Ikimokyklinio ugdymo planas 3 metų vaikui: visapusės raidos gairės

Ikimokyklinio ugdymo gairės yra parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. „Šaltinėlio“ privati mokykla duris atveria 3-5 metų vaikams, siūlydama individualizuotą ugdymą ir visapusę vaiko priežiūrą.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas grindžiamas keliais esminiais principais, kurie užtikrina vaiko visapusišką raidą ir gerovę:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Užtikrinama, kad ugdymas atitiktų vaiko amžiaus ir individualius raidos ypatumus.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaiko veikla, per kurią jis mokosi, tyrinėja ir bendrauja.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas orientuojamas į vaiko kultūrinę aplinką ir vertybes.
• Integralumo principas: Ugdymo procese siekiama visų vaiko asmenybės sričių (fizinės, socialinės, emocinės, pažintinės) harmoningo vystymosi.
• Įtraukties principas: Ugdymas prieinamas visiems vaikams, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas vyksta atsižvelgiant į konkrečią vaiko aplinką ir patirtis.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas aktyviai dalyvauja ugdymo procese kaip partneriai.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Suteikiama pakankamai laiko vaiko veiklai, skatinančiai gilesnį supratimą ir įsitraukimą.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Svarbus mūsų veiklos principas - tėveliai žino, ką kiekvieną dieną veikia jų vaikas.

Ugdymo(si) aplinkos kūrimas: kontekstų įvairovė

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

Siekiant visapusiško ugdymo, kuriami įvairūs kontekstai, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius ir interesus:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Jo paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“
2. „Aš ir bendruomenė“
3. „Aš kalbų pasaulyje“
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
5. „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Detalūs pasiekimai: Sveikata ir gerovė bei Fizinis aktyvumas

Šaltinėlio darželio programa skirta 3-5 metų vaikams ir detaliai aprašo pasiekimus, kurie yra tikėtini šiame amžiaus tarpsnyje, bei jų vystymosi kryptis.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

„Šaltinėlio“ darželio filosofija ir ugdymo ypatumai

Kuriame saugią ir rūpestingą aplinką, kurioje atsižvelgiame į kiekvieno vaiko asmenybę, stebime jo gebėjimus ir polinkius, juos laviname ir skatiname, o vaikai įgyja teigiamą požiūrį į mokymąsi. Tėveliai, palikdami vaiką mūsų darželyje, yra užtikrinti, kad vaikas bus pavalgęs, švarus ir saugus, todėl visą dieną galės linksmai dalyvauti darželio veiklose.

Darželyje akcentuojame ne tik vaiko priežiūrą ir žaidimus, bet ir individualizuotą asmenybės ugdymą. Tinkamas ugdymas darželyje labai svarbus vaiko formavimosi metais, nes jis skatina vaikų smalsumą, savarankiškumą bei pasitikėjimą savo jėgomis, kurie išliks visą gyvenimą. Darželyje žaidimai ir aktyvi veikla derinami su akademine veikla, o struktūrizuotos pamokos - su laisvu veiklų pasirinkimu. Kiekvienas vaikas - svarbus bendruomenės narys!

Pagrindinės ugdymo kryptys „Šaltinėlio“ darželyje

• Socialiniai ir emociniai įgūdžiai: Visuotinai pripažįstama, kad socialiniai ir emociniai įgūdžiai - sėkmės gyvenime pagrindas. Tai ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
• Kalbos vystymas: Kalbos vystymas - neatsiejama ikimokyklinio ugdymo dalis, todėl darželyje ypatingas dėmesys yra skiriamas kalbai. Ankstyvoji kalbinė aplinka labiausiai lemia tolesnes vaiko mokymosi perspektyvas. Todėl darželyje ypatingas dėmesys skiriamas lavinant vaikų gebėjimą kalbėti, atkreipti dėmesį, klausytis ir suprasti. Vaikai klausosi istorijų, reaguoja į tai, ką sako kiti, artikuliuoja ir išreiškia savo jausmus, mokosi plėtoti savo pasakojimus ir susieti mintis ir įvykius. Be gimtosios lietuvių kalbos, vaikučiai supažindinami su užsienio kalbomis.
• Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena: Darželyje veikia sveikos gyvensenos ir judėjimo studija, vaikai laiką leidžia aktyviai: žaidžia judriuosius žaidimus lauke ir tam skirtose darželio patalpose, šoka, leidžia laisvalaikį lauko žaidimų aikštelėje ar gamtoje. Aktyviai leisti laiką vaikams padeda ne tik auklėtojai, tačiau ir fizinio lavinimo treneriai, šokių mokytojai. Darželyje siūlomos aktyvios veiklos pritaikytos taip, kad gerintų vaikų koordinaciją, lavintų smulkiąją ir stambiąją motoriką.
• Raštingumas ir skaičiavimas: Darželyje ugdome vaikų gebėjimą skaityti ir rašyti, įskaitant susipažinimą su raidėmis ir garsais, gebėjimą rašyti ištartus garsus, žodžius ir net paprastus sakinius. Lavinamas paprastų sakinių ir garsų supratimas, suvokimas apie tai, ką vaikai perskaitė. Darželyje vaikai supažindami su skaičiais, ugdomas gebėjimas skaičiuoti, atlikti pirmuosius aritmetinius veiksmus.
• Pasaulio pažinimas: Pasaulio pažinimas padeda vaikams pažinti juos supantį fizinį pasaulį, žmones ir technologijas. Užsiėmimų metu vaikai kalba apie save ir savo šeimą, tyrinėja žmonių panašumus ir skirtumus, jų unikalumą, stebi gyvūnus ir augalus, jų skirtumus, mokosi gerbti juos supančią aplinką ir žmones. Vaikai taip pat sužino apie įvairias technologijas, jų vaidmenis ir tikslus. Tai padaryti jiems leidžia įvairios asmeninės patirtys - lankymasis parkuose, miške, įvairiose miesto erdvėse, bibliotekose ir muziejuose, susitikimai su svarbiais visuomenės nariais, tokiais kaip policijos pareigūnai, gydytojai, ugniagesiai ir kt., pagarbus tarpusavio bendravimas.
• Integruotas meninis ugdymas ir etninė kultūra: Darželyje taikoma integruoto meninio ugdymo programa. Tikslas - tenkinti kiekvieno vaiko individualius meninius poreikius bei suteikti jam reikiamų įgūdžių saviraiškai meninėje veikloje, ugdyti kūrybiškumą, dorovines normas, lavinti grožio pojūtį ir vaizduotę, pagarbą gamtai ir gyvybei. Vaikai dalyvauja šokio, dailės, muzikos, fotografijos, etnografijos grupiniuose užsiėmimuose, lankosi kultūriniuose renginiuose, muziejuose, įvairiose šventėse. Darželio švenčių ir renginių metu vaikai rengia pasirodymus, pristato savo kūrybą. Darželyje taip pat siūlome individualias instrumentinio muzikavimo pamokėles. Muzikinis ugdymas pasižymi veiklos sričių įvairove: tai dainavimas ir grojimas, muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją, kūryba ir improvizavimas, muzikos pažinimas ir muzikiniai žaidimai. Šokių metu vaikai turiningai praleidžia laiką, tobulina savo koordinaciją, domisi aplinka ir juos supančiu pasauliu. Vaikui prieinamos įvairios grafinės, tapybinės, lipdymo ar konstravimo priemonės bei medžiagos, darbui pritaikyta vieta (saugioje ir jaukioje aplinkoje) sudaro galimybę jam pasinerti į ypatingą dailės pasaulį. Darželyje akcentuojame ryšį su etnine kultūra, kalendorinėmis šventėmis, papročiais ir tradicijomis. Etniniai papročiai, dainos ir muzikavimas liaudiškais instrumentais - tai ne tik lietuviškoji kaimo praeitis.

tags: #darzelio #ugdymo #planas #3 #metu #vaikas

• sužinokite, kas yra PMS
• Kaip stebėti vaiko augimą
• Kaip teisingai derinti mulčią ir skaldą sode
• Sužinokite apie kraujavimą trečiuoju gimdymo laikotarpiu
• Nepamirštama šventė: tapk jaunuoju policininku