Bendravimo su vaiku grafikas: kaip užtikrinti vaiko gerovę ir tėvų teises

Bendravimo su vaiku grafikas yra svarbus dokumentas, apibrėžiantis, kaip tėvai, gyvenantys skyrium, dalinsis laiku ir atsakomybe rūpindamiesi vaiku. Šis grafikas gali būti tvirtinamas teismo arba sudarytas tėvų tarpusavio susitarimu. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų jo gerovę.

Kada reikia tvirtinti bendravimo grafiką?

Jeigu vaiko tėvai nori turėti dokumentą, kuriame būtų nurodyta konkreti bendravimo tvarka ir jie bet kada galėtų pasiskaityti, kaip kiekvienas konkrečiu atveju turi elgtis, tokią bendravimo su vaiku tvarką tvirtina teismas priimdamas sprendimą. Teismas sprendimą priima visais atvejais, tiek konkrečią bendravimo tvarką vaiko tėvams sudarius taikiai, teismui pateikiant, pavyzdžiui, taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas taip pat sprendimą priima ir tarp vaiko tėvų esant ginčui, kai teismui yra teikiamas ieškinys dėl konkrečios vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu taikaus sprendimo nepavyko pasiekti naudojantis privaloma mediacija.

Jeigu su vaiko mama sutariama gražiuoju, pasirašote sutartį, kurioje numatote bendravimo tvarką ir teikiate teismui tvirtinti. Tokiu atveju nereikės nieko mokėti. Susitarti galite dėl bendravimo vakarais, šventėmis, atostogų metu ir pan.

Esminiai aspektai nustatant bendravimo grafiką

Dar iki teismo, tėvams pradedant projektuoti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausiai labai svarbu įsivertinti esminius aspektus. Tai yra, vaiko amžių, tėvų darbo užimtumą ir grafiką, komandiruotes, tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, jeigu vaikas pas vieną iš tėvų lieka nakvoti, vaiko būrelius, tiek vaiko, tiek tėvų atostogas, šventines ne darbo dienas, tėvų gimtadienius, mamos ir tėvo dienas ir pan. Dažnu atveju pastebima, jog vaiko tėvai šiuos dalykus praleidžia, todėl praktiniame gyvenime, įgyvendinant konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, susiduria su nepatogumais.

Taip pat esminis konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo aspektas yra konkrečių dienų įvardinimas, kada vaikas laiką leidžia su skyriumi gyvenančiu tėvu. Žinoma, jeigu vaikas yra kūdikis arba tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko yra silpnas socialinis ryšys, galimi variantai, kai nustatomos ne bendravimo su vaiku dienos, tačiau kol kas tik valandos, vaikui nenakvojant pas skyriumi gyvenantį tėvą. Tokiu atveju susitikimų vietą galima daryti vaiko gyvenamojoje arba neutralioje vietoje, žaidimų aikštelėse, parkuose ar kitose viešose vietose. Taip pat bendravimo tvarkoje galima numatyti, kad susitikimų valandos palaipsniui ilgėja, bėgant mėnesiams ar metams, kai kūdikis auga arba mezgasi vis artimesnis ryšys.

Tačiau, jeigu šalių vaikas jau nėra kūdikis ir tarp vaiko ir tėvo yra nenutrūkęs socialinis ryšys, vienas dažniausių bendravimo grafiko variantų yra, kai skyriumi gyvenantis tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį, pvz., 18.00 val., ir grąžina vaiką tos pačios savaitės sekmadienį, pvz., iki 18.00 val. Taip pat skyriumi gyvenantis tėvas vaiką pasiima, pvz., kiekvienos savaitės trečiadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Toks konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiandien yra bene dažniausias.

Papildomi aspektai nustatant bendravimo tvarką

Žinoma, numatyti bendravimo tvarką tik kas antrą savaitgalį ir kažkurią darbo dieną neužtenka. Bendravimo su vaiku tvarkoje būtina numatyti ir eilę papildomų aspektų. Vaiko tėvai taip pat turi apsibrėžti, kiek skyriumi gyvenantis tėvas gali praleisti laiko su vaiku per savo atostogas, ar gali su vaiku važiuoti atostogauti į užsienio valstybę. Taip pat vaiko tėvai dažnu atveju nusistato, kad per religines ar valstybines šventes su vaiku laiką leis lyginiais arba nelyginiais metais. Pavyzdžiui, lyginiais metais religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia motina, o nelyginiais metais su vaiku religines ir valstybines šventes su vaiku leidžia tėvas.

Taip pat svarbu nustatyti ir dienas, per kurias konkreti bendravimo su vaiku tvarka netaikoma. Pavyzdžiui, visais atvejais vaiko tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos per tėvo dieną ir per savo gimtadienį, nepriklausomai nuo to, ar pagal nustatytą bendravimo grafiką vaikas tuo metu turėtų būti su motina, ar ne. Ir atvirkščiai, vaiko motina per savo gimtadienį ir per motinos dieną su vaiku bendrauja ir laiką leidžia, nepriklausomai nuo to, ar tokią dieną, ar savaitgalį vaiko tėvas turėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pagal šalių nustatytą bendravimo su vaiku grafiką. Taip pat svarbu numatyti, ir kaip leidžiamas patoes vaiko gimtadienis, ar bendrai visiems kartu susitikus, ar vėlgi, tėvams vaiko gimtadienį leidžiant pakaitomis lyginiais ir nelyginiais metais.

Bendravimo su vaiku tvarkoje labai svarbu numatyti, ir per kiek laiko yra perspėjama apie tai, kad planuojama vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos, jeigu, tarkime, yra derinamos atostogos. Taip pat konkrečioje bendravimo tvarkoje su vaiku pravartu numatyti ir bendravimo laiką elektroninėmis ryšio priemonėmis su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai svarbu numatyti, tiek kai vaikas būna išvykęs atostogų į užsienio valstybę, tiek kai serga ar kitais ilgesniais nesimatymo atvejais.

Vaiko ligos atveju, tėvams yra svarbu numatyti, kaip vyksta bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dažniausiu atveju, numatomas bendravimas arba elektroninėmis ryšio priemonėmis arba atvykstant su vaiku pasimatyti ir pabendrauti į jo gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas yra gydomas ligoninėje arba vaikas ilgai serga, reikalinga slauga ir priežiūra, bendravimo su vaiku tvarkoje įmanoma numatyti, kad vaiko tėvai nedarbingumą pasiima pakaitomis, šia pareiga neperkraunant vien tik vaiko motinos arba vaiko tėvo, siekiant, kad kiekvienas tėvas pakaitomis galėtų dirbti kuo geresnėmis sąlygomis.

Bendravimo tvarka gali būti keičiama

Pažymėtina ir tai, jog pastaruoju metu populiarėja bendravimo su vaiku tvarka modeliu „50:50 procentų laiko“, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Pagal tokį modelį dažnu atveju vaiko tėvai pageidauja sutarti, kad vaikui nebus mokamas ir išlaikymas, kadangi abu tėvai laiko, jog bendraujant su vaiku po lygiai dienų, kiekvienas tėvas vaiką faktiškai bendravimo dienomis ir išlaiko. Šiuo konkrečiu atveju neabejotina, kad pirmiau minėtą bendravimo grafiką „50:50 procentų laiko“ sudaryti tikrai įmanoma. Tačiau tam neturi prieštarauti nei vaiko tėvai, nei pats vaikas. Tokia bendravimo tvarka turi būti patogi ir įgyvendinama visoms šalims. Visgi išlaikymo mokėjimo visiškai atsisakyti nepavyks, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas mokamas vaikui to tėvo su kuriuo nėra teismo nustatytos nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismai greičiausiai bet kokiu atveju laikys, jog bent jau simbolinė pinigų suma skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti mokama vaikui išlaikymo forma.

Svarbu pažymėti ir tai, kad visais atvejais, net ir teismo sprendimu nustatyta konkreti bendravimo tvarka ateityje gali būti vėl keičiama, jeigu ji dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė nebepatogi. Jeigu pasikeitė darbas, gimė dar vienas vaikas, atsitiko kokia nors didelė nelaimė, atsirado priežastys važiuoti dirbti ar gyventi į užsienį, konkreti bendravimo tvarka gali būti keičiama arba tėvų bendru taikiu susitarimu, arba esant ginčui, civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

Vaiko interesai - prioritetas

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.

Taip pat svarbu suprasti, kad vaiko tėvai turi sutarti ir įsipareigoti dėti visas įmanomas pastangas, siekdami užtikrinti vaiko gerovę, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines ir kitokias teises. Visais atvejais tėvams privalu savo teises ir pareigas įgyvendinti, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir teises, kadangi abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaikus abipusiu sutarimu.

Teisinės pasekmės ir sankcijos

Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.

Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.

Bendravimo su vaiku tvarkos modeliai

Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.

Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau. Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.

Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.

tags: #bendravimo #su #vaiku #grafikas

• Vaikų ausies skausmo simptomai ir gydymas
• patikimi būdai atskirti virtą kiaušinį nuo žalio
• Kaip ugdyti patriotiškumą
• Eilėraščiai išleistuvėms
• Viskas apie darželio priėmimą