte. Kaip ir dabar, vaikai ugdymo įstaigoje žaisdavo, mokydavosi eilėraščių ir dainelių, eidavo į kiemą. Šiltuoju metų laiku lauke netgi būdavo migdomi pietų miego. Juk sovietmečiu buvo ypač pabrėžiama, kaip svarbu vaikams kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Tą jie turėjo daryti ir lyjant ar sningant - tam ugdymo įstaigų kiemuose visuomet buvo įrengtos pavėsinės.

Apie 1960 m. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau labai trūko, maždaug 10 tūkst. motinų (to meto dokumentuose rašoma „motinų“, o ne „šeimų“ ar „tėvų“) negalėjo vaikų į jas leisti. Susiklosčiusi padėtis vadinama „tiesiog nenormalia“. Stengtasi ją ištaisyti kuo skubiau griebiantis statybų. Vis dėlto septintajame dešimtmetyje kai kurie lopšeliai ir darželiai tebeveikė prastose, jiems nepritaikytose patalpose. Buvo ir tokių, kurie veikė keliuose pastatuose: vienur - grupėms, kitur - ūkiniams reikalams skirtos patalpos, taigi maistą vaikams darbuotojai nešdavo per kiemą ar per gatvę. 1965 m. keliuose Naujosios Vilnios darželiuose dar nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos. Žinoma, kone visi darželiai turėjo savo penkiakampes žvaigždes ar kokį kitą sovietinį simbolį, o įdomiausia, kad kai kurie jų iki šiol tuos simbolius yra išsaugoję.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. atsimenama nuostata, kad vaiko vieta yra namie. Tad 1990 m. darželius Lietuvoje lankė 163,1 tūkst. vaikų, o 1994 m. - tik 85,5 tūkst. Mažėjant vaikučių, darželius imta sparčiai uždarinėti, ypač kaimuose. Nuo 1995 m. tėvų, norinčių vaikus leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vėl pradėjo daugėti. Na, o tų įstaigų visai nedaugėjo, dėl to ir susiklostė dabartinė padėtis - kai kuriuose miestuose vietų vaikams darželiuose labai trūksta. Mamos, kurios lieka namie su vaikais, nes negavo vietos darželyje, galėtų save paguosti mintimi, kad dar 1925 m. dauguma ikimokyklinukų ir taip būdavo auklėjami namie.

tags: #laikrastuko #atsiradimas #darzelis

• Nėštumo prevencijos metodai
• Endokrininis korpusas vaikams
• edukacinės erdvės vaikams Vilniuje
• daugiau apie Alfredo Rosenbergo „Velnio dienoraštį“ skaitykite čia
• Santariškių gimdymo skyriaus patogumai