Kvėpavimas Gimdymo Metu: Patarimai ir Technikos
Nėštumo metu pasiruošimas gimdymui apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį pasiruošimą. Tam, kad susiformuotų reikiami įgūdžiai, geriausia atsipalaiduoti mokytis dar nėštumo metu. Svarbu suprasti, kad tinkamas kvėpavimas gimdymo metu yra vienas svarbiausių instrumentų, padedančių moteriai ne tik susidoroti su skausmu, bet ir išlaikyti vidinę ramybę bei kontrolę. Lamaze kvėpavimo technika pavadinta prancūzų gydytojo akušerio Fernando Lamaze garbei; jis XX a. viduryje pristatė metodiką gimdymo skausmui malšinti. Nėščioji, sukaupusi pakankamai žinių apie gimdymo eigą, žinodama, kaip elgtis tiek jai pačiai, tiek ir partneriui, gali sumažinti skausmą ar net ir visai jo išvengti. Bene svarbiausios Lamaze gimdymo metodikoje - kvėpavimo technikos.
Viena iš svarbiausių kvėpavimo gimdymo metu funkcijų - tai nemalonių pojūčių mažinimas. Kodėl? Jei moteris nepasiruošusi, bijo gimdymo, iškart reaguoja viso kūno - ir gimdymo takų - raumenys. Jie įsitempia. Aišku, tai padidina diskomfortą. Kvėpavimas - tik vienas iš daugelio būdų sumažinti diskomfortą. Paprastai naudojama triada: atitinkamas kvėpavimas, atitinkamų kūno vietų masažas ir dėmesio sutelkimas. Viso to galima išmokti pasiruošimo gimdymui kursuose. Ir to dar nepakanka, kad gimdymas būtų lengvas ir greitas. Yra dar daug papildomų gimdyti padedančių priemonių.
Tam, kad gimdymo metu pavyktų kvėpuoti tinkamai, svarbu praktikuotis dar nėštumo metu. Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys. Nuolat kartojant tuos pačius įtempimo ir atpalaidavimo pratimus, juos pradedame atlikti nesąmoningai. Atskirų raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas yra viena iš tokių pratybų. Paeiliui įtempkite kuo daugiau raumenų: suraukite kaktą, stipriai užmerkite akis, sučiaupkite lūpas, tada keliaukite prie kaklo, rankų, liemens, kojų, sugniaužkite kumščius, į priekį ištempkite kojų pirštus. Raumenų atpalaidavimas po žodžio „sąrėmis“.
Kvėpavimo Technikos Gimdymo Metu
Kvėpavimo technikos gimdymo metu nėra labai sudėtingos, bet būtų geriau, jei iki gimdymo būtumėte šiek tiek pasitreniravusi (nėščiųjų kursuose ar bent jau žiūrėdama mokomuosius filmukus „Youtube“), o gimdant kartu su jumis kvėpuotų dar kažkas - vyras, dula ar akušerė. Tada viskas pavyksta daug lengviau.
1. Sąrėmiai
Pirmojo gimdymo etapo metu, prasidedant kiekvienam sąrėmiui, pradėkite nuo gilaus įkvėpimo. Kai sąrėmiai taps dažnesni, kvėpuokite greitai: maždaug 1 k. Reikėtų giliai įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti per burną. Iškvėpimas turi būti ilgesnis (įkvepiant skaičiuojama iki 3, iškvepiant - iki 4). Paprastai natūraliai išeina taip, kad įkvėpdamos keliame galvą aukštyn, o iškvėpdamos nuleidžiame smakrą žemyn. Sąrėmiams sustiprėjus iškvėpimą galima maksimaliai pailginti, pro burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį.
2. Stangos
Stangos - tai toks nevalingas pilvo preso raumenų susitraukimas, kai jau bando užgimti kūdikio galvutė. Tuo metu kartais plyšta tarpvietė, o norint ją išsaugoti sveiką moteris kartais raginama nesistanginti ir vieną kitą stangą praleisti kvėpuojant. Taip pat norui stumti reikia atsispirti tuomet, kai dar ne visai atsidaręs gimdos kaklelis. Tą norą galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti. Technika atrodo taip: kvėpt kvėpt, pūst (arba greit, greit, lėtai).
3. Stūmimas
Šiame etape iš skausmo moteris dažnai sulaiko kvėpavimą ir laiko orą išpūstuose žanduose, o tai nepadeda nei jai, nei mažyliui. Jums abiem reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų. Šiuo metu tinka bet kuri anksčiau išvardyta technika, svarbiausia - kvėpuoti. Stenkitės įsivaizduoti, kad iškvėpimą pasitelkiate stumdama. Pavyzdžiui, giliai įkvėpkite ir stumkite kartu iškvėpdama orą. Dažnai per gimdymą moteris kvėpavimą tiesiog pamiršta, susikausto, jos įkvėpimai būna trumpi ir paviršutiniški. Taip pat geriau vengti šaukimo, nes ir tuomet sulaikomas kvėpavimas. O verkiant jis būna spazminis. Visais atvejais šitoks paviršutinis kvėpavimas gimdymo veiklos neskatina ir netgi gali ją slopinti.
Dažna akušerė ar dula pamokys, kaip skausmui malšinti pasitelkti savo pačios skleidžiamus garsus, juk dainavimas yra tam tikras akustinis gimdos masažas. Žemi (kuo žemesni) ir pratisi garsai - „o“ arba „ou“ - sukelia tinkamas vibracijas mažajame dubenyje ir padeda gimdos kakleliui greičiau atsidaryti.
Papildomos Gimdymo Palengvinimo Priemonės
Be tinkamo kvėpavimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali palengvinti gimdymo procesą. Kūno padėties keitimas pirmojo gimdymo etapo metu yra įprastai rekomenduojamas, nes tai padeda sumažinti sąrėmių sukeliamą skausmą. Vaikščiojimas, spyruokliavimas ant kamuolio ir pan. yra puikūs būdai palaikyti judrumą.
Masažas taip pat gali būti labai naudingas. Išbandykite, koks lytėjimas geriausiai padeda atsipalaiduoti: stiprus paspaudimas, o gal švelnus paglostymas. Kūno atpalaidavimas yra svarbus, todėl svarbu rasti sau tinkamiausius būdus.
Kėgelio pratimai padeda treniruoti makšties raumenis, o treniruotus raumenis kur kas lengviau atpalaiduoti. Taip pat svarbu nepamiršti emocijų išreiškimo, muzikos, apšvietimo, šiltos vonios ar dušo. Aromaterapijos šalininkų teigimu, skausmą numalšinti ir atsipalaiduoti padeda įvairių citrusų (bergamotės, mandarinų, apelsinų), levandų, pipirmėčių ir kiti kvapai. Pasirinkto kvapo eterinius aliejus galima atskiesti neutralaus kvapo aliejumi (pavyzdžiui, alyvuogių) ir pasitepti riešus, smilkinius. Bet kokios kitos, nėščiajai priimtinos ir ligoninės taisykles atitinkančios priemonės yra vertingos.
Prigimtinis Kvėpavimas ir Jo Nauda
Prigimtinis kvėpavimas - tai toks kvėpavimas, kokiu mes kvėpavome ką tik gimus, pirmaisiais savo gyvenimo metais. Vaiko kvėpavimas labai atpalaiduotas, tad kvėpuojame natūraliu, sau patogiu ritmu. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę. Iškvepiant atsipalaiduojame. Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant labai svarbus. Kvėpuojant sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, siekiame jį atsiminti, susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, mes galime pakartoti.
Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją - įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Iškvepiu - atsipalaiduoju - paleidžiu. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį. Didesnis energijos kiekis iššaukia valymą - detoksikaciją. Išmokime kvėpuoti sąmoningai ir vaduotis nuo įtampų ir tikėti tuo, ką darome. Prigimtinis kvėpavimas - prevencija ligoms, fizinėms ir psichinėms. Stiprina imunitetą - kuo daugiau deguonies ir hemoglobino kraujyje, tuo geriau panaudojamos maistinės medžiagos.
Kvėpavimo pro burną ypatumai: kuo skiriasi kvėpavimas pro burną nuo kvėpavimo pro nosį? Kvėpuojame ir įkvepiant, ir iškvepiant pro burną. Pasirūpinkite savo patogumu kvėpuojant! Yra svarbu jaustis patogiai. Galima pro burną kvėpuoti lėtai, vidutiniškai, greitai. Ieškokite sau patogaus kvėpavimo ritmo. Lengviau išlyginti įkvėpimo - iškvėpimo trukmę kvėpuojant pro burną. Greitesnis negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą. Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose.
Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai. Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimu, susitaikau su juo ir jį paleidžiu. Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti.
Gimdymo Patirties Prakvėpavimas
Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi. Sakoma „Gera pradžia - pusė darbo“. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką. Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų.
Kaip prakvėpuoti savo gimimo patirtį? Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos. Pradedant dirbti su savo gimimo tema kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Leiskite sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą… Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia - skausmo, patirto gimstant, paleidimas.
Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą. Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Susijusi su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų. Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai - atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai. Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui. Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.
tags: #kvepavimas #gimdymo #metu #video
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
