Vaikų emocijos ir jausmai: atpažinimas, valdymas ir emocinio intelekto ugdymas

Įvadas: Vaikų emocijų pasaulis

Vaikų emocijos dažnai primena amerikietiškus kalnelius - nuo džiaugsmo iki ašarų vos per kelias minutes. Pyktis, liūdesys, nusivylimas ar baimė - visi šie jausmai yra natūrali žmogaus dalis, tačiau mažiems vaikams juos suprasti ir valdyti gali būti sudėtinga. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai. Kiekvienas vaikas jau nuo mažens siekia bendrauti su artimais žmonėmis, patirti jų švelnumą, pasidalinti sėkmėmis ir nelaimėmis, būti įvertintas, padrąsintas.

Kartais mumyse, tarsi didžiuliame katile, verda daugybė jausmų ir emocijų. Svarstai, kuo emocijos skiriasi nuo jausmų? Viskas paprasta! Tai, ką jaučiame trumpai, bet itin intensyviai, vadinama emocijomis, o tai, ką jaučiame ilgesnį laiką, jausmais! Emocijos paprastai aplanko netikėtai, todėl kartais, jomis vadovaudamiesi, net šiek tiek pasikarščiuojame ir padarome kažką neapgalvoto. Mažų vaikų emocijos būna gana impulsyvios ir tik palaipsniui pereina į labiau nusistovėjusius prisirišimus, simpatijas ir antipatijas. Jų pagrindu ilgainiui formuojasi tokie jausmai ir su jais susiję būsenos kaip meilė ir neapykanta, draugystė ir tarpusavio supratimas. Šiuo laikotarpiu gebėjimas reguliuoti emocijas vis dar ugdomas, vaikai mokosi jas suvokti ir išreikšti savo jausmus žodžiais.

Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.

Emocinio intelekto ugdymas - svarbiausia investicija

Šias laikais vis dažniau kalbama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui reikalingi ne tik pakankami intelektiniai mąstymo gebėjimai (Bendrasis IQ), bet ir emocinis intelektas. Visais istoriniais laikais pačiomis vertingiausiomis žmogaus savybėmis buvo laikomos gerumas ir nuoširdumas: mokėjimas būti empatiškam, užjausti, pasidalinti, padėti, nusileisti, pasidžiaugti kito sėkme. Šiuolaikiniame pasaulyje, deja, vis dažniau propaguojamos kitos vertybės - atkaklus tikslo bei materialinės naudos siekimas, lyderiavimas. Vis dėlto tokios bendražmogiškosios savybės kaip gerumas ir nuoširdumas mums ir dabar atrodo labai vertingos. Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas. Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinami smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja „technologijos“, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka.

Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką.

Kaip padėti vaikui atpažinti ir įvardinti emocijas

Vaikai dažnai jaučia stiprias emocijas, bet nemoka jų įvardinti. Pirmasis žingsnis - padėti jiems suprasti, ką jie jaučia. Ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją.

• Kalbėkite apie emocijas: Kai vaikas jaučiasi piktas, nusivylęs ar laimingas, įvardinkite jo jausmą: „Matau, kad esi piktas, nes tau nepavyko pastatyti bokšto.“ Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
• Naudokite emocijų korteles ar paveikslėlius: Parodykite vaikui įvairius veidus ir aptarkite, kaip atrodo skirtingos emocijos. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas.
• Skaitykite knygas apie emocijas: Istorijos apie jausmus padeda vaikams lengviau suprasti savo patirtis. Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms. Knygelėje “Jausmai ir emocijos: atpažink ir įvardink” susipažinsi su 30 skirtingų jausmų ir emocijų. Perskaitęs trumpą istoriją galėsi pabandyti atspėti, apie kokią emociją ar jausmą joje kalbama, o atsakymą pasitikrinti knygos gale! Edukacinėje knygelėje aprašomos istorijos padės geriau suprasti, kad visi patiriame ir pozityvių emocijų, ir sudėtingų jausmų.

Patarimas: pradėkite nuo pagrindinių emocijų (džiaugsmo, liūdesio, pykčio, baimės) ir palaipsniui supažindinkite su sudėtingesnėmis, pvz., nusivylimu ar nerimu. Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Tokių metodinių priemonių parduodama daugybė.

Skatinkite vaiką kalbėti ir reikšti jausmus

Vaikui svarbu žinoti, kad jo jausmai yra svarbūs ir kad apie juos galima kalbėtis. Kaip tėvai gali padėti savo vaikui atpažinti, išreikšti ir kontroliuoti emocijas sveiku būdu?

• Užduokite atvirus klausimus: „Kaip jautiesi šiandien?“, „Kas šiandien tave pradžiugino?“, „Kas tave nuliūdino?“
• Būkite geras klausytojas: Nekritikuokite vaiko jausmų, net jei jie atrodo neracionalūs.
• Rodykite pavyzdį: Pasakokite, kaip jūs jaučiatės: „Šiandien jaučiuosi pavargusi, todėl noriu pailsėti.“

Patarimas: jei vaikas nenori kalbėti, leiskite jam išreikšti emocijas per piešimą, žaidimą ar muziką. Būtų puiku, kad vaikai išmoktų pastebėti ir įvardinti jas tiek savyje, tiek kituose žmonėse. Kantriai laukti, prisėsti netoliese, pasiteirauti, gal nori prisiglausti ar apsikabinti, gal reikia pagalbos. Galime ramiai įgarsinti tai, kas vyksta ir ką matome. Tik svarbu palikti vietos abejonėms - nekonstatuoti vaiko jausmų, o labiau teirautis ir klausti. Pvz.: aš matau, tu vis bandai pastatyti bokštą, o jis vis sugriūva. Matau, kad jauti stiprius jausmus, verki, surinki - ar tu jautiesi nusivylęs?

Mokykite sveikų emocijų išraiškos būdų

Vaikai dažnai išreiškia emocijas ne žodžiais, o veiksmais - verkimu, rėkimu ar net mušimusi. Svarbu parodyti jiems alternatyvius būdus, kaip tinkamai išreikšti savo jausmus.

Sveiki būdai išreikšti emocijas:

• Piešimas ar spalvinimas: Padeda vaikui vizualiai parodyti, ką jis jaučia.
• Fizinė veikla: Jei vaikas jaučiasi piktas, tegul išlieja energiją bėgiodamas, šokinėdamas ar spardydamas kamuolį.
• Žaidimai su lėlėmis ar pliušiniais žaislais: Vaikai gali per juos išreikšti savo jausmus.
• Emocijų dienoraštis: Vyresniems vaikams gali padėti rašymas apie savo jausmus.

Patarimas: jei vaikas pyksta, galite pasiūlyti jam suplėšyti popierių, pūsti į balioną arba stipriai apkabinti pagalvę.

Padėkite vaikui nusiraminti ir susikaupti

Kai emocijos tampa per stiprios, vaikui reikia laiko nusiraminti.

• Mokykite gilaus kvėpavimo: „Įkvėpk per nosį, lėtai suskaičiuok iki trijų, iškvėpk per burną.“ Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
• Naudokite „ramybės kampelį“: Tai ne bausmė, o vieta, kur vaikas gali atsipalaiduoti su mylimais daiktais.
• Pasitelkite „vėžlio metodą“: Kai vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali „pasislėpti savo kiaute“ (apkabinti save, užsimerkti ir nusiraminti).

Patarimas: jei matote, kad vaikas stipriai susinervinęs, pabūkite su juo - glostykite nugarą, kalbėkite švelniu balsu ir priminkite, kad viskas bus gerai. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.

Rodykite gerą emocijų valdymo pavyzdį

Vaikai mokosi iš tėvų. Jei jūs patys mokate valdyti savo emocijas, jie iš jūsų perims šiuos įgūdžius. Pirmiausia, pradėkime nuo savęs. Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti.

• Išlikite ramūs net sudėtingose situacijose: Jei susinervinate, parodykite vaikui, kaip su tuo susitvarkote („Man truputį pikta, todėl kelis kartus giliai įkvėpsiu“).
• Kalbėkite apie savo jausmus: Tai parodo, kad emocijas galima išreikšti žodžiais, o ne agresija. Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
• Venkite šaukti ar bausti emocijų metu: Jei vaikas jaučia stiprias emocijas, svarbu jam padėti jas suprasti, o ne dar labiau bausti už tai, kad jis jas jaučia.

Patarimas: jei supykote ant vaiko ir sureagavote pernelyg griežtai, atsiprašykite ir paaiškinkite, kodėl taip įvyko - tai parodys, kad kiekvienas gali mokytis iš savo klaidų. Galima pasidalinti ir savo pavyzdžiu - „kai aš supykstu, man padeda suspausti kumščius ir trumpai suurgzti, aš tada nurimstu“.

Tai nereiškia, kad apie labai rimtas problemas galima kalbėtis prie vaiko, šitaip sukeliant jam nerimą, bet į kasdienį mamos klausimą „kaip sekėsi?“ tėtis neturėtų skubėti atsakyti „gerai“ ar „blogai“, geriau jis įvardintų savo jausmus bei susietų juos su priežastimis, dėl kurių jie kyla: „Aš pavargęs ir nusiminęs, nes kolegos sukritikavo mano darbą, prie kuriuo taip ilgai dirbau. Jaučiuosi net piktas dėl to“. Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais. Paklauskime savęs, kaip mes elgiamės ir kokį pavyzdį rodome vaikams, kai būname apimti intensyvių jausmų. Pavyzdžiui, jei aš susinervinęs, supykęs, gal aš tyliu ir su niekuo nesikalbu, o gal išsirėkiu ant šeimos narių, trankau daiktus ir duris? O gal verčiau einu nusiraminti - pasportuoju, pasivaikščioju miške, paskaitau knygą, paklausau ramios muzikos, o nusiraminęs pasikalbu su artimu žmogumi apie tai, kaip jaučiausi? Geriausia būtų, kad tokį tinkamą problemos sprendimo būdą tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti: „Esu supykęs dėl nesėkmės darbe, todėl norėčiau ramiai pakasti sniegą kieme. Apie savo jausmus vaikams tėtis ar mama irgi turėtų kalbėti iš karto, neatidėliodami, ir atvirai. Mokykite vaiką atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.

Sukurkite saugią aplinką emocijų išraiškai ir priėmimui

Vaikas turi žinoti, kad jo jausmai yra svarbūs ir priimtini. Leiskite vaikui jausti visus jausmus - ne tik džiaugsmą, bet ir pyktį, liūdesį, nusivylimą. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.

• Nėra blogų emocijų: Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu.
• „Aš“ kalba: Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta. „Aš taip tavim didžiuojuosi. Mačiau kaip tu kruopščiai statei tą traukinį, koks buvai laimingas konstruodamas, ir tau pavyko! Džiaugiuosi tavimi“. „Man liūdna, nes tu nesilaikei pažado neskriausti brolio ir atėmei iš jo mašiną. Suprantu, kad tu norėjai dar pažaisti ir pyksti, kad turi žaislą grąžinti.
• Neskubėkite slopinti emocijų: Nebandykime skubėti nuraminti vaiko, užslopinti jo emocijų. Tokie dažni tėvų posakiai kaip „Neverk, nėra dėl ko!“, „Nepyk!“, „Nesinervink!“ ar „Nusiramink“ nepadeda vaiko emociniam ugdymui. Geriau parodykite, kad suprantate vaiko jausmus, atpažįstate juos, ir taip jaustis normalu. „Suprantu, kad tu bijai šito šuniuko. Aš šunų nebijau, bet bijau vorų. Visi ko nors bijo. Duok man ranką, bus drąsiau“. „Suprantu, kad tu supykai, kad nebegali toliau žiūrėti filmuko. Man irgi nebūna malonu nutraukti užsiėmimą, kai veikiu kažką smagaus. Suprantu tave.

Nepamirškite apkabinimų ir švelnumo. Sukilusios vaiko emocijos, arba eilinė diena rojuje su todleriu - dažnai, perlipus į trečius gyvenimo metus, šių emocingų epizodų pradeda tik daugėti (tai visiškai natūralu). Prieraišusis žaidimas aprašyti Alethos J. Solter knygoje „Prieraišusis žaidimas“ idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti. Šiuose prieraišiuosiuose žaidimuose svarbiausia daug apsikabinimų, pasimylavimų ir prisilietimų. Mes žaidžiam gaudynių, kur svarbu pagauti vienas kitą pilnu glėbiu, kartu šokam, dukra šokinėja ant sofos ir krenta, o aš ją gaudau. Du svarbūs momentai - vengti forsuoto kontakto, pvz. intensyvus kutenimas. Jei vaikas prašo sustoti - sustoti (mokykime vaiką gerbti savo kūno ribas). Kai užkabinęs kokį pojūtį ar emociją, vaikas ją nagrinėja vis susikurdamas situaciją pajautimui dar ir dar. Tai dažnai būna tiesiog kartojamas tas pats veiksmas, žaidžiama ta pati situacija po „n“ kartų iš eilės. Pirmuosius tris gyvenimo metus vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir tik vėliau jų smegenys subręsta pakankamai, kad „įsijungtų“ loginė dalis. O mažieji tai ir daro - susikurdami situacijas tą patį jausmą išgyventi dar ir dar, bando išjausti, kas čia taip jaučiasi, kur kūne tai jaučiasi, ką aš apie tai manau ir ką su tuo daryti.

Dažnai, ilgesnė darbo diena, daugiau namų ruošos, keli filmukai, praleistas pažaidimas kartu ir, žiūrėk, jau pasiveja vaiko emocijų pliūpsnis. Tai sakydamos, kad „vaikai čia savo ožiais tik dėmesio prašosi“, mūsų močiutės ar tetos nėra jau tokios visai neteisios. Tačiau tai nėra blogas dalykas! Tam padeda ir mums patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau.

Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Būtent tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais. Ką daryti galima? Juk sunkūs jausmai niekur nedingsta savaime… Yra daug būdų, ir visi jie išmokstami.

Technologijos ir pagalbinės priemonės emociniam ugdymui

Vaiko emociniam intelektui lavinti Yes For Skills vaikų ugdymo specialistų sukurtos lavinamosios kortelės ,,Emocijos“. Pažinkite emocijas, jas įvardinkite ir aptarkite. Knygelėje „Jausmai ir emocijos: atpažink ir įvardink“ susipažinsite su 30 skirtingų jausmų ir emocijų. Perskaitę trumpą istoriją galėsite pabandyti atspėti, apie kokią emociją ar jausmą joje kalbama, o atsakymą pasitikrinti knygos gale! Edukacinėje knygelėje aprašomos istorijos padės geriau suprasti, kad visi patiriame ir pozityvių emocijų, ir sudėtingų jausmų. Mes siekiame, kad vaikų lavinimas būtų kiek įmanoma tvaresnis ir individualesnis. Yes For Skills užduočių rinkinys ,,Emocijos“ PDF formatu - 12 užduočių lapų, 8 skirtingų emocijų temos. Užduotis galite atspausdinti ir įlaminuoti. Aplankius liūdesiui ar kitoms emocijoms, su kuriomis ,,susidoroti“ sudėtinga, siūlome išbandyti mūsų magnetines lentas.

Leiskitės į kerinčių istorijų, magiškų melodijų, įdomių žodžių ir nepamirštamų vaizdų kelionę. Projektorius vaikams ,,Skilsas“ su miegui skirta muzika - puikus vaizdinės stimuliacijos ir atpalaiduojančių melodijų dermės pavyzdys. Projektorių nukreipkite į bet kokį plokščią, lygų paviršių, pasukite fokusavimo ratuką, kol vaizdas taps aiškus, ir džiaukitės spalvingais vaizdiniais! Jei vis dar sudėtinga laikytis vakaro rutinos ir nueiti laiku miegoti, vakarui šiek tiek magijos suteiks projektorius vaikams ,,Skilsas“! Įjunkite vieną iš lopšinių, leiskite vaikui nurimti, atsipalaiduoti ir žengti į magišką sapnų pasaulį. Tamsos bijantiems mažyliams projektoriaus šviesa padės jaustis drąsiau ir ramiai užmigti. Klausykitės ne tik įdomių istorijų - mokykitės tarti lietuviškus žodžius! Projektoriaus komplektacijoje rasite 10 diskų su ,,Šnekančiomis kortelėmis”. Tai nauja kalbos įgūdžiams lavinti skirta priemonė, tinkama ir mažyliams, ir vyresniems vaikams. Į projektorių įstatykite ,,Šnekančią kortelę“ ir išgirskite joje pavaizduotų objektų pavadinimus lietuvių kalba! Klausykite, kartokite, kalbėkite, leiskitės į spalvų, vaizdų, šviesos ir šešėlių nuotykį!

tags: #emocijos #ir #jausmai #vaikams

• Pramogos Nidoje šeimoms
• Saugumas ir komfortas su „Chicco“ kėdutėmis
• patarimai renkantis vaikišką vežimėlį
• Natūralūs Velykų margučiai
• Sužinokite daugiau apie Alfonso Žalio indėlį į Klaipėdos plėtrą