Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“: dešimtmetis lietuvių vaikų literatūros puoselėjimo
Jau daugiau nei 10 metų (nuo 2013 m.) Lietuvoje veikia labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Šis unikalus ir vertingas kultūros projektas neturi analogų literatūros lauke ir paliudija, kad mecenatai gali nuveikti labai daug, kai turi kilnių ir prasmingų idėjų.
Fondo įkūrimo tikslai ir pradžia
Fondas įkurtas siekiant paskatinti lietuvių autorius kurti kokybiškas knygas vaikams, papildyti Lietuvos bibliotekų fondus. Ši iniciatyva prisidėjo prie vaikų literatūros plėtros ir skatino kūrėjus kurti originalias, meniškai vertingas knygas vaikams. Fondo steigėjas Ramūnas Karbauskis, remiantis daugybę vaikų edukacijos projektų, Fondo steigimo metu sakė: „Gera knyga yra raktas į vaiko sielą, būtinos naujos, įdomios knygos vaikams, žadinančios norą pažinti pasaulį, vertybes, kuriomis jie galėtų vadovautis visą likusį gyvenimą. Lietuva turi puikių rašytojų, dailininkų, tad ši premija - mažas kūrėjų paskatinimas ugdyti vaikų talentus.“
Prieš dešimt metų lietuvių autorių vaikų literatūra tenkinosi antraplaniu vaidmeniu Lietuvos knygų įvairovėje. Nemažai knygelių vaikams atkeliaudavo išverstos iš užsienio kalbų ir, deja, abejotinos meninės vertės. Kęstis prisimena Fondo istorijos pradžią: jam paskambino Ramūnas Karbauskis, rekomendavus profesorė Viktorija Daujotytė. Ramūnas Karbauskis aiškiai suformulavo pokalbio tikslą: baigta leisti serija „Lietuvių literatūros lobynas“. Šią seriją, gimusią Petro Palilionio galvoje, rėmė Česlovas ir Ramūnas Karbauskiai. Iš viso išleistos 42 knygos. Minėtame pabaigtuvių vakare Ramūnas Karbauskis pranešė, kad jau užregistruotas fondas „Švieskime vaikus“.
Idėja remti vaikų literatūrą, t. y. organizuoti autorių konkursus, leisti laimėtojų knygas ir jas dovanoti bibliotekoms, mokykloms, darželiams, Kęstį apstulbino. Kadangi vaikų literatūra buvo jo gyvenimo būdas, nė akimirkos neabejojo, kad turi tą idėją palaikyti ir prie jos prisidėti. Per pirmąjį susitikimą Kęstučio siūlymas buvo, kad konkursui darbai (kūriniai) turėtų būti teikiami tik pasirašyti slapyvardžiu. Šio principo Fondas ir kūrinius vertinanti komisija (kuriai vadovauja Kęstutis) laikosi iki šiol: autorių pavardes sužino tik išrinkę nugalėtojus. Tai leidžia į literatūrą ateiti žmonėms be jokio kūrybinio „bagažo“, be užtarėjų.
Fondo veikla ir pasiekimai
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ per savo veiklos laikotarpį išleido 78 lietuvių autorių knygas, kurių bendras tiražas siekia 1 601 000 egzempliorių. Kiekvienais metais išleidžiama apie 9 naujas lietuvių autorių knygas, kurios sudaro 170 000 knygų egzempliorių tiražą. Knygos skiriamos vaikams nuo kūdikystės iki maždaug 12 metų. Fondo leidžiamos knygos komplektuojamos į „Vaikų bibliotekėlę“ ir dovanojamos viešosioms bibliotekoms, jų filialams, švietimo ir kitoms įstaigoms, turinčioms bibliotekų fondus mažiesiems. Kiekvienais metais „Vaikų bibliotekėlės“ komplektai pasiekia 1 373 bibliotekas ir jų filialus bei daugiau nei 2 000 kitų įstaigų.
Fondo veiklos tikslai - labdaros ir paramos teikimas visuomenei naudingose srityse: mokslo, kultūros, švietimo, dorovinio ir estetinio auklėjimo, meno, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programų, susijusių su vaikais, rėmimas. Šie tikslai įgyvendinami rengiant projektus. Fondas ne tik inicijuoja du ilgalaikius - tęstinius - projektus, bet ir prisideda prie kitų organizacijų, įstaigų projektų, rengia savo vienkartinius projektus.
Kiekvienais metais skelbiamas Nacionalinis vaikų literatūros konkursas, kurio tikslas - duoti postūmį lietuvių vaikų literatūros raidai, skatinti rašytojų ir dailininkų bendradarbiavimą, paakinti debiutuoti naujus talentus. Laureatams fondas yra įsteigęs solidžias premijas (8 000 Eur), sudaro galimybes publikuoti savo kūrinius itin dideliu tiražu, kad jie pasiektų kuo daugiau skaitytojų. Konkurse dalyvavusios ir geriausių knygų vardą pelniusios knygos surenkamos į „Vaikų bibliotekėlę“.
Per pirmąjį pokalbį pavyko sutarti ir dar dėl vieno dalyko: Fondas autorines teises palieka autoriams. Jeigu norite, leiskite tą pačią knygą ir komercinėje leidykloje. Keletas tokių atvejų jau buvo. „Švieskime vaikus“ projektas vykdomas bendradarbiaujant su IBBY Lietuvos skyriumi ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
Lietuvių vaikų literatūros klasikos puoselėjimas
Fondo steigimas beveik sutapo su Prano Mašioto 150-osiomis gimimo metinėmis. IBBY Lietuvos skyrius ta proga skelbė konkursą dailininkams. Sulaukta gražių darbų, daugiausia jaunimo, dar studijuojančių dailininkų. Peržiūrėjus pateiktus darbus Ramūnas Karbauskis sutiko, kad tos nedidelės knygos būtų išleistos su Fondo vėliava. Taip atsirado bene septynios Prano Mašioto knygos. Ir taip prasidėjo lietuvių vaikų literatūros klasikos linija Fondo leidybos istorijoje. Didžiuma knygų yra parinktos ir parengtos Kęstučio. Visą laiką tikėta, kad visa svarbesnioji klasika turi būti vaikų skaitymo repertuare. Nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios vaikams nebuvo leidžiama Jono Biliūno kūryba, tik Fondas padovanojo rinkinuką „Brisiaus galas“.
Kęstutis siūlo išleisti ir Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, kurios bibliotekų aktyviuose fonduose nebuvo. Jis mano, kad reikėtų tokių literatūrinio palikimo knygų išleisti ir daugiau, o pasiūlymus turėtų teikti pedagogai, bibliotekininkai. Kęstutis yra pagalvojęs apie nedideles Mykolo Sluckio, Jono Avyžiaus trumpųjų pasakų rinktines.
Danguolė vertina Kęstučio idėją, kuri pasiteisino. Ji pastebi, kad lietuvių vaikų literatūros klasikos vertė šiandienos kontekste yra didelė, tačiau vertiname ją nepakankamai. Ji pasigenda adaptacijų, perkūrimo, scenarijų rašymo programų.
Vaikų literatūra: labai trumpas įvadas
Konkursų svarba ir naujų talentų atradimas
Fondo organizuojami vaikų literatūros konkursai tapo puikia kūrybos inspiracija ne vienam kūrėjui. Per dešimtmetį tik dėl Fondo organizuojamų konkursų į vaikų literatūrą atėjo 41 autorius, rašytojas. Nemažai rašytojų apsiribojo viena knyga, tačiau nemažai jų plačiai išskleidė sparnus, gavo kitokių apdovanojimų, susirado „savo“ leidyklas.
Štai Ignė Zarambaitė, apdovanota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premija, jau verčiama į užsienio kalbas, buvo viena iš pirmųjų Fondo konkursų nugalėtojų, debiutantė. Paminėtina ir viena talentingiausių šių dienų rašytojų Ilona Ežerinytė. Fondas išleido nemažai Rebekos Unos knygų. Populiari, žinoma Ramunė Savickytė. Su Fondu susijęs ir vienas iš darbingiausių vaikų rašytojų Marius Marcinkevičius. Laukiama naujų Gajos Gunos Eklės knygų. Lietuvių vaikų literatūros istorija neapsieis be Aido Jurašiaus - tai vienas ryškiausių, originaliausių Fondo autorių.
Danguolė mini, kad Ignė Zarambaitė debiutavo Fonde su „Emilio laišku“ - ir kaip vėliau atsiskleidė jos talentas! Ilona Ežerinytė atėjo su leidybine patirtimi ir pelnytai susižėrė apdovanojimus. Itin originali buvo Dovilė Zavedskaitė. Nenustoja savo gyvybe, aktualumu stebinti Rebeka Una. Vertinga kiek siauresniam ratui skirta Danės Griganės „Šarka“. Dar populiarieji Ramunės Savickytės „Adelės dienoraščiai“, pirmoji laimėtoja Raminta Baltrušaitytė. Ir Loreta Vaicenavičienė debiutavo Fonde - iliustravo Prano Mašioto knygelę.
Būta itin gerų metų, kai „varžėsi“ Gintarė Adomaitytė, Gaja Guna Eklė ir Neringa Macatė, tuomet dar Mikalauskienė. Ir Aidas Jurašius - koks kontroversiškas bebūtų. Visos Fondo išleistos jo knygos - įvykiai. Jis puikus prozininkas, fantastiškai išradingas, atsinaujinantis, besimėgaujantis rašymu, žavus, net kai provokuoja ar erzina.
Fondo išleistos knygos yra gavusios IBBY Lietuvos skyriaus debiuto (Aldonos Liobytės) premiją. Penkis kartus Fondo knygos buvo atrinktos į Metų knygos rinkimų akciją (vaikų knygų kategorija), net tris kartus tos akcijos „penketukuose“ buvo po tris Fondo knygas. Dvi knygos - Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis“ ir Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“ - tapo akcijos nugalėtojomis.
Iššūkiai ir tobulėjimas
Fondas „Švieskime vaikus“ savo veiklos metu susidūrė su kai kuriais iššūkiais ir diskusijomis dėl knygų vizualinės ir poligrafinės kokybės. Veiklos pradžioje kiekviena knyga buvo kuriama atskirai, buvo atsižvelgiama į dailininko nuomonę, remiamasi individualiu požiūriu. Su laiku ir patirties kaupimu Fondas ėmė augti ir tobulėti. Svarbus momentas buvo meninės redaktorės Deimantės Rybakovienės įsiliejimas į veiklą. Jos indėlis pastebimas, suteikė aiškumo, pagerėjo leidinių kokybė. Vėliau Deimantę Rybakovienę pakeitė Linas Spurga - su kiekvienu knygų leidimu akivaizdu, kaip šių profesionalų darbas teigiamai paveikė knygų išvaizdą ir kokybę.
Gal ne vienas būsimasis vaikų literatūros klasikas debiutavo čia? Mes, vaikų literatūros skaitytojai, galime džiaugtis, kad kiekviena biblioteka apdovanojama vaikų literatūros knygomis, kad skatinamas vaikų knygų kūrimas, „atvedami“ nauji lietuvių vaikų literatūros autoriai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
