Kūrybiškumo Ugdymas Ikimokykliniame Amžiuje: Metodai ir Veiklos

Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje - tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti. Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą. Šis gebėjimas traktuojamas kaip išskirtinis žmogaus bruožas, lemiantis jo sėkmę konkurencingame pasaulyje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nepaprastai drąsūs kūrėjai. Jie nebijo rinktis netikėtų sprendimų, sieti tarpusavyje nesuderinamus dalykus ar išbandyti būdus, kurie suaugusiajam galėtų pasirodyti neracionalūs. Būtent ši drąsa ir yra kūrybiškumo esmė.

Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai. Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų. Todėl vaikų kūrybiškumas glaudžiai susijęs su kritinio mąstymo ugdymu. Ikimokyklinė įstaiga vaidina lemiamą vaidmenį, organizuojant į vaikų kūrybiškumo sklaidą orientuotą ugdymo procesą. Kūrybiškumas darželiuose suvokiamas kaip natūrali vaiko būsena, gimstanti iš prigimtinio smalsumo ir laisvės žaisti, patirti, išbandyti. Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kūrybiškumą lavina jiems priimtiniausiu būdu - žaidimu.

Pedagogo Vaidmuo Kūrybiškumo Ugdyme

Pedagogui, dirbančiam su ikimokyklinio amžiaus vaikais, labai svarbu atrasti kiekvienam vaikui tinkančią veiklą, kurioje jis galėtų atsiskleisti konkrečiai meninei veiklai būdinga išraiškos forma: judesiu, dainavimu, muzikavimu, vaidyba. Pedagogo įsitraukimas į ugdymo(si) procesą ir tikslingų priemonių parinkimas lemia tolimesnį vaiko gebėjimą ugdyti(s) kūrybiškumą jam priimtiniausiu būdu. Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui. Vaikai mokosi per patirtį, todėl svarbu sudaryti sąlygas eksperimentuoti ir tyrinėti. Bendra veikla ugdo gebėjimą tartis, dalintis, išklausyti kitą, derinti skirtingas nuomones. Vaikai mokosi užjausti draugą, spręsti nesutarimus, kurti bendrą, visus džiuginantį rezultatą. Bendra vaikų kūryba padeda stiprinti empatiją ir socialinius gebėjimus. Šiuolaikiniame kontekste svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas į ugdymo procesą.

Kūrybiškumo Ugdymo Etapai

Kūrybiškumo ugdymo procesas ikimokykliniame amžiuje gali būti suskirstytas į kelis etapus, atsižvelgiant į vaiko raidą ir gebėjimus:

1. Kopijavimo etapas

   Kopijavimo etape ugdytinis stebi pedagogą ar grupės draugus ir tiksliai pakartoja jų veiksmus. Labai svarbu, kad kopijavimo etape informacija būtų artima ugdytinio išgyvenimams ir patirčiai. Vaikai, turintys didesnius specialiuosius poreikius ikimokykliniame amžiuje, dažnai praeina tik šį - kopijavimo etapą. Dirbant su kopijavimo etapą pasiekusiu ugdytiniu, stengiamasi vaizdingai ir konkrečiai pateikti informaciją, priartinti ją prie vaiko patirties. Kartu atliekami judesiai pagal muziką, dainos žodžius. Jei vaikas pats atlikti negeba, padedama jam fiziškai - atliekami judesiai jo rankomis. Kartais reikia vaiką tik priliesti prie rankų ir jis imasi pats kopijuoti. Pavyzdžiui, dainelių, ketureilių, žaidimų su judesiais tekstas atitinka grupėje aptariamą temą, apie konkrečius personažus. Kūrybiškumo ugdymui parenkami kūriniai, atspindintys situaciją „čia ir dabar“, skatinamos imitavimo reakcijos, garsų, skiemenų, žodžių tarimas.

2. Imitavimo etapas

   Imitavimo reakcijų įvaldymas labai svarbus kūrybiškumo ugdymo procese. Imitavimo etapui būdinga, kad ugdytinis tiksliai imituoja pedagogo ar grupės draugų judesius, išreikšdamas savo emocijas. Tik įveikęs imitavimo etapą, vaikas imsis savarankiškos kūrybinės veiklos. Su imitavimo etapą pasiekusiais vaikais dėliojamos įvairios mozaikos, statomi statiniai iš kaladėlių, maitinamos lėlytės ar gyvūnėliai, parenkant jiems indus pagal spalvą, dydį.

3. Improvizacijos etapas

   Šį etapą pasiekia ne visi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai. Tačiau yra vaikų, kurie labai mėgsta kurti istorijas. Pavyzdžiui, vienas berniukas dažnai pasakoja nebūtas istorijas, kaip jis skrido lėktuvu, plaukė laivu, kaip ėjo medžioti. Kartais net sunku atsirinkti, kas yra tikras įvykis, o kas jo prasimanymas. Kai kurie vaikai mėgsta įsijausti į mokytojo vaidmenį - moko lėles ar grupės draugus. Iš normalios raidos vaikų tikimasi kūrybiškumo ir vaizduotės, siekiant meninio - estetinio rezultato bei savarankiškumo.

Meninė Veikla - Kūrybiškumo Variklis

Menas yra pati universaliausia kalba, kai žmonės jausmais suvokia vieni kitus, o meninė kūryba, skatindama žmogaus saviraišką, ne tik ugdo asmenybę, bet ir padeda integruotis ir adaptuotis visuomenėje, lavina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Meninė veikla sudaro galimybes kūrybiškumui atsiskleisti, lavina vaizduotę, puoselėja grožio pajautą ir meninę kultūrą, individualius pasiekimus, originalumą. Kūrybinės veiklos padeda suprasti, kaip veikia medžiagos, formos, garsai, šviesa, spalvos, kodėl viena ar kita medžiaga nuspalvina popierių, kodėl tam tikros formos objektai stovėdami griūva, kodėl, sumaišius dvi spalvas, gimsta trečia. Kūryba ugdo vidinę motyvaciją mokytis.

Piešimas ir Tapymas

Piešimo ir tapymo užsiėmimai ypač svarbūs regimajam suvokimui ir bendravimui lavinti. Piešimas ir tapymas suteikia galimybę reikšti emocijas, plėsti regimuosius vaizdinius. Kad būtų sudarytos sąlygos kurti, svarbu suteikti išgyvenimų bei priemonių, padedančių tuos išgyvenimus perteikti. Užsiėmimų metu, pirmiausia pateikiamas vaikui objektas, kuris ištyrinėjamas visais pojūčiais - liečiamas paviršius, tyrinėjama, koks jis - kietas ar minkštas, lygus ar grublėtas, šiltas ar vėsus. Tada paruošiama aplinka taip, kad vaikas aplink save matytų įvairias spalvas, įvairias piešimo priemones ir turėtų galimybę jas pasirinkti. Vaikams su judėjimo ir padėties ar intelekto sutrikimais piešimui labiau tinka vaškinės kreidelės ar stori flomasteriai. Piešiant šiomis priemonėmis reikia mažiausiai fizinių ir protinių įgūdžių. Vaikams su mažesne negalia tinka ir spalvoti pieštukai, akvarelė.

Svarbu skirti pakankamai dėmesio piešiniui, priimti jį kaip „pranešimą“. Daugeliui vaikų su vidutine ar didele negalia piešiniai kartu su kūno kalba yra vieninteliai jų išraiškos būdai. Vertinant vaikų su negalia piešinius svarbiau vertinti ne estetinį rezultatą, bet patį piešimo procesą, kuris padeda vaikui vystytis, bendrauti, lavinti įgūdžius. Piešinys gali būti visiškai į nieką nepanašus. Svarbu, kaip pats vaikas įvardina savo piešinį. Vaikas gali neturėti įgūdžių ar galimybių nupiešti taip, kad piešinys būtų panašus į kažkokį tai daiktą. Bet, jei vaikas pavadina savo keverzonę, jis parodo tiesioginę sąsają tarp minties ir popieriuje paliktos žymės.

Muzika ir Garsai

Muzika yra motorinio aktyvumo ir geros nuotaikos šaltinis. Muzikuojant, klausantis muzikos ugdoma valia ir emocijos, formuojami ir turtinami estetiniai jausmai ir vaizdiniai. Individualių korekcinių užsiėmimų metu muzika naudojama ritmo pajautimui, savo kūno pažinimui, atsipalaidavimui. Užsiėmimų metu, dainuojant daineles, ketureilius, taikomasi prie situacijos ir visada esama pasirengusių improvizuoti, žaisti garsais, tonais, balso tembru, jei tik pastebima, kad vaikas nustoja domėtis veikla. „Kieno garsas“, „Išgaukime garsus“ - tai užsiėmimai, kurių metu mokomasi skirti aplinkos garsus, atkreipti į juos dėmesį. Vaikai gauna lazdeles ir belsdami į įvairius paviršius, klauso jų skleidžiamų garsų. Vėliau vaikai užsimerkia, garsus išgauna pedagogas, o vaikai spėja, kuris daiktas skleidžia šį garsą. Dar vėliau klausomasi kompiuteriniuose žaidimuose ir pateiktyse įvairių garsų ir spėjama.

Pirštukiniai ir Ratelio Žaidimai

Vaikų kūrybiškumui lavinti labai tinka ir pirštukiniai žaidimai. Pirštukiniai žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką. Aktyvesni ratelio žaidimai įjungia ir stambesnę motoriką, lavina vaiko muzikalumą, supažindina su tautosaka. Žaidimai parenkami atsižvelgiant į metų laiką, šventes, kurioms yra ruošiamasi, atspindi gyvenimą viduje ir už lango. Išraiškingus judesius vaikai ne tik mėgdžioja, bet ir išgyvena tarsi gyvus vaizdus. Užduotyse vyrauja žaidybiniai elementai, o tai labai pagyvina mokymą bei sužadina norą kurti pačiam.

Pasakų Skaitymas ir Inscenizavimas

Pasakų skaitymas ir inscenizavimas yra puiki priemonė kūrybiškumui lavinti. Pasaka ugdo vaikų vaizduotę, turtina kalbą, skatina emocinį vystymąsi. Pasaka ne tik skaitoma, bet ir iliustruojama paveikslėliais, pateikiama pateiktyse, su judesiu. Kartais pervardijami veikėjai, juos pakeičiant pačių vaikų vardais. Tada vaiko susidomėjimas pasaka išauga. Pasakos turėtų būti trumpos, perteikiamos trumpais sakinukais, kad vaikai gebėtų ją suvokti. Vienai savaitei skiriama viena pasakėlė ar eilėraštis. Tai suteikia jiems vidinės ramybės jausmą ir galimybę įsijausti į pasakų vaizdinius. Vaikų būtinai prašoma atsakyti į klausimus, siūloma patiems atpasakoti pasaką pagal paveikslėlius, pateiktis.

Žaidimai lavinantys mąstymą ir kūrybiškumą

• „Stebuklingas maišelis“ - į maišelį sudedami įvairūs, gerai pažįstami daiktai, kuriuos vaikas turi atpažinti liečiant.
• „Atspėk, kas tai“ - gerai žinomų daiktų detalės piešinėliuose, kurias vaikas turi atpažinti.
• „Apie ką kalbu?“ - apibūdinamas daiktas, o vaikai spėja, koks tai daiktas.
• „Ko trūksta?“ - pateikiami paveikslėliai, piešiniai, kuriuose trūksta kurios nors detalės (pvz., šuniukui trūksta akies, uodegos, mergaitei trūksta rankos ir pan.). Jei vaikas nesupranta užduoties, parodomas pilnas piešinys.
• Gebėjimas apibendrinti - pateikiami daiktai, piešiniai, paveikslėliai, nuotraukos (pvz., agurkas, morka, pomidoras), ir užduodami klausimai: kuo panašūs? kur auga? kaip galima pavadinti vienu žodžiu?

Kūrybiškumo Ugdymas Vaikams su Specialiaisiais Poreikiais

Intelekto sutrikimas pažeidžia natūralią žmogaus raidą, pažintinių procesų, kalbos vystymąsi. Vaiko negalias reikia mokytis apeiti arba ugdant vaiką remtis jo stipriosiomis pusėmis. O sutrikusio intelekto vaiko galia yra jo jausmai, ne tik nesutrikę, bet ir ypatingai ryškūs, akivaizdūs. Kūrybiškumas iš esmės nepriklauso nuo intelekto. Kiekvienas vaikas, tiek sveikas, tiek neįgalus, meninėje veikloje išgyvena teigiamas emocijas. Viena sutrikusio intelekto vaikų stiprybė - emocijos. Būtent emocinis poveikis laikomas pagrindine sutrikusio intelekto asmenų gebėjimų ugdymo priemone. Sutrikusio intelekto vaikai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais ir kt. Sutrikusio intelekto, sulėtėjusios raidos vaikai neturi noro spontaniškai, natūraliai pažinti pasaulį, natūralios motyvacijos išmokti ką nors nauja. O meninė veikla labai naudinga sužadinant pažinimo norą, susidomėjimą, nes ji spalvinga, įdomi ir žaisminga.

Sutrikusio intelekto ir sulėtėjusios psichinės raidos vaikų savivoka ir sąvojo „aš“ suvokimas yra labai ribotas, dažnai neišsivystęs. Savivoką ikimokykliniame amžiuje apibrėžiame kaip bendrą kūno suvokimą. Individualių užsiėmimų metu skatinamas noras naudotis savo kūnu, ieškoti įvairių judėjimo ir savo galimybių išbandymo būdų. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymui pažinti savo kūną: stebime save veidrodyje, liečiame savo veido dalis, piešiame ant veidrodžio. Taip pat įvairių žaidimų metu išbandomos savo kūno galimybės - kiek galima pasisukti, kiek galima pasiekti rankomis, kokius pojūčius galima patirti oda (šiluma, šaltis, švelnūs ir šiurkštūs paviršiai). Norint padėti vaikui suvokti ir išreikšti save, lavinami įgūdžiai, susiję su pagalba sau. Vaikui reikia padėti suvokti, kiek jis gali pats, o kur jau reikia pagalbos. Svarbu turėti kantrybės ir išlaukti momento, kai vaikas pats susidoros su jam patikėta užduotimi. Pasikartojimų išgyvenimas - natūralus vaiko poreikis, ypač reikalingas sulėtėjusios raidos vaikams. Apibendrinant galima teigti, kad dirbant su specialiųjų poreikių vaikais labai svarbu įvertinti jų individualias galimybes dalyvauti meninėje veikloje, taip pat jų specifinius poreikius šiai veiklai. Tačiau nepriklausomai nuo individualių gebėjimų ir raidos ypatumų, meninė veikla yra ypatinga tuo, jog visi gali dalyvauti. Skirtingos užduotys, pritaikytos, atsižvelgiant į individualius poreikius ir gebėjimus, suteikia galimybę kiekvienam pajusti sėkmę.

Technologijos ir Šiuolaikiniai Iššūkiai

Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą. Dabarties vaikai IKT pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma, todėl šios technologijos yra naudotinos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrybiškumui ugdyti. Naujoji „technologijų karta“ yra iššūkis pedagogams, specialistams ir švietimo sistemai. Naujausi moksliniai tyrimai bei pastebėjimai rodo, kad naujos kartos vaikų socialinis bendravimas yra skurdesnis, jų dėmesys trumpalaikis, trūksta vidinės motyvacijos veiklai. Daugelis vaikų siekia greito rezultato be jokių pastangų ir nori gauti greitą atlygį už jį.

Tėvų Įtraukimas į Kūrybinį Procesą

Kurdami pozityvius santykius tarp tėvų ir įstaigos, kai tėvai, bendraudami ir aktyviai dalyvaudami su pedagogais bendrose veiklose, kuria ir geros patirties pagrindus. Pramogos dažnai organizuojamos per vaidybą, muzikinius ir dailės menus. Drauge su tėveliais vaikai pasirenka menines veiklas pagal savo pomėgius ir gebėjimus. Specialiai įrengtose erdvėse vaikai kartu su tėvais atlieka įvairias užduotis - vaidina, piešia, lipdo, konstruoja, dainuoja. Geranoriškos bendravimo atmosferos sukūrimas leidžia vaikams būti laisviems ir kūrybiškiems. Vaikams patraukli, kūrybiška, aktyvi žaidybinė veikla bendruomenės pastangomis įrengtose edukacinėse erdvėse įgalina sklandesnę kūrybinę veiklą. Pavyzdžiui, dailės erdvėje renkasi daugiausiai dalyvių - vaikų ir jų tėvelių, kurie, tapydami ant plėvelės, akmenukų ar stiklo, savarankiškai vykdo savo sumanymus, originaliai atskleidžia temą. Lipdymo iš molio erdvėje veiklai išmintingai vadovauja ugdytinio mama, o būsimieji amatininkai atidžiai stebi ir tyrinėja molio savybes. Konstravimo iš popieriaus erdvėje vaikai ir jų tėveliai kuria įdomius ir sudėtingų formų statinius. Vaidybos erdvėje vaikai ir jų tėveliai demonstruoja gebėjimą naudoti kūno kalbą, derinti kalbą ir judesį. Labiausiai visiems patinka balso ir kvėpavimo lavinimo pratimai. Kaip naudoti balso atspalvius, kalbėjimo tempą, ritmą, padeda įvairių pasakų personažų pamėgdžiojimai. Vaidindami mokosi suprasti kito veikėjo jausmus.

Kūrybingos Asmenybės Bruožai

Ugdant vaikus, stengiamasi lavinti kūrybingos asmenybės bruožus: žaismingą nuostatą dirbant - darbas ne tik dėl rezultato, bet ir dėl proceso, pramogos; pasitikėjimą savo jėgomis, teigiamą savęs vertinimą; smalsumą, bendrą intelektinį aktyvumą. Jei vaikų kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų, tuomet mokykloje ir vėlesniame gyvenime žmogus drąsiau imsis iššūkių, ryžtingiau spręs problemas ir labiau pasitikės savo gebėjimais.

tags: #kurybiskumas #ikimokykliniame #amziuje

• Išsamus sąrašas į gimdymo namus
• daugiau informacijos apie „Giliuko“ darželį Tirkšliuose
• Vystymąsi skatinantys žaidimai
• Apie ikimokyklinio ugdymo gerinimą Lietuvoje
• Su kokiais iššūkiais susiduria privatūs darželiai?