Pogimdyvinis skausmas: kodėl jaučiamas tempimas žemyn ir kaip jį palengvinti?

Vaikelio atėjimo į pasaulį laukiančios moterys neretai nerimauja ne tik dėl paties gimdymo, bet ir dėl savo savijautos susilaukus mažylio. Nesinori imti sekti pasakų, kad tereikia pagimdyti, o tuomet baigsis visi vargai - pagimdžius dar gali būti juntamas diskomfortas, tačiau viskas laikina ir viskas praeina, o kai žinai, ko tikėtis, tai tampa dar ramiau, ar ne? Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl po gimdymo gali būti juntamas tempimo žemyn skausmas, ir kaip su juo kovoti.

Gimdos involiucija ir su ja susijęs skausmas

Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos? Apie tai pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė med. dr. Diana Bužinskienė. Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti - jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį. Gimdai susitraukiant moterys junta aštrų, spazmuojantį papilvės skausmą, kuris šiek tiek primena menstruacinius skausmus arba sąrėmius. Skausmai yra normalus reiškinys, jie sustiprėja, kai žindote vaiką, tai taip pat normalu.

Pagimdžius prasideda kraujavimas, kuris vadinamas lochija. Makšties išskyros (lochijos) pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Išskyrų dažniausiai daugiau nei per menstruacijas, kraujavimas yra intensyvesnis, jis gali tęstis iki 6 savaičių. Pirmosiomis dienomis išskyros bus kraujingos, vėliau rusvos ir tik po maždaug trijų savaičių jos taps bespalvėmis. Svarbu stebėti, ar jų kiekis staiga nepadidėja, ar išskyros nepradeda skleisti nemalonaus kvapo - jeigu taip, tai sakykite gydytojui, tai pirmieji infekcijos požymiai. Staigiau atsistojus arba pasijudinus pirmosiomis dienomis galite pajausti stipresnį kraujo pliūpsnį, bet viskas gerai, valosi po gimdymo likę kraujo krešuliai, audinių likučiai. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Moterims reikėtų naudoti higieninius paketus ar įklotus. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.

Dubens srities pokyčiai ir skausmas: simfizitas ir kiti dubens sužalojimai

Trečiuoju nėštumo trimestru dėl vykstančių hormoninių pokyčių moters organizme padidėja raiščių tamprumas ir gali prasiskirti dubens kaulų jungtys. Tai fiziologinis moters organizmo prisitaikymas gimdymui. Fiziologinio gimdymo metu prasiskyrusios kaulų jungtys paplatina gimdymo kanalą ir taip palengvina gimdymą. Tačiau kartais padidėjusio raiščių tamprumo rezervai viršijami ir plyšta gaktinės sąvaržos (symphysis pubis), o kartais ir kryžkaulio-klubakaulio (articulatio sacroiliaca) jungties raiščiai, pasireiškiantys pogimdyminiu skausmu. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.

Simptominis gaktinės sąvaržos prasiskyrimas po gimdymo yra retas ir, įvairių užsienio autorių duomenimis, stebimas 0,1-0,8 proc. visų gimdymų. Jis daug dažnesnis vyresnėms pirmą kartą gimdančioms moterims. Dabar, kai vis dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija, ši komplikacija yra dar retesnė. Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai yra labai reti ir skirstomi į vienpusius bei abipusius. Jie gali būti izoliuoti, bet dažniausiai būna kartu su gaktinės sąvaržos išsiskyrimu. Žmogaus kaulinį dubenį sudaro du dubenkauliai, kryžkaulis ir uodegikaulis, tarpusavyje sujungti kryžkaulio-klubakaulio ir gaktinės sąvaržos jungtimis, kurias sutvirtina stiprūs raiščiai. Jie atlaiko kasdienę didelę apkrovą ir plyšta tik stiprios traumos metu (autoavarijos, krintant iš aukštai, spaudžiant dubenį).

Nedidelis dubens jungčių paslankumas gali būti fiziologinis. Nenėščių moterų gaktinės sąvaržos tarpo plotis vaikštant svyruoja 1-2mm ribose, galimi ir nedidelio laipsnio rotaciniai dubens kaulų judesiai. Normalaus nėštumo metu šis dubens kaulų paslankumas pasikeičia. Dėl padidėjusio estrogenų, progesterono bei relaksino kiekio kraujyje padidėja dubens raiščių tamprumas. Gimdant gaktinės sąvaržos tarpas gali paplatėti 3-7 milimetrais tik dėl padidėjusio raiščių tamprumo. Dažniausiai šis fiziologinis gaktinės sąvaržos paplatėjimas po gimdymo savaime išnyksta. Tačiau kartais, kai viršijamos leistino tamprumo ribos, raiščiai plyšta ir dubens jungtys ilgam išsiskiria.

Gaktinės sąvaržos raiščių plyšimas ir jos išsiskyrimas skirstoma į ūminį ir lėtinį. Ūminis išsiskyrimas ištinka gimdymo metu. Praėjus kelioms valandoms po gimdymo, atsiranda pirmųjų simptomų - gaktos srities skausmas ir negalėjimas vaikščioti. Laiku nediagnozuotas arba netinkamai gydytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas tampa lėtinis ir pasireiškia skausmu vaikštant, negalėjimu ilgai stovėti, rentgenogramoje matomu normaliu arba šiek tiek paplatėjusiu netolygiu gaktinės sąvaržos tarpu su gaktikaulių subchondrine skleroze ir kaulinėmis išaugomis. Kai gimdant plyšta gaktinė sąvarža, dažnai girdimas pokštelėjimas, po kurio moteris pajunta skausmą. Po gimdymo moteris negali atsistoti, jai labai sunku pasilenkti. Norint visiškai ištiesti kojas, skauda priekinį ar užpakalį šlaunų paviršių. Pradėjusioms vaikščioti tokioms moterims būdinga krypuojanti eisena (Trendelenburgo simptomas). Palpuojant nustatomas ryškus gaktos srities skausmingumas, skauda skečiant kojas. Kai yra didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, galima užčiuopti tarpą tarp gaktikaulių. Nustatoma skausminga dubens kaulų apkrova.

Gaktinės sąvaržos išsiskyrimo laipsniai

Ūminis gaktinės sąvaržos išsiskyrimas skirstomas pagal rentgeninį tarpą tarp abiejų gaktikaulių:

Kai yra III° gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, pažeidžiami ir užpakalinės dubens žiedo dalies raiščiai, dažniausiai vienos arba net abiejų pusių kryžkaulio-klubakaulio jungtis. Toks sužalojimas traktuojamas kaip horizontaliai nestabilus ir privaloma jį labai kruopščiai gydyti.

Gydymas ir prevencija

Dubens jungčių išsiskyrimas paprastai gydomas konservatyviai. Pacientei skiriama analgetikų ir gulimas režimas, rekomenduojama gulėti ant vieno ar kito šono, bet kuo mažiau ant nugaros. Lovos režimas taikomas tol, kol visiškai išnyksta gaktinės sąvaržos skausmas, bet ne mažiau kaip vieną savaitę, kai yra I° išsiskyrimas, ir 2-3 savaites, kai yra II-III° išsiskyrimas. Vaikščioti rekomenduojama pradėti su dviem ramentais ir juos naudoti tol, kol visiškai nustos skaudėti einant. Kai yra II-III° pažeidimas, pradėjus vaikščioti, rekomenduojama nešioti specialų dubens diržą, kuris spaudžia dubens šlaunikaulių didžiųjų gumburų sritį. Tvarsčio nešiojimas suteikia gerą efektą. Pacientė dar 2-3 mėnesius turi vengti plačiai skėsti kojas. Retai taikomas operacinis gydymas. Pagrindinės indikacijos chirurginiam gydymui yra nepakankama repozicija, likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas, nemažėjantys klinikiniai simptomai. Tinkamas veiksnių, galinčių sukelti plyšimus, įvertinimas bei savalaikė, tikslinga cezario pjūvio operacija leidžia sumažinti gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų dažnį.

Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Pirmąsias dienas po gimdymo kirptą ir susiūtą tarpvietę tempia, šiek tiek skauda, tačiau skausmas neturėtų būti ypač intensyvus ar nepakenčiamas. Praustis galima iškart, kai tik moteris jaučiasi tam pakankamai stipri.

Pilvo raumenų ir odos atstatymas

Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitempusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos. Specialius korsetus naudinga dėvėti ne tik po cezario pjūvio operacijos, bet ir po gimdymo natūraliais takais. Korsetas prilaiko pilvo organus, kad jie per greit nenusmuktų į staiga atlaisvėjusią pilvo ertmę. Jausis silpnumas visoje pilvo srityje, nes raumenys dar praradę tonusą, o jūsų vidaus organai, kurie seniau buvo pasislinkę, kad vaikutis turėtų vietos augti, tik dabar pradeda grįžti į pradines pozicijas.

Virškinimo ir šlapimo sistemos iššūkiai

Gimdymo metu organizme vykstantys virškinimo procesai sulėtėja, o tai gali tapti pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo priežastimi, moteris gali jausti sunkumo jausmą ir net skausmą. Vidurių užkietėjimas - tai labai dažna problema po gimdymo. Norint to išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Po gimdymo moteris pirmą kartą pasituštinti turi ne vėliau kaip trečią parą. Tokia rekomendacija yra todėl, kad kuo žmogus ilgiau nesituština, tuo labiau kietėja viduriai ir pasituštinti darosi vis sunkiau. Pirmą kartą tuštintis, ypač, jei vaginalinio gimdymo metu plyšo ar buvo siūta tarpvietė, gali būti baisu, skausminga. Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti.

Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo. Bus sunku šlapintis. Kai kurios moterys visai nenori, o dalis nori, tačiau nusišlapinti nepavyksta. Kita vertus, po gimdymo praėjus 6 - 8 valandoms nusišlapinti būtina, stenkitės tiek, kiek galite, bandykite antrą, trečia kartą, jeigu niekaip nepavyksta. Tai padės atkurti raumenų, esančių aplink šlapimo pūslę, tonusą, o taip pat padės išvengti šlapimo takų infekcijų.

Emocijos ir hormonai

Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Mažylio gimimas, rūpestis juo, šeimos narių, giminaičių ir draugų dėmesys, fizinis diskomfortas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai lemia mamyčių nuotaikų svyravimus. Moterims, kurios jaučiasi prislėgtos, liūdnos, apatiškos, suirzusios, piktos, turėtų stebėti save - jeigu šis dvasinis skausmas trunka ilgiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su medikais ir psichologais, kadangi tai pirmieji pogimdyvinės depresijos ženklai.

Krūtų pokyčiai ir pieno gamyba

Pastojusių moterų organizme esančių hormonų koncentracija ima keistis, o tai sąlygoja kraujotakos suintensyvėjimą bei krūties audinio pakitimus. Krūtys nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją. Skatinama kuo anksčiau pradėti žindyti, nes tai naudinga tiek mamai, tiek naujagimiui - greičiau prasideda pieno gamyba.

Infekcijos ir kitos komplikacijos: gimdos uždegimas

Kitos infekcijos po gimdymo dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą, makštį ir perineumą. Po gimdymo šios sritys yra ypač pažeidžiamos dėl galimų traumų, chirurginių procedūrų ir infekcijų. Gimdos gleivinė, kuri po gimdymo turi atsistatyti, gali tapti infekcijos taikiniu. Be to, imuninė sistema po gimdymo gali būti silpnesnė, kas padidina infekcijų riziką. Kitos infekcijos po gimdymo apima įvairias infekcijas, kurios gali atsirasti po vaiko gimimo. Jos gali būti bakterinės, virusinės ar grybelinės, ir gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse. Šios infekcijos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų motinai, įskaitant sepsį, ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar net mirtį. Kitos infekcijos po gimdymo gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima bakterijų, tokių kaip Streptococcus ar Staphylococcus, patekimą į organizmą per žaizdas ar gleivines. Taip pat, jei motina turėjo infekcijų nėštumo metu, tai gali padidinti riziką po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi imuninė sistema ir netinkama higiena taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.

Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo. Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų, gimdžiusių natūraliais gimdymo takais, ir apie 5% moterų, atliekant cezario pjūvio operaciją. Gimdos uždegimas po gimdymo pasireiškia šiais simptomais: gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis), skausminga pilvo apačia, karščiavimas ir šaltkrėtis, bendras silpnumas, sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis, vidurių kietėjimas, dingęs apetitas, padidėjęs prakaitavimas. Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais. Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.

Priežiūra ir pagalba po gimdymo: skausmo malšinimas ir pratimai

Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą pilvo apačioje, nemalonų kvapą iš makšties, išskyras, kurios gali būti neįprastos, ir bendrą silpnumą. Kasdien atlikite pratimų rinkinį, kad sustiprintumėte klubų, dubens ir apatinės nugaros dalies raumenis. PIRMIAUSIA viską pradedame nuo laikysenos, dažniausias atsakymas į kūno skausmų problemas - laikysena. Vaikščioti jaučiant pado vidurį, bendrai atlikti pėdų volavimą ir mankštas. Vidinių kirkšnų stiprinimas spaudžiant pagalvę arba kamuoliuką.

Štai keletas pratimų, padedančių palengvinti pogimdyvinį skausmą ir stiprinti raumenis:

1. Švelniai atsigulkite nugara ant kilimėlio. Sulenkite kelius ir pritraukite pėdas prie sėdmenų kuo arčiau. Dabar lėtai ir labai sklandžiai pradėkite skleisti kelius į šonus. Keletą akimirkų palaikykite šią poziciją, tada lygiai taip pat sklandžiai suglauskite kelius.
2. Vis dar gulėdami ant nugaros, padėkite pėdas taip, kad blauzdos raumenys būtų statmenai grindims. Dabar švelniai pakelkite dubenį aukštyn. Prisiminkite savo poziciją ir nebūkite per daug uolus - užtenka pakelti sėdmenis vos keliais centimetrais. Lėtai nusileiskite į pradinę padėtį. Kai uodegikauliu beveik paliečiate grindų paviršių, pabandykite keletą akimirkų atidėti šį momentą ir tik tada nusileiskite ant grindų.
3. Kompleksą užbaigia gerai žinoma mankšta „katė“. Atsistokite ant keturių ir atpalaiduokite nugarą. Galva, kaklas ir stuburas turi būti toje pačioje linijoje. Labai lėtai sukite nugarą, nuleiskite galvą ir uodegą žemyn. Idealiu atveju turėtumėte jausti, kaip įsitempia klubų ir kirkšnių raumenys. Dabar atsargiai grįžkite į pradinę padėtį.

Jei skauda priekyje dubens kaulus ar net atsiradęs patinimas - galima kažką šalto (šaldyto maisto pakuotę, ledą suvyniotą į rankšluostį ir t.t.) ir palaikyti 15 min. 3 kartus dienoje. Jei skausmas daugiau uodegikaulyje ar nugaros apačioje, galite naudoti šilumos šaltinį (šiltas kompresas, pūslė), taip pat palaikyti 3k. po 15min. Naudoti rankšluostį, skarą arba diržą (specialų tvarstį), kuris stabilizuotų klubus vaikštant. Keiskite savo poziciją kuo dažniau. Negalite ilgai sėdėti! Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus. Pirmosiomis dienomis ar net savaitėmis gali atrodyti, kad nors ir stengiatės, tačiau raumenys nesusitraukia. Sportuoti ar treniruotis patariama neskubėti, palaukti maždaug 6 savaites, kol nustos valytis gimda. Vengti greito liesėjimo >2,2 kg/mėn. Moterims, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, jaus nemenką visos apatinės kūno dalies skausmą, pjūvio vieta dažniausiai yra patinusi, paraudusi. Pirmiausiai reikėtų nebijoti ir praėjus parai po operacijos nebeklijuoti pjūvio pleistru, o leisti žaizdai „kvėpuoti“ - taip skatinamas jos gijimas. Randai susidaro, kai audiniai yra nebeaprūpinami krauju. Tam, kad atsistatytų kraujotaka, reikalingas tam tikras masažas. Todėl beveik nėra skirtumo, ar naudosite specialų kremą nuo randų, ar tiesiog atliksite masažuojamuosius judesius rando periferijoje, poveikis bus panašus.

Moterims, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis, patariama sportuoti neskubėti, palaukti maždaug 6 savaites, kol nustos valytis gimda. Kada pagimdžiusioms moterims galima atnaujinti sporto veiklą? Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus.

Daugelis moterų nėštumo metu priauga papildomo svorio, tačiau didelę jo dalį sudaro nėštumo metu susikaupęs vanduo. Paskutinės nėštumo savaitės bei gimdymas tikrai gerokai išvargina, mažylio susilaukusios moterims, atrodytų, net galvą sunku pakelti. Vos pagimdžiusioms moterims reikėtų daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų, nepamiršti visavertės, sveikos mitybos principų, vartoti pakankamai skysčių bei atidžiai stebėti savo kūną. Kūno patinimas dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina. Situaciją palengvina poilsis aukščiau širdies lygio pakeltomis kojomis, lengvas fizinis aktyvumas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Patariama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei: staiga nebėra išskyrų iš makšties; išskyros iš makšties įgauna blogą kvapą; pasirodo gryno kraujo iš lyties organų; pakyla temperatūra, krečia šaltis; atsiranda neįprastas pilvo skausmas; paraudimas, tempimas ir skausmas tarpvietėje ar cezario pjūvio operacijos žaizdoje; paraudimas ir skausmingi sukietėjimai krūtyse. Ką pastebėjus moterims derėtų iš karto kreiptis į gydytoją ginekologą? Viskas bus gerai! Svarbiausia, nebijokite klausti, jeigu jaučiatės keistai, net jeigu jūsų simptomai, atrodo ir nesusiję su gimdymu, net jeigu vieno ar kito dalyko klausti nepatogu ir nejauku.

Po cezario pjūvio operacijos praėjus 2 val. galima gerti vandenį, po 6 val. - valgyti ir keltis iš lovos (priklausomai nuo būklės). Po operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą. Moters stebėjimo trukmė, tyrimų vertinimo dažnumas priklauso nuo moters būklės ir taikyto nuskausminimo būdo. Įprastai šioje palatoje moteris išbūna mažiausiai 6 val. (kol gali pradėti vaikščioti) arba iki kitos dienos ryto. Intensyviojo stebėjimo palatoje nuolat sekamas moters pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Matuojama temperatūra, vertinamas kraujavimo iš gimdos kiekis, pjūvio būklė. Visi šie požymiai reikalingi vertinti ne tik bendrai moters būklei, bet ir stebėti, ar neprasideda infekcija. Vaistų nuo skausmo turėtų būti skiriama pagal moters pageidavimą, o ne visoms vienodai.

Po natūralaus gimdymo svarbiausia yra patikrinti, kaip traukiasi gimda (apčiuopia per pilvą), ar moteris nekraujuoja. Pradėjus žindyti apžiūrimos ir krūtys, speneliai - vertinama priešpienio gamyba, žindymo kokybė. Vizitacijos metu yra tikrinamas gimdyvės pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Norint diagnozuoti kitas infekcijas po gimdymo, gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus ir kultūras, kad būtų galima nustatyti bakterijas ar virusus. Kartais gali prireikti ultragarsinio tyrimo, kad būtų galima įvertinti gimdos ir kitų organų būklę.

Lytiniai santykiai

Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.

tags: #skausmas #po #gimdymo #lyg #temptu #zemyn

• Išmokų skaičiavimo principai
• Gidas tėvams ir dovanų ieškotojams
• Saugus darbas prie kompiuterio nėščiosioms
• Erdvė mažųjų atradimams ir augimui „Pėdutėse“
• Sužinokite daugiau apie priešmokyklinį ugdymą