Parazitai vaiko žarnyne - ne toks ir retas negalavimas, kuris įprastai nepasireiškia specifiniais simptomais, leidžiančiais jį įtarti. Kirmėlinės ligos arba helmintozės - ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai nuodija organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme kitaip dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą pateikusio parazito rūšies.

Žmogaus organizme gali parazituoti keliolika rūšių plokščiųjų ir apvaliųjų kirmėlių. Lietuvoje parazitinės ligos sudaro tik 0,17 proc. visų užkrečiamųjų ligų ir dauguma jų yra helmintozės.
Enterobiozė - viena labiausiai paplitusių helmintozių pasaulyje. Ją sukelia Enterobius vermicularis, kitaip dar vadinamos spalinėmis. Tai - vienas dažniausių susirgimų tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų. Enterobioze dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai (5-10 m. amžiaus grupė), tačiau neretai suserga ir suaugę asmenys. Kirmėlės yra baltos, gana smulkios - iki 1,3 cm ilgio. Enterobioze susergama, kai spalinių kiaušinėliai patenka į virškinimo traktą. Sergantis vaikas užkrėsti kitus gali tol, kol jo organizme parazituoja spalinės.
Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Askaridžių patelės žarnyne gali užaugti net iki 40 cm ilgio.
Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvaliųjų šunų kirmėlių) ir rečiau Toxocara cati (apvaliųjų kačių kirmėlių) lervos.
Trichineliozę sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Inkubacinis šios kirmėlinės ligos periodas trunka nuo 3 iki 45 dienų (dažniausiai 10-25 dienas).
Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis. Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) sukelia difilobotriozę. Jis yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Šios kirmėlės ilgis siekia iki 10-20 metrų. Jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) sukelia teniarinchozę. Ši kirmėlė parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir siekia iki 5-10 m ilgio. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų.

„Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos. Tai lemia netinkami higienos įgūdžiai - vaikai nėra linkę plautis rankų, kai grįžta iš lauko ar pasinaudoję tualetu, jie dažnai valgo neplautas daržoves. Jaunesni vaikai mėgsta dėti į burną tai, kas pakliūva po ranka, būdami darželiuose su kitais vaikais dalijasi savo žaislais ir kitais daiktais, o ant šių gali būti parazitinių ligų sukėlėjų. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt.“, - vardija specialistai.
Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali patekti ir į kvėpavimo takus, iš kur jie patenka į ryklę ir yra nuryjami. Infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Vienintelis šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus. „Spalinių kiaušinėliai, patekę ant ligonio odos, per 4-6 val. (per naktį) subręsta ir tampa užkrečiami. Nuo sergančiojo spalinių kiaušiniai patenka ant naktinių rūbų ir lovos baltinių, grindų, lieka ant rankšluosčių, tualetų unitazų, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinius gali išnešioti musės ar tarakonai, su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t. t.“, - pasakojo gydytoja J. Urbonavičienė. Daugiausiai kiaušinėlių būna miegamuosiuose. Šunys ir katės šia kirmėline liga neserga, bet ant savo kailiuko kiaušinėlius gali išnešioti po visą butą. „Vaikas, lankantis vaikų ugdymo įstaigą, ant savo drabužėlių, rankų spalinių kiaušinėlių gali nunešti į darželį ar mokyklą.
Anot šeimos gydytojo, dažniausiai vaikas nejaučia jokių simptomų - jeigu jis pradeda negaluoti, dažnai gali būti sunku suprasti, jog tai lemia parazitinė liga. „Vaikui taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba priešingai - vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra. Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti.
Spalinių simptomai (enterobiozė): Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli. Pirmąsias dvi savaites po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi, pykinimu. Praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kai suaugusios kirmėlaitės pradeda šalintis per išeinamąją angą, atsiranda stiprus išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys. „Tai yra ryškiausias enterobiozės simptomas. Kadangi labiausiai niežulys kankina naktį, ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas“, - aiškino J. Urbonavičienė. Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1-3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2-3 savaičių dažnai pasikartoja. „Toks periodiškumas susijęs su pakartotiniu užsikrėtimu. Kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis“, - perspėjo gydytoja.
Askaridžių simptomai (askaridozė): Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas, pasireiškia bendras silpnumas.
Toksokarų simptomai (toksokarozė): Kai į organizmą patenka mažas lervų kiekis, ši helmintozė gali nesukelti simptomų. Sunkiai sergant, padidėja blužnis, kepenys ir limfmazgiai, vargina pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda odos bėrimai.
Trichinelių simptomai (trichineliozė): Klinikiniai požymiai būna įvairūs - nuo besimptomės iki sunkios su komplikacijomis ligos. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, atsiranda veido ir akių edemos, vystosi akių junginės uždegimas, pakyla kūno temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais - haliucinacijos. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomai gali ir nepasireikšti.

„Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti. Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės - vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus.“
Nors ir retai, sergant enterobioze galimos komplikacijos. Susikaupusios aklosios žarnos ataugoje spalinės gali sukelti apendicitą. „Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Gyvendamos žarnyne jos išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis“, - perspėjo specialistė. Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai. Ilgai sergantiems šia helmintoze vaikams, anot J. Urbonavičienės, vystosi anemija (mažakraujystė), sutrinka jų augimas, fizinis ir protinis vystymasis. Kirmėlės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikas tampa neatsparus ir kitoms infekcinėms ligoms, sulėtėja imuniteto susidarymas, paskiepijus nuo kitų ligų.
Aktyvios kirmėlės organizme vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas.
Patiriant minėtus simptomus, reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuriam itin svarbu tinkamai surinkta anamnezė. Vaiko šeimos gydytojui didelį įtarimą gali sukelti, jog panašūs simptomai pasireiškė ir kitiems asmenims, kurie buvo kartu su juo, maudėsi tuose pačiuose vandens telkiniuose, valgė tą patį maistą - mėsą, daržoves ir vaisius. Dažniausiai naudojamas būdas išsiaiškinti, ar vaikas turi parazitų - mikroskopiniai išmatų tyrimai, kurių metu galima rasti parazitų kiaušinėlių. „Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės. Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai - apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą. Pagal Lietuvos apsaugos ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai. Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės Julijos Urbonavičienės, darželiuose helmintologiniai tyrimai nėra atliekami.
Ligonį tirti dėl enterobiozės reikia, pastebėjus neaiškios kilmės alergiją, sutrikus žarnyno veiklai, niežtint išangės sritį. Šią infekciją galima nustatyti tik tada, kai spalinės ima šalintis iš žarnyno, tuomet galima jas pamatyti aplink išeinamąją angą, ant lovos baltinių ar kelnaičių, kartais išmatose. Enterobiozės diagnostikai naudojami lipnios juostos ar perianalinių nuograndų metodai. Lipni permatoma plėvelė prilipinama prie išeinamosios angos arba imamos išangės raukšlių nuograndos, po to žiūrima pro mikroskopą ir ieškoma spalinių kiaušinėlių. Kadangi kiaušinėlius galima nuplauti, šis tyrimas atliekamas neapsiplovus sėdmenų, geriausiai iš ryto prieš tuštinimąsi. Po nagais taip pat galima rasti spalinių kiaušinėlių.
Įtarus kirmėlines ligas, pirmiausia reikėtų atlikti išmatų mikroskopinius tyrimus. Taip pat verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą (jei yra parazitų organizme, tai bus ir eozinofilų - kraujo kūnelių, kurie gamina tam tikrus baltymus, padedančius kovoti su parazitais - kraujyje).
Nustačius, jog vaiko organizme yra parazitų, įprastai skiriami nuo jų pavadinimo kilę antihelmininiai vaistai. Visgi, kiekvieno paciento atvejį šeimos gydytojas įvertina individualiai, nes, esant helmintozei, po gydymo kurso yra skiriami tyrimai ligos kontrolei, siekiant įvertinti, ar infekcija nepasikartojo, ar gydymas buvo efektyvus, ar jo nereikia pakartoti. Helmintozės gydymas parenkamas, atsižvelgiant į žarnyno kirminų tipą ir simptomus. Svarbu! Negalima savavališkai vartoti vaistų nuo kirmėlių, kadangi jie turi šalutinį poveikį. Nuo kai kurių gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas.
Enterobiozė gydoma preparatais nuo kirmėlių - antihelmintikais. Paprastai užtenka vos vienos vaisto dozės, tačiau po 2 savaičių gydymas dažnai kartojamas. Jeigu enterobioze susirgo vienas kuris nors šeimos narys, rekomenduojama išsitirti bei gydytis ir kitiems šeimos nariams. Asmenys, gydyti nuo enterobiozės, vėl tiriami praėjus dviem savaitėms ir mėnesiui - norint nustatyti, ar jie neužsikrėtė šia helmintoze pakartotinai. Nuo kai kurių žarnyno parazitinių kirmėlių, pavyzdžiui, kaspinuočiai, gali išnykti savaime, jei žmogus turi stiprią imuninę sistemą ir sveikai maitinasi. Tiesa, išnaikinti askarides yra lengviau, o kovai su spalinėmis vien vaistų nepakanka, reikia, kad vaikas ir jo artimieji skrupulingai laikytųsi higienos: dažnai plautų rankas, dėvėtų tik švarius apatinius drabužius, dažnai keistų patalynę. „Nors ir retai, sergant enterobioze galimos komplikacijos.
„Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susirgus enterobioze (spalinėmis), derėtų kreiptis į šeimos gydytoją bei pranešti auklėtojai“, - patarė J. Urbonavičienė. Sergantis vaikas užkrėsti kitus gali tol, kol jo organizme parazituoja spalinės.
„Norint išvengti parazitinių ligų, visiems tėveliams tenka itin svarbi užduotis - ugdyti tinkamus vaiko higienos įgūdžius. Svarbu atžalai paaiškinti rankų higienos svarbą, kad rankas yra būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, sugrįžus iš lauko, reguliariai kirpti nagus, taip pat papasakoti, jog negalima kramtyti nagų, valgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių. Taip pat atsiminti ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, prieš tai jį užvirinti; saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis; dehelmintizuoti augintinius, surinkti jų išmatas ir išmesti į tam skirtus konteinerius, taip pat neleisti vaikams valgyti iš vienos lėkštės kartu su gyvūnais arba žaisti su valkataujančiais gyvūnais“, - primena specialistai.
Apsisaugoti nuo helmintozės padeda asmens ir maisto ruošimo higiena. Būtina dažnai ir kruopščiai plauti rankas. Jei nėra galimybių tai padaryti, pavyzdžiui, būnant gamtoje, galima rankas dezinfekuoti bet kokiu skysčiu, turinčiu spirito. Negalima valgyti neplautų vaisių ir daržovių, gerti nevirinto upių, ežerų ar kitų telkinių vandens. Ruošiamą maistą reikia gerai termiškai apdoroti, pasirūpinti, kad žalia mėsa, kiaušiniai nesiliestų su daržovėmis, paruoštais valgyti produktais. „Tėvai ne visada gali stebėti, ką vaikas valgo, ar jis tai daro švariomis rankomis. Todėl reikėtų bent du kartus per metus, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikus, patikrinti, ar jie neužsikrėtę helmintais“, - patarė A. Morkūnienė.
Norint užkirsti kelią spalinėms, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
Kirmėlinėmis ligomis užsikrėtusieji dažnai skundžiasi pablogėjusia atmintimi, negalėjimu susitelkti. „Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus“.

Kirmėlinės ligos yra ypač paplitusios tarp ikimokyklinio ir pradines klases lankančių vaikų, nes jų higienos įgūdžiai dar nėra pakankamai išvystyti, ir jie dažnai bendrauja artimoje aplinkoje. „Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, susirgus enterobioze (spalinėmis), derėtų kreiptis į šeimos gydytoją bei pranešti auklėtojai“, - patarė vaikų ligų gydytoja ir vaikų gastroenterologė J. Urbonavičienė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sergantis vaikas gali užkrėsti kitus tol, kol jo organizme parazituoja spalinės. Todėl gydymo metu ir kol infekcija nebesukelia pavojaus aplinkiniams, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl vaiko lankymo ugdymo įstaigoje.
„Anot vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų gastroenterologės Julijos Urbonavičienės, darželiuose helmintologiniai tyrimai nėra atliekami.“ Vis dėlto, pagal Lietuvos apsaugos ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ prieš vaikui pradedant lankyti ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą ir pereinant į kitą ikimokyklinio ar pradinio ugdymo įstaigą, profilaktiškai asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekami nuograndų ir išmatų helmintologiniai tyrimai.
Jeigu vaikas užsikrėtęs, liaudiškai kalbant, kirminais, vertėtų pasitikrinti visiems šeimos nariams. Tokiais atvejais ir jiems rekomenduojamas gydymo kursas.
| Kirmėlinė liga | Sukėlėjas | Pagrindiniai simptomai | Užsikrėtimo būdas |
|---|---|---|---|
| Enterobiozė | Spalinės (Enterobius vermicularis) | Išeinamosios angos niežulys (ypač naktį), pilvo skausmas, irzlumas, blogas miegas. | Nešvarios rankos, užteršti daiktai, maistas, dulkės. |
| Askaridozė | Askaridės (Ascaris lumbricoides) | Alerginės reakcijos, kosulys, bronchų astmos priepuoliai, pilvo skausmas, pykinimas, bendras silpnumas. | Užterštas dirvožemis (vasarą/rudenį), neplautos daržovės, vaisiai. |
| Toksokarozė | Toksokarų lervos (Toxocara canis/cati) | Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, odos bėrimai, blužnies/kepenų padidėjimas (sunkiais atvejais). | Kontaktas su užsikrėtusių gyvūnų išmatomis, naminių gyvūnėlių kraikas. |
| Trichineliozė | Trichinelės (Trichinella genties) | Veido/akių edemos, raumenų skausmai, karščiavimas, odos bėrimai, nemiga, haliucinacijos. | Blogai termiškai apdorota mėsa. |